Troško pabėgti nuo civilizacijos

„Kretoje svečiavausi vos savaitę, tad dienas stengiausi leisti visiškai ramiai. Norėdamas ne tik pailsėti, bet dar ir salą apžiūrėti, turėčiau leistis į dešimties, o gal ir į keturiolikos dienų atostogas“, - sako Dainius Ožalas.

Bene pagrindinis vyriškio atostogų tikslas buvo pabėgti nuo civilizacijos: „Norėjau visiškos ramybės, tad visų atostogų metu mano mobilieji telefonai buvo išjungti, nesinaudojau internetu.“

Kone visas atostogų dienas Dainius leido pliuškendamasis jūroje, nardydamas su akvalangu.

Laidų vedėjas į šilto klimato šalį prie jūros vyko pirmąkart.

„Dažniausiai atostogas leisdavau Lietuvoje. Tačiau dabar pamačiau, kad Lietuvos pajūrio nėra nė ko lyginti, pavyzdžiui, su Kreta“, - tikina. Anot Dainiaus, Graikijoje geras oras, jūra šilta, tad nieko daugiau ir nesinori - galima visą dieną mirkti Viduržemio jūroje.

Grįžo su „švariomis mintimis“

Dainius sako, kad turbūt kiekvieno žmogaus gyvenime būna toks laikas, kai trūks plyš norisi ramiai pailsėti. „Turėjau dvi savaites atostogų iki naujojo televizijos sezono pradžios. Pirmąją savaitę sutvarkiau visus darbinius reikalus, o antrąją norėjau visiškai „atsijungti“, - prisipažįsta.

Lietuvoje, anot D.Ožalo, ne taip lengva atsipūsti: „Savoje šalyje vis tiek neatsiribosi nuo aplinkinių. Net ir atostogaudamas rizikuoji sutikti vieną kitą pažįstamą.“

Dainius norėjo visiškos ramybės, kad išsivalytų jo mintys.

„Kai vienu metu dirbi daug darbų, galvoje knibžda vis naujų idėjų, sunku sukoncentruoti dėmesį. Grįžęs jaučiuosi pailsėjęs ir su švariomis mintimis pasiryžęs kibti į darbus“, - sako D.Ožalas.

Laikas pralėkė nepastebimai

Kretoje vienintelė vyriškio pramoga buvo nardymas.

„Džiaugiuosi, kad išdrįsau nusipirkti akvalangą. Tiesiog nuostabu matyti aplink save plaukiojančias žuvis visai šalia kranto. Kiek toliau - dar įspūdingiau: vaizdai tarsi iš „Megos“ akvariumo. Kitąkart norėtųsi panerti giliau su tikra nardymo įranga, ten turbūt visai nerealu...“ - svarstė Dainius.

Nors ir jaučia silpnybę žvejybai, D.Ožalas tikino neradęs laiko įsigyti meškerę.

„Bandžiau su tinkleliu žuvytes gaudyti, bet, pasirodo, tai nėra taip lengva, - juokiasi. - O apie meškerę nė pagalvoti nebuvo kada. Ten laikas bėga taip greitai, kad net nepastebi, kaip diena keičia dieną. Kelionė buvo su sočiu maitinimu, tad tekdavo grįžti į viešbutį pavalgyti - pusryčius, pietus, vakarienę. Vos iki jūros spėdavau nulėkti!“

Lietuviai netryško noru bendrauti

Tačiau Dainiui užteko laiko susipažinti su keletu kartu skridusių lietuvių.

„Bendravome nedaug - stengėmės vieni kitiems nelįsti į akis. Tik paskutinėmis dienomis truputi pasikalbėjome. Tačiau Kretoje lietuviai manęs neatpažino. Tik grįžus į Lietuvą vienos šeimos vaikai suprato, kad aš neva tas Dainius, kurį per LNK rodo“, - juokiasi.

Lietuvių, anot Dainiaus, Kretoje buvo nemažai. „Eini keliu ir girdi, kad jau kažkas lietuviškai šneka. Bet, kaip minėjau, stengėmės kuo mažiau dėmesio vieni į kitus kreipti. Niekas nelipo ant galvos iš noro bendrauti. Laikėmės saugaus atstumo, kad pailsėtume vieni nuo kitų. Nuo tos pačios kalbos, tų pačių bėdų...“ - sakė D.Ožalas.

Vairuotojai – nekultūringi

Kretoje Dainių nustebino neįprastas kelių eismas.

„Važiavau išsinuomotu automobiliu viena gatvele, ir staiga matau, kad mane vejasi tas pats žmogus, ką tik išnuomojęs man automobilį. Pasivijo ir sako, kad išjungčiau žibintus. Esą čia jų nereikia. Taip ir nesupratau, ar jie ten tokie taupūs, ar tik šiaip paslaugūs...“

Taip pat D.Ožalas tikina nustebęs, jog perėjose niekas nesistengia praleisti pėsčiųjų: „Turi pats saugotis automobilių, mašinos tau kelio tikrai neduos. Tačiau pats stengiausi važiuoti kultūringai.“

O štai autobusų vairuotojai sužavėjo Dainių. Anot jo, ten jie - profesionalai. „Autobusų vairuotojai be vargo užveža į didžiulius serpantinus tokiais siaurais keliukais, kur du automobiliai neprasilenkia, - neslėpė nuostabos televizijos žvaigždė. - Tokiais keliukais Lietuvos vairuotojai keleivių tikrai nevežiotų. Lieptų pasiimti daiktus ir pėdinti kokius 50 metrų iki viešbutuko. O ten žmones iki pat viešbučio durų atgabena.“

Valgiai ir gėrimai nesužavėjo

Tačiau, kaip byloja pesimistiškai nusiteikusių lietuvių liaudies išmintis, nėra to gero, kas neišeitų į bloga. Nors autobusų vairuotojai ir puikūs specialistai, bet graikų kultūra nuvylė Dainių -ypač aptarnavimo sektoriuje.

„Graikai į lietuvius beveik nekreipia dėmesio, jiems svarbiausi turistai - vokiečiai, o tai truputį erzina“, - piktinosi D.Ožalas.

Valgiai, kurių ragavo Kretoje, didelio įspūdžio nepaliko: „Graikiškos salotos pasirodė labai panašios į lietuviškas, nors tiesą sakant, Lietuvoje jos net skanesnės.“

Dainiui labiausiai patiko vietinis alyvuogių aliejus bei actas, pilamas ant salotų - tokių Lietuvoje jis dar neragavo. Taip pat saldumynai, anot Dainiaus, ten „pusė velnio“. Tik bėda - ten jie tokie saldūs, kad suvalgius vieną pyragaitį padidėjęs cukraus kiekis kraujyje išsilaiko labai ilgai.

Kas be ko, ragavo D.Ožalas ir nacionalinių graikų gėrimų.

„Kolegoms parvežiau anyžių degtinės, bet pats tik gurkšnelį teparagavau - negaliu pakęsti anyžių skonio. Dar teko ragauti „Raki“, vadinamos „tautinės samanės“, tačiau šis gėralas nelabai patiko. Vietinis vynas rūgštokas... Na, o „Metaxa“ tai visai nieko. Ji patiko labiausiai!“

Kaip bebūtų, Dainius tikina į Kretą ketinąs dar sugrįžti - nori geriau ją pažinti. Tad kitąkart žada čia atvažiuoti ne tik pailsėti, bet ir skersai išilgai apkeliauti salą.