Viena dažniausiai žingeidžių turistų ir mokinių ekskursijų lankomų vietų – didžiausias po Kaire esančio egiptologijos muziejus, kuriame nuo XVII amžiaus sukaupta 30 000 eksponatų. Nepagailėjusius 10 eurų taip pa nustebins vienas didžiausių ir aukščiausių muziejų pasaulyje – Turino kino muziejus, nuo kurio bokšto atsiveria fantastiška miesto panorama.

Penkiolikto amžiaus Turino katedroje saugoma 1578 metais į miestą iš Prancūzijos atgabenta garsioji Turino drobulė – Jėzaus įkapės. Originali 4,42 metro ilgio ir 1,13 metro drobulė saugoma aliuminio karste, juodo marmuro, simbolizuojančio gedulą, koplyčioje. Bažnyčios lankytojams demonstruojama tris kartus mažesnė jos kopija.

Kalbant apie kopijas, Turine itin populiarios ir vienų garsiausių – „Gucci“ – mados namų ženklu pažymėtos rankinių kopijos, gatvėse kainuojančios vos kelis eurus. Jomis dažniausiai prekiauja juodaodžiai emigrantai iš Afrikos, taip pat platinantys ir neaiškios kilmės piešinius, batus, pinigines.

Norintieji akis paganyti ar solidžiomis sumomis įkainotų originalių vardinių prekių įsigyti, dieną gali praleisti visame pasaulyje vertinamų „Dolce&Gabbana”, „Louis Vuitton“, „Prada“, „Chanel“, „Ferre“, „Yves Saint Laurent“ ir kitų mados diktatorių parduotuvėse.

Planuodami savo laisvalaikį nepamirškite, kad savaitė Turine prasideda nuo antradienio – tada nuo ankstyvo ryto iki vakaro jums atviros visų viešų įstaigų, muziejų, restoranų, parduotuvių ir grožio salonų durys. Pirmadienis yra savotiškas savaitgalio tęsinys, kai žmonės užplūsta barus ir restoranus, o po pietų duris atveria ir kai kurios drabužių ir maisto prekių parduotuvės.

Panorėję pasižvalgyti vietiniame prekybos centre, turėsite nusiteikti kelionei už miesto centro ribų, nes visos maisto prekių parduotuvės ir didesni prekybos centrai išsidėstę miesto pakraščiuose. Centre esančiose keliose 15 kv. metrų parduotuvėse, geriausiu atveju, galima rasti paruoštų makaronų, salotų, užkandžių, dešros, sūrio, pieno, sulčių ir kelių rūšių vyno.

Vakare pavalgyti geriau neplanuokite arba apsiginkluokite kantrybe ir keliaukite laimės, t.y. ko nors valgomo ieškoti. Naktimis miesto centrą masiškai užplūstantys italai kompanijomis būriuojasi šalia nedidukų barų ir tuština alkoholinių gėrimų lentynas, tačiau retas kuris valgo. Geriausiu atveju, baro meniu rasite užkandžių rinkinį, patiekiamą prie vyno, kartais – prie alaus.

Sūrio sugraužęs, visą naktį sotus nebūsi, todėl išalkę naktinėtojai traukia į picų ir kebabų „rojų“. Tai mini valgyklos, kuriose už 3-4 eurus galite įsigyti „Margaritą“ arba picos padą su dešros ar maltos mėsos priedais. Kebabų mėgėjai už 3 eurus taip pat pradžiugins savo skrandžius.

Maisto gurmanams padoriuose restoranuose vietas patartina užsisakyti iš anksto, nes atėjus jums patinkančiu laiku, teks gerokai luktelti – vakarais gryname ore esantys restoranai būna perpildyti, todėl vietos gali tekti laukti 30-50 minučių. Nepatinka – liksite nevalgęs, nes kaip sakė vieno restorano administratorius, 20 minučių yra tokia smulkmena palyginus su visu gyvenimu.

Visų svarbiausia – nepamirškite, kad 20 minučių italui prilygsta 40 minučių jūsų brangaus laiko. Apsiginkluokite kantrybe, nes Italijoje niekas nevyksta laiku. Vietiniai, regis, niekada neskuba, o 30 minučių vėluojant spektakliui ar kokiam nors kitam renginiui niekas nesipiktina – vėlavimas tapęs savotiška norma.