„Geriausia, kad kelionėje patyriau ir pamačiau tai, ko nebuvau mačiusi ir patyrusi anksčiau. Gal kitiems pasirodys tai nieko įspūdingo, bet man didžiausią įspūdį paliko nepakartojama gamta, kokios nebuvau mačiusi anksčiau“, - kelionės įspūdžiais dalijosi Giedrė, susižavėjusi milžiniškais vėžliais, flamingais, jūrų liūtais ir kitais draustinyje gyvenančiais egzotiškais gyvūnais.

20 dienų kartu su vyru ir draugais kelionėje praleidusi Giedrė didžiąją laiko dalį gyveno nedideliame kurortiniame Montanitos miestelyje. „Judesys ten vyksta kiekvieną dieną-naktį ir taip visą savaitę. Vietiniai yra visiškai atsipalaidavę, daugelis prisidarę dredų, deginasi, plaukioja banglentėmis ir mėgaujasi gyvenimu“, - dėstė poilsiautoja.

„Ten pagyvenusi ilgiau turbūt pati aš ir tuos dredus susipinčiau, ir tatuiruočių prisidaryčiau, ir auskarų prisiverčiau“, - net neabejodama dėstė pašnekovė. Giedrė pastebėjo, kad tenykštis gyvenimo būdas gali taip įtraukti, kad laikui bėgant savaime prie jo pritampi – jis nebeatrodo keistas.

Asmeninio archyvo nuotr.

„Brangių laikrodžių, papuošalų, briliantų geriau nesivežti. Niekas tavęs ten gal neis ir nepuls, bet geriau nerizikuoti. Visi rengiasi paprastai. Mediniais karoliukais apsikarstai ir eini. Nieko tau nereikia, jokių papuošimų, apsirengi laisvai, įsispiri į gumines šlepetes ir eini. Ten niekas nežino, kas yra Cavalli ar kokie kiti žinomų vardai“, - pasakojo Giedrė.

Asmeninio archyvo nuotr.

Moteris neslėpė, kad dėl savo išvaizdos sulaukdavo ne tik išskirtinio dėmesio, bet ir pastabų. „Turėjau tokius auksinės spalvos sportbačius, tai mane pradėjo vadinti „golden shoes“. Buvo linksma“, - juokėsi manekenė.

„Pramerki akis, nusiprausi, išsivalai dantis, tada nueini ir išsimaudai jūroje. Prie viešbučio yra tokie karučiai, prie kurių stovėdamas prisivalgai milžiniškų austrių. Štai diena ir prasidėjo. Tada išsitepi kremu, pasiimi banglentę ir pirmyn į pliažą“, - Giedrė pasakojo, kaip prasidėdavo jos rytas Montanitoje. Vakarus kompanija leisdavo baruose, kuriuose skambėjo „gyvai“ atliekama Bobo Marley stiliaus muzika.

Asmeninio G.Rusytės archyvo nuotr.

Tris kelionės dienas kompanija praleido plaukiodama ir apžiūrinėdama Ekvadoro pakrantes. „Iki šiol nebuvo tekę nakvoti kajutėje, tad jausmas buvo tikrai keistas. Nors nesergu jūros liga ir bloga nebuvo, tačiau ramiai miegoti laive negalėjau, - pasakojo Giedrė. – Ten pagyventi buvo labai smagu, tačiau tų trijų dienų visiškai pakako. Ilgiau pasilikti ten nesinorėjo“.

Asmeninio archyvo nuotr.

„Aš nesu linkusi juokauti su gamta, čiupinėti ir apžiūrinėti visokius gyvūnus. Tad šalia ryklių plaukioti buvo tikrai nejauku“, - apie nesmagius pojūčius plaukiojant šalia ryklių dėstė rizikuoti nelinkusi moteris.

Asmeninio archyvo nuotr.

Daug smagiau, mieliau ir saugiau buvo degintis saulėje, žengti pirmuosius žingsnius banglenčių sporte, mėgautis egzotiškais vaisiais, šviežiomis jūros gėrybėmis ir gėrėtis fantastiškomis orchidėjų fermomis.

Asmeninio archyvo nuotr.

„Ekvadoras man pasirodė kaip pati nešvariausia iš mano ne kartą matytų Pietų Amerikos šalių. Ką aš pamačiau, mane labiausiai šokiravo. Galbūt taip yra todėl, kad ten beveik neišvystytas turizmas“, - spėliojo Giedrė, gyvenusi viešbutyje po 30 dolerių už naktį. Manekenė pabrėžė, kad ieškantys prabangos ir komforto gali išsinuomoti ir 100 dolerių kainuojantį kambarį.

Asmeninio G.Rusytės archyvo nuotr.

„Tas purvas į pabaigą jau šiek tiek atsibodo. Kai grįžome į Madridą, buvo visai kitaip. Ten jau visokios „Lamborgini“, „Ferrari“, viskas labai gražu. Kai palyginu, tai Ekvadore gyventi būtų labai sunku, nes mes juk europiečiai“, - konstatavo pašnekovė.

Asmeninio G.Rusytės archyvo nuotr.

Giedrė džiaugėsi, kad pragyvenimui ir įvairiems niekučiams Ekvadore daug pinigų nereikia. „Viskas ten beveik po 1 dolerį. Už kambarį mokėjau po 30 dolerių, tad nei jų mažutėse parduotuvėlėse, nei restoranuose, nei baruose pinigų leisti negaila“, - pasakojo dažnai keliaujanti moteris.

„Labiausiai nepatiko, kad ten nėra perėjų. Aš labai bijau mašinų, tai kelias dienas praleidusi mieste be perėjų, maniau, kad išprotėsiu. Be to, jie važiuoja ir nestabdo, jei žmonės per gatvę eina. Man baisu“, - nemaloniai nustebinta buvo Giedrė.

Iš 20 dienų trukusios pažintinės-poilsinės kelionės Giedrė parsivežė daugybę įspūdžių ir vos keletą šią kelionę priminsiančių smulkmenų: karolių, marškinėlių, suvenyrinių vėžliukų, kavos ir lauktuvių draugėms.