Antikvarinis viešbutis
Aukštų lubų kambarys, senoviniai baldai, medinės masyvios vidinės langinės vietoj užuolaidų – viskas dvelkė praeito amžiaus pradžios dvasia. O ir pati laiptinė priminė tarpukario Lietuvos namus – grakščiai lenkti turėklai, ąžuolinės, laiko aptrintos laiptų pakopos. Tačiau jokio naftalino!
Tai nebuvo atsitiktinumas. Visur pastebėjome, kad portugalai išsaugojo daug antikvarinų daiktų ir jie iki šiol yra kasdieninės buities dalimi – naudojami pagal paskirtį ir netapo brangia preke.
Nedidelio privataus hostelio šeimininkė – irgi nenusakomo amžiaus. Keista, kad užsiiminėdama tokiu verslu, ji nė žodžio nesupranta nei angliškai, nei pranzūsiškai. Nors vyresnio amžiaus portugalai prancūzų kalbą mokėsi mokykloje ir turi bent elementarius šios kalbos pradmenis.
Tai buvo vienintelis atvejis, kai būtų pravertęs portugalų kalbos žodinėlis.
Vairavimo ypatumai
Portugalijos keliai puikiai sutvarkyti, miestuose nėra netikėtai po automobilio ratais atsiveriančių duobių. Nesunku orientuotis ir pagal kelio ženklus, įmanoma keliauti ir be GPS navigacijos.
Sunkiau rasti išvažiavimą iš miestų, tačiau portugalai mielai padeda, nešykštėdami patarimų. Tikrai nepasirodė, kad jie nemandagūs, atšiaurūs, nelinkę bendrauti, kaip teko skaityti viename kelionės aprašyme.
Jeigu nemoka paaiškinti, šoka į savo automobilį ir pamoję ranka sekti iš paskos, parodo išvažiavimą iš miesto.
Neteko matyti nė vieno pakrūmėje tykojančio policininko, nors portugalai mėgsta viršyti greitį – tiek miestuose, tiek greitkeliuose. Pėstieji irgi vaikšto ten, kur jiems patogiau, nebūtinai per perėjas. Tačiau niekur nepastebėjome nė vieno susidūrimo ar rimtesnės avarijos. Jokių grėsmingų stendų apie žuvusiuosius kelyje ar pakelėje degančių žvakučių.
Dūmų skonio sardinės
Jeigu atvyko į Portugaliją ekonomine klase, tikriausiai tokios ieškosite ir nakvynės. Geras pasirinkimas – trijų žvaigždučių kempingas pakrantėje. Namelis su visais patogumais, šalia baseinas ir vandens čiuožyklos. Užsisakius kelias nakvynes, aplinkui galima pasiekti daug lankomų objektų. Balandžio mėnesį kempingas pustuštis. Tad iš anksto užsisakyti nebūtina.
Namelyje virtuvė su visa įranga, todėl vienas malonumas pasigaminti ir vakarienę. Daržovės, vaisiai, alyvuogės - puikios kokybės ir pigesni nei pas mus. Gero vyno butelis – keli eurai. Belieka tik pasirūpinti žvakėmis romantiškai vakarienei lauko terasoje. Nei uodai, nei mašalai nekankino, tik reikia pasisaugoti milžiniškų pušų kankorėžių, kurie atakuoja nuo aukštai iškilusių medžių viršūnių.
Žinoma, nacionalinę virtuvę ištirti geriausia kavinėse. Taisyklė galioja tokia pati, kaip ir lankantis kitose šalyse: ieškokite užeigos, kur valgo vietiniai, o ne turistai. Tokioje vietoje pats šeimininkas ir svečius pasitinka, ir gamina, ir atsisveikindamas ranką paspaudžia.
Ant ugnies keptų, dūmo skonio sardinių patiekalas kainuoja apie 10 eurų.
Pažintinis maršrutas
Jeigu domina architektūra, istorija, vienuolynai, pilys, bažnyčios – tiks maršrutas, kurį mes pasirinkome. Bragoje verta apsilankyti dėl įspūdingo Santuario do Bom Jesus do Monte architektūros ansamblio ir parko, Coimbroje dėl vieno iš seniausių universitetų Europoje, unikalaus senamiesčio, Batalhoje – UNESCO saugomo vienuolyno, Tomare – tamplierių pilies, Fatimoje – piligrimų lankomos šventos vietos, Obidos – unikalaus viduramžių miestelio, Sintroje – maurų, karalių pilies, vienuolynų, parkų, muziejų, senamiesčio, Alcobacoje – abatijos ansamblio.
Atskira kelionės dalis – laukinės vandenyno pakrantės. Statūs skardžiai, raudonas dirvožemis, pavieniai žvejai, kaip kregždžių lizdai prilipę balti namai ir sūrus, drėgnas oras. Vandens stichija irgi nepakartojama – aukštai iškilusios bangos daužosi į uolas.
Įdomu tai, kad galingą bangų mūšą gali stebėti sėdėdamas ant uolos ir besimėgaudamas ramia vakaro vėsa – nėra net menkiausio vėjo gūsio.
Kosmopolitiška Lisabona
Savaitės laiko gali užtekti ištyrinėti šiaurinę Portugalijos dalį, kur koncentruojasi daugiausia pažintinių objektų. Taip pat bevažinėjant po mažus miestelius betarpiškai pamatai, kaip gyvena portugalai – paprastai, be didelės prabangos, bet ir be skurdo. Namai baltai dažyti, stogai raudoni – švaru ir tvarkinga.
Lisabonoje portugališka dvasia ištirpsta tarp marokiečių, pagrindinėje miesto aikštėje ir senamiestyje siūlančių marichuaną, daugybės turistų. Todėl po įspūdingos kelionės po miestelius ji mums pasirodė neįdomi. Tačiau tai tik subjektyvi nuomonė ir tikriausiai neteisinga.
Kaip ir neteisinga būtų teigti, kad susipažinome su visa Portugalija. Kitai kelionei palikome maršrutą po pietinę šalies dalį, garsėjančią nuostabia gamta.
