Pasak specialistų, turistui svarbiausia – tinkamai pasirinkti kelionių agentūrą. Normaliose kelionių agentūrose paprastai įspėja apie galimas ligas ir būtinus skiepus. Be to, prieš išvažiuojant jums bus pasiūlyta įsigyti medicininį draudimą.
Viena iš dažniausių keliautojų ligų, kuri nėra tokia jau egzotiška, yra dizenterija. Ir šia liga galima susirgti ne tik Afrikos ar Indijos džiunglėse. Tokią dovanėlę galima rasti ir Turkijoje, Tunise, Maroke ar Egipte.
Priešingai visuomenėje paplitusiai nuomonei, viskas priklauso ne nuo gyvenimo sąlygų – užsikrėsti galima ir gyvenant 5 žvaigždučių viešbutyje.
Didžiausia grėsmė slypi „švediškame“ stale. Juk niekas nežino, kokiu vandeniu ten plauna vaisius ir daržoves, kiek rankų liečia lėkštes, kokiais rankšluosčiais naudojamasi.
Dizenterijos pirmieji požymiai pasireiškia tik praėjus kuriam laikui, po užkrėsto maisto suvalgymo ar maudynių užterštame baseine, todėl, norint užkirsti kelią ligos vystymuisi, net ir pajutus pačius menkiausius ligos požymius, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į medikus.
Prie dizenterijos gali prisijungti salmoneliozė ir amebiozė. Šios ligos pavojingos tuo, kad gali iš pradžių ryškiai „įsižiebti“, o po to aprimti ir kurį laiką poilsiaujantis žmogus gali net neįtarti, kad jo organizme gyvena virusas. Galų gale, tokia kelionė gali baigtis labai nemaloniai: kepenų nekroze ar net žarnyno plyšimu.
Tokios komplikacijos yra gydomos tik chirurginiais metodais. Tačiau į kelionę derėtų pasiimti šiek tiek žarnyną valančių vaistų.
Tiesa, kai kuriose šalyse, pvz., Indijoje, derėtų gerti vandenį tik iš butelių. Vandentiekio vanduo yra visiškai netinkamas vartoti.
Nors didžioji dalis keliautojų mano, kad cholera – tai viduramžių liga, visgi ji yra gana paplitusi tokiose šalyse, kaip Indija, Laosas, Indonezija, Iranas, Turkija, Brazilija ir Angola. Manoma, kad pavojingiausi yra produktai, kurie neapdorojami termiškai – salotos, žali vaisiai, pienas.
Būdingi choleros simptomai: pykinimas ir vėmimas, galvos svaigimas, viduriavimas.
Choleros gydymas įmanomas tik ligoninėje, kur yra gydymui būtina įranga. Gydymo įstaigose pacientams atliekamas skrandžio plovimas. Procedūra kartojama ne vieną kartą ir gydymas gali užtrukti net keletą mėnesių.
Pati pavojingiausia liga, galinti tykoti keliautojų, yra maras. Verta paminėti, kad natūralių maro šaltinių esama visuose planetos žemynuose, išskyrus Antarktidą ir Australiją. Bene dažniausiai šia liga susergama Indijoje, Zimbabvėje, Madagaskare, Mozambike, Malavyje ir Vietname. Užsikrėsti galima dviem būdais: įkandus infekciją pernešančiam vabzdžiui ir oro-lašeliniu būdu.
Nuo maro neatsilieka ir geltonoji karštinė. Ja užsikrėsti galima ir laukinėje gamtoje, ir mieste. Užkrėtimas vyksta tik oro-lašeliniu būdu. Tai labai pavojinga liga. Medikų teigimu, 25 proc. susirgimų būna mirtini.
Šiai ligai būdinga ryški toksikozė: galvos skausmas, aukšta temperatūra, hemoraginis bėrimas. Po to pažeidžiami inkstai ir kepenys, išsivysto gelta ir stiprus inkstų nepakankamumas. Tačiau laiku pasiskiepijus galima patikimai apsisaugoti nuo šios pavojingos ligos.
Maliarija užsikrečiama tik centrinės Afrikos šalyse. Tai yra viena sunkiausių infekcinių ligų. Užsikrečiama įkandus maliariniam uodui. Susirgus tropine maliarija ir laiku negydant, galima mirtina ligos baigtis – ir per labai trumpą laiką. Medikai siūlo vartoti antimaliarinius preparatus profilaktiškai. Juos vartoti derėtų pradėti dar prieš išvykstant, o baigti – praėjus mėnesiui po grįžimo iš kelionės.
Jei vykstate į Šiaurės Afriką (būtent – Alžyrą, Egiptą, Maroką ar Tunisą), tuomet būkite pasirengę saugotis nuo dizenterijos, hepatito A, žarnyno kirmėlinių ligų, liambliozės ir bruceliozės.
Centrinėje Amerikoje (Hondūre, Meksikoje ar Panamoje) derėtų pasisaugoti amebiozės, dizenterijos, vidurių karštinės, hepatito A, žarnyno kirmėlinių ligų ir choleros.
Centrinėje ir pietinėje Azijoje (Bangladeše, Indijoje, Pakistane ir kt.) labiausiai paplitusios ligos yra cholera, liambliozė, vidurių karštinė, hepatitai A, B ir E, žarnyno kirmėlinės ligos, leišmaniozė, echinokokozė, maliarija ir difterija.
Pietvakarinėje Azijoje (JAE, Bachreine, Kipre, Turkijoje) yra tikimybė susirgti vidurių karštine, hepatitu A ir B, echinokokoze, brucelioze.
Planuojantiems lankytis Kinijoje, Pietų Korėjoje ar Japonijoje, derėtų saugotis hepatitų B ir E, bruceliozės. Šiose šalyse kartais registruojami Maliarijos ir Denge karštinės protrūkiai. Taip pat derėtų saugotis japoninio encefalito, hemoraginės karštinės.
