„Aš nuo vaikystės svajojau apie kažką panašaus, niekada nesu buvęs jokiam kruize. Vandenynais, jūromis plaukti yra viena, o čia toks kaip iš knygos – nuotykių ieškotojo kruizas“, – atvirauja Delfi.lt kelionių žurnalistas Orijus Gasanovas.

Su bendrakeleive repere Viktorija Vyšniauskaite-Cheri O. Gasanovas neria į iššūkius, kurie šioje laidoje prasideda nuo pirmų akimirkų. Tam, kad patektų į savo kruizinį laivą, keliautojai turi kone bėgte perbėgti net kelis didžiulius laivus.

„Sako, kad kiaurai mes kažkaip pereisim“, – prieš patekdamas į pirmą laivą svarsto O. Gasanovas.

Vos išleidę iš atplaukusių laivų kitus poilsiautojus, keliautojai neria didžiuliais laivų fojė, kol atsiduria prie durų kitoje pusėje. Antrame laive jau tenka labiau suskubti.

„Bėgam, bėgam! Mūsų jau išplaukia!“ – sunerimusi skuba V. Vyšniauskaitė-Cheri.

Laivas keliautojų nepalieka, laidos „Lietuviškos atostogos“ kūrėjai į kruizą suspėja laiku. V. Vyšniauskaitė tuoj pasidomėjo, keliomis žvaigždutėmis įvertintas įspūdingas laivas-viešbutis su nemenka malonumų pasiūla.

„Septynios žvaigždutės“, – nusišypsojo keliautojus pasitikęs vyras.

Vien vaizdas nuo denio vertas dar daugiau. Lyg milžiniškas gyvo vaizdo kino teatras su istoriniais statiniais, visai šalia – ir šiuolaikiški tiltai, pastatai bei Egipto gamta.

„Jaučiuosi kaip „Titanike“, nors mūsų laivas dvidešimt kartų mažesnis už jį, bet jausmas tas pats. Ir atrodo, kad ne kruizas prasidėjo, o kažkoks nuotykis, kuris įeina į tavo asmeninio gyvenimo istoriją“, – sako O. Gasanovas, pagaliau išpildęs savo svajonę išplaukti į tokį kruizą.

Keturių aukštų laive keliautojai įsitaiso trečio aukšto kajutėse. Nors daugeliui kajutės turbūt asocijuojasi su nedidukėmis erdvėmis ir mažais langeliais, kruizinio laivo kajutės labiau primena viešbutį su milžiniškais langais.

Svečiai patogiai gali įsikurti, čia yra erdvus dušas, nemažas vonios kambarys ir didelės lovos, – apgalvoti visi būtini patogumai.

Kruize galima ilsėtis taip pat, kaip ir bet kuriuose kituose viešbučiuose, kuriuose jau lankėsi laidos „Lietuviškos atostogos“ kūrėjai. Laivo denyje poilsiautojų laukia gultai su VIP vaizdu, karšta saule ir baseinais. Dainininkė V. Vyšniauskaitė-Cheri kaipmat neria pasimėgauti maudynių malonumais, o O. Gasanovas tuo metu eina pasitreniruoti.

Egipte turistus prekeiviai vilioja visur ir O. Gasanovo pavadintas „kioskas ant vandens“ netrukus pasiekia keliautojus.

Prie didžiųjų laivų, šiems praplaukiant mažesnius ar didesnius kaimus, miestelius, atsiiria valtis. Kiekvienoje būna po du žmones – vienas irkluoja, kitas pardavinėja. O prekyboje yra visko – galima nusipirkti skarų, marškinėlių, netgi visokių indų. Prekyba vyksta įdomiu būdu – priplaukę vyrukai įvairiomis kalbomis sako „labas“ ir, kai atsiliepia koks nors žmogus, jie ima demonstruoti savo prekes. Jei tik žmogus paklausia, kiek tai kainuoja, pardavėjai tą daiktą meta į laivą susidomėjusiam žmogui. Tada jau prasideda derybos, o įdomiausia – atsiskaitymo būdas. Kartu su prekėmis jie atmeta degtukų dydžio dėžutes, kartais ir pačias degtukų dėžutes, į ten reikia įgrūsti savo pinigėlį ir mesti jiems atgal“, – apie neprastą prekybos būdą ir vietos gyventojų išradingumą pasakoja O. Gasanovas.

Kruizo stotelė Abu Simbelas – archeologinė vieta, kur kalnuose iškirstos dvi šventyklos.

„Kokio dydžio, kokia didybė, įspūdinga. Supranti, kad atsidūrei istorijos knygoje. 3300 metų – maždaug tiek laiko stovi šios šventyklos. Viena skirta Egipto valdovui Ramziui II, o kita – jo žmonai. Mylimiausiai žmonai, mat jis turėjo 40 žmonų, – pasakoja keliautojai ir V. Vyšniauskaitė susimąsto. – Įsivaizduoji, 40 žmonų ir 200 vaikų. Galingas vyras.“

Egipto faraono Ramzio II šventyklos sieną puošia keturi jo atvaizdai, kiekvienas skirtas tam tikram jo amžiaus laikotarpiui. Deja, viena statulų neatlaikė, ir nukritusią statulos dalį vietos gyventojai paliko taip, kaip ji nukrito. Be to, čia nėra jokių draudimų liesti eksponatų, tad žmonės gali ne tik grožėtis, bet ir paliesti statulas.

Moterys, kurios keliaujate, nepamirškite, kad Egipto kultūroje šventos vietos lankomos prisidengus plaukus, tad dainininkė Cheri pasirūpino skarele.

„Aš labai mėgstu žurnalą „Nacionalinė geografija“ – atrodo, kad esu arba to žurnalo puslapiuose, arba dokumentikoje“, – išvydęs šventyklos vidų potyriais dalijasi O. Gasanovas.

Šventykloje lankytojus pasitinka piešiniai, kuriuose pavaizduoti dievai, ornamentai, ir apsaugos darbuotojai nedraudžia jų liesti, netgi galima į rankas paimti legendinį gyvybės raktą. Tiesa, kaip dovanos, šventyklos rakto parsivežti O. Gasanovui nepavyko – teko jį grąžinti prieš išeinant iš šventyklos.

Kelionė tęsiasi, ir po kelių pasiplaukiojimo valandų prieš akis atsiveria naktyje apšviesta dar viena šventa vieta.

„Mes esame smalsuoliai. Tokį grožį pamatę niekuo gyvu čia negalime likti, kad ir kaip norime ilsėtis, mes turim, tiesiog privalom apžiūrėti šitą šventyklą“, – O. Gasanovą į naktinius potyrius jau kviečia V. Vyšniauskaitė.

Keliautojai lipa į krantą, kur jau iš toli matyti ryškiai apšviesta Kom Ombo šventykla. Ir vos tik pasiekus sausumą tuoj prisistato vietos prekeiviai. Iš turizmo gyvenančioje šalyje net vaikai jau moka laužyta anglų kalba girti savo kraštą ir kviesti pasisvečiuoti, jie šaukia: „Čia nėra koronos!“
Na, o jei esate gerai įvaldę derybų meną, galite parsivežti autentiškų šalies gaminių.

Didingoje šventykloje garbinami net du dievai.

„Dešinioji pusė skirta didingajam dievui-krokodilui Sobekui, o kairioji pusė – sakalui-dievui, tai yra Horas, apsaugos dievas“, – pasakoja kelionių laidos gidai.

Šventykla pastatyta Ptolemėjų laikais nuo 180 iki 47 m. Kr., tačiau manoma, kad ji gali turėti dar senesnių šaknų. Kaip teigia rašytiniai šaltiniai, pagrindine Sebeko garbinimo vieta laikomas Egipto šiaurėje esantis Fajumo ežeras, kur buvo įsikūręs Krokodilopolio miestas (Šeditas), tačiau iš jo praktiškai nieko neliko, išskyrus keletą tūkstančių krokodilų mumijų, todėl Sebeko ir net Aukštutinio Egipto šventykla yra unikali.

Nemažai gavę peno akims keliautojai grįžta į laivą, kur laukia prabangi vakarienė. Į kruizinio laivo restoraną vakare ateina pasipuošę poilsiautojai ir ramiai mėgaujasi įvairiausiu maistu. Gausybė skirtingų kultūrų žmonių priviliojantis restoranas vaišina rytietiškais patiekalais.

„Jau jaučiu iš kvapų, jei manęs neapgauna mano didelė nosis, – falafeliais kvepia“, – besimėgaudamas iš restorano sklindančiais kvapais vakarieniauti keliauja O. Gasanovas.

Gausybė daržovių, išskirtiniai padažai, mėsos, avinžirnių patiekalai ir kvapu privilioję falafeliai – viskas šviežia ar šviežiai pagaminta, o norintiems pasimėgauti išties išskirtiniais tradiciniais valgiais O. Gasanovas rekomenduoja paragauti „Kushari“.

„Čia vakarienė nė kiek nenusileidžia viešbučiams. Mes išsirinkome penkių žvaigždučių laivą, tad tikrai yra visko, didelis pasirinkimas mėsos, žuvų“, – sako keliautojai, o po sočios vakarienės eina žiūrėti, kaip laive linksminami pramogautojai.

Norintiems pasijusti lyg kino žvaigždėmis, čia pat, vietoje, galima pasisamdyti fotografą, kuris vos už 15 eurų visą dieną vaikščios kartu ir rengs fotosesijas. Norintys ramaus miego po ilgų dienos pasivaikščiojimų kviečiami užsukti ir pasimėgauti čia atliekamomis SPA masažų procedūromis. Keturių aukštų laive išties nemažai vietos ir pramogoms, ir poilsiui, kurio itin reikia besiruošiant naujiems nuotykiams.

Kur keliaus po kruizo O. Gasanovas ir dainininkė V. Vyšniauskaitė-Cheri? Ryte Luksoro mieste išsilaipinę laidos „Lietuviškos atostogos“ kūrėjai toliau keliauti po Egipto dovanojamą pasaką kviečia jau ketvirtadienį, gruodžio 2 dieną.