Apie maliariją ir kaip keliautojui jos saugotis kalbamės su Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės infekcinių ligų gydytoja Audrone Marcinkute.
Ligą platina uodai
Maliarija paplitusi šiltuose ir drėgnuose kraštuose – tropikuose ir subtropikuose (subsacharinėje Afrikoje, Pietų ir Pietryčių Azijoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje).
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet maliarija suserga 300–500 mln., o miršta 1–2 mln. žmonių. Maliarija pasaulyje sudaro 4 proc. visų mirčių nuo infekcinių ligų. Įkandus užsikrėtusiam uodui, maliarijos sukėlėjai kraujo srove patenka į kepenų ląsteles, iš ten – į kraują, prilimpa prie eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) ir geometrine progresija dauginasi tol, kol eritrocitai sprogsta, išmesdami į kraują naują parazitų bangą. Žuvę eritrocitai, ligos sukėlėjai ir nuodingi jų apykaitos produktai sukelia drugio priepuolius, kurie kartojasi kas 48–72 valandas.
Žmonėms, kurių imuninė sistema pažeista, karščiavimo priepuoliai gali būti ir nereguliarūs. Tropinės maliarijos parazitas puola įvairaus amžiaus eritrocitus, jie sulimpa į kamščius. Parazitemija greitai progresuoja ir ligonį ištinka koma, kai susidarę kamščiai užkemša smulkias kraujagysles, kapiliarus, kuriais kraujas nebegali patekti į smegenis (cerebrinė maliarija), kitus gyvybiškai svarbius organus. Ligonis miršta.
Kitos maliarijos rūšys (trečiadienė, ovalinė, ketvirtadienė) išsekina ligonį pasikartojančiais drugio priepuoliais, bet nuo jų retas miršta.
Liga pasiveja keliautoją
Užsikrėtus tropine maliarija, susergama po 5–20 dienų arba pirmos savaitės pabaigoje. Kitų maliarijos plazmodijų sukelta liga prasideda po užsikrėtimo prabėgus 18–40 dienų.
„Todėl, grįžus iš šalių, kur dažniau sergama maliarija, reikia būti atidiems savo sveikatai – sukarščiavus būtina nedelsiant (pirmą parą) kreiptis į gydytoją ir pasakyti jam apie kelionę“, – pataria infekcinių ligų gydytoja A. Marcinkutė. Anot jos, maliarijos simptomai iš pradžių panašūs į gripą ir kitas peršalimo ligas.
Maliarija diagnozuojama atlikus laboratorinius tyrimus (kraujo preparatuose radus parazitų, nustačius mažakraujystę, trombocitų kiekio sumažėjimą, kepenų fermentų, bilirubino koncentracijos padidėjimą). „Laiku pradėjus gydyti, ligonį galima išgelbėti“, – teigia gydytoja.
Kaip saugotis užkrato?
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, maliarija suserga visi užsikrėtusieji, išskyrus Afrikos juodaodžius, kurie turi genetinę apsaugą – jų eritrocitai neturi receptorių – Duffy antigenų – ir plazmodijai negali prilipti prie eritrocito.
„Maliarijos vakcina dar nesukurta, atliekamos klinikinės studijos Afrikoje. Tačiau, naudojant tinkamas saugos priemones ir vaistus, maliarijos galima išvengti“, – sako infekcinių ligų gydytoja A. Marcinkutė. Anot jos, labai svarbu, kad žmogus jaustų atsakomybę už savo sveikatą.
Planuojant kelionę į kraštus, kur sergama maliarija, reikia kreiptis į kelionių medicinos specialistus, gydytojus infektologus. Jie paskirs vaistų, atsižvelgdami į keliautojo sveikatos būklę, kelionės tikslą, keliavimo priemonę (ar vairuos automobilį), paaiškins, kaip išvengti šalutinio vaisto poveikio, kaip dažnai ir kiek ilgai vartoti vaistą. Gydytoja teigia, kad paskirtus vaistus reikia pradėti vartoti likus savaitei iki kelionės, bet ne vėliau kaip likus trims dienoms iki išvykimo.
Maliariją platinantys uodai ypač suaktyvėja vakare ir naktį. Ten, kur jų yra, gydytoja pataria keliautojams avėti kulkšnis dengiančius batus, kojines, vilkėti rankas ir kojas dengiančius drabužius, vengti tamsių spalvų. Sakoma, kad mėlyna spalva ypač vilioja vabzdžius.
Drabužiais neuždengtas kūno vietas reikia ištepti specialiomis moskitus atbaidančiomis priemonėmis – repelentais (tik reikia patikrinti odos jautrumą). Miegoti užsiklojus tinkleliu nuo moskitų (geriausia – impregnuotu repelentais), jo kraštus pakišus po čiužiniu, kad nebūtų plyšių, skylių, o dar geriau nakvoti viešbučiuose, kur įrengta kondicionavimo sistema ir moskitų nėra.
Reikėtų vengti nakvynės atviroje gamtoje, šalia vandens telkinių. Keliautojai paprastai Afrikoje valgo česnakus, vartoja B grupės vitaminus, taip siekdami vietos gyventojų pavyzdžiu atbaidyti uodus.
Grįžus iš kelionės po egzotiškus kraštus, gydytoja pataria vaistus vartoti dar keturias savaites arba savaitę, atsižvelgiant į tai, kokie vaistai buvo paskirti, nepamiršti buvusių sveikatos sutrikimų, išsitirti, pasikonsultuoti su specialistais.
„Nesigydykite patys, neignoruokite retų infekcijų, kurios gali būti keliautojų parvežtos iš svetur ir išplisti Lietuvoje. Saugokite savo ir šalia esančių sveikatą“, – pataria vilnietė gydytoja infektologė.
Maliariniai uodai gyvena ir Lietuvoje, tik jų palyginti mažai ir dar mažiau – plazmodijų genties pirmuonių – tikrųjų ligos sukėlėjų, kurie su uodų seilėmis patenka į žmonių kraują. Tačiau, jei klimatas šiltės ir po kiek laiko taps panašus į tropinį, maliarija bus galimybė apsikrėsti ir Lietuvoje.
Konsultacija teikiama:
Vilniuje Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės Priėmimo skyriuje (tel. (8 5) 275 1076), dr. L. Balčiūnienė ir gyd. A. Marcinkutė.
Kauno II ligoninės Infekcinių ligų poliklinikos Konsultacijų skyriuje (tel. (8 37) 361955) arba Infekcinių ligų ligoninės Priėmimo skyriuje (tel. (8 37) 362502).
Klaipėdos ligoninės Infekcinių ligų ligoninės Priėmimo skyriaus Infekciniame kabinete (tel. (8 46) 396610), gyd. A. Imutienė arba budintis gydytojas.
Gegužės mėnesio ,,Kelionių ir pramogų“ žurnale skaitykite:
Verslininkas Rolandas Raudys: „Nėra blogo oro“
VU Žygeivių klubui – 50. Tado Šidiškio kelionės
Pažaislio vienuolynas
Drevinė bitininkystė Dzūkijoje
Latvijos trauka
Nykštukinis Monakas
Didysis Šilko kelias ir jo pakelės
Prancūzijos Polinezija
Keliaujame su vaikais po Suomiją
Po Tytuvėnų apylinkes dviračiu
Kur stovyklausime vasarą
Portugalijos atradimai
Gurmaniškos kelionės. Nepatirti pojūčiai – pievoje
Dienoraščio tęsinys. Gyvenimas Šiaurėje. Poliarinis Jenisiejus
