Laidos vedėjai kelionių žurnalistas Orijus Gasanovas ir reperė Viktorija Vyšniauskaitė-Cheri šįkart nusprendė parodyti ne tik užburiančius paplūdimius, bet ir miestus.
Algarvės pasididžiavimas – Faro miestas.
„Labai liūdna, bet tenka pripažinti, kad turistai nuvertina Farą ir atvykę į Algarvę visi važiuoja į paplūdimius, gražias vietas – uolos, kalnai ir taip toliau, o Faro miestą palieka užnugaryje, neaplanko jo. Taigi mes norime įrodyti, kad į Farą atvažiuoti verta ir čia yra ką nuveikti“, – savo kelionės kryptį pristato O. Gasanovas ir dainininkė V. Vyšniauskaitė.
Reperė Cheri sako, kad pasivaikščiojimas po gatveles – taip pat nuostabi pramoga. O. Gasanovas neslepia, kad jis pritingi daug vaikščioti, ir rekomenduoja pasinaudoti paspirtukų nuoma: šių transporto priemonių rasti lengva lygiai taip, kaip ir Lietuvos gatvėse.
Lyg muziejus po atviru dangumi istorinių statinių gausus miestas – išties puiki vieta pamatyti, kaip žmonės gyveno prieš kelis šimtmečius. O mėgstantiems pasidalyti nuotraukomis iš žavių skersgatvių, nedidelių gatvelių, vietų su arkomis bus ką parodyti artimiesiems ir draugams.
„Labai fotogeniškas miestelis, bet iš tiesų miesto be maisto pažinti neįmanoma“, – sako Cheri ir keliauja prisėsti prie jaukioje kavinėje jau įsitaisiusio bendrakeleivio.
„Aš visada sakau, kad kelionė privalo būti su kulinariniais „inkliuzais“, – patikina „Lietuviškų atostogų“ laidos gidas O. Gasanovas. – Kavinėje „Cantinho“ tikrai apsimoka prisėsti, nes vos užsisakius gėrimų atneša duonos ir krepšelį krabų salotų, ir tai – iš tikrų krabų.“
Na, o jei šioje kavinėje neapsilankysite ir net neužsuksite į Farą, tačiau viešėsite Algarvėje, keliautojai rekomenduoja būtinai paragauti „Kataplanos“ (cataplana) – tradicinio troškinio, gaminamo iš bulvių, jūrų gėrybių ir žuvų.
„Kataplana“ gaminama dviem, trims, keturiems. Kaina nėra maža – 40 eurų, bet tikrai verta“, – patikina abu tradicinio troškinio ragavę keliautojai.
Pažintį su maistu Faro mieste galima pratęsti ne tik kavinėse, bet ir specializuotose parduotuvėlėse.
„Viena tokių vietų, kurią privalote aplankyti, yra „Comur“ parduotuvėlė – ten parduodami sardinių konservai“, – užsukę į neįprastą lietuviams vietą pasakoja keliautojai.
Parduotuvės vadovas Ricardo pasakoja, kad konservuotos sardinės populiarios kaip suvenyrai.
„Tose skardinėse su datomis – sardinės alyvuogių aliejuje. Tai kaip suvenyras. Galima padovanoti kam nors, kieno tais metais gimtadienis. Kitoje pusėje – žuvis, ir kiekviena spalva reiškia skirtingą žuvį. Turime daugiau kaip 30 skirtingų rūšių konservų. Dvi rūšys – veganiškos, tai avižų ir avinžirnių konservai, – gausybę prekių parduotuvėje rodo Ricardo. – Tradiciniai konservai – keptos sardinės su pipirais, o mūsų firminiai konservai yra filė be odos, kaulų ir su aukso dulkėmis.“
Už paauksintų sardinių dėžutę teks pakloti 22 eurus. Įvertinęs, kad viskas čia gaminama rankomis, ne fabrike, paruošti vieną tokią skardinę trunka apie valandą ir dar – su aukso dulkėmis, O. Gasanovas susiviliojo tokiu neįprastu pirkiniu.
„Įdomiausia, kad visą šitą tinklą atidarė istorijos mokytojas“, – sako O. Gasanovas.
Apsilankiusiems šioje Portugalijos dalyje kelionių gidai rekomenduoja būtinai skirti laiko pasimėgauti kava. O jei užsuksite į kavinę „Chelsea“ Faro mieste, sutiksite lietuvę Moniką, į Portugaliją atvykusią iš Marijampolės.
„Faro mieste gyvenu dvejus metus, dar gyvenau Lisabonoje, tai jau beveik treji metai Portugalijoje, – sako Monika. O Gasanovui pasidomėjus, ar portugalai, kaip ir italai, tiesiog negali gyventi be espreso kavos, mergina atsako teigiamai. – Portugalų ateina net vakare, ateina ir ryte, nesvarbu, kurią valandą. Jie ateina išgerti patį mažiausią šotą kavos.“
Kava Portugalijoje ne tik populiari, gera, bet ir pigi – dažniausiai puodelis kavos kavinėje kainuoja apie 80 centų. Monika atskleidžia, kad visgi yra vietų, kur kava brangesnė, tuomet teks mokėti 1 eurą, pavyzdžiui, kad ir kavinėje, kurioje ji dirba.
Laidos „Lietuviškos atostogos“ kūrėjai Monikos prašo patarti, ką pamatyti turistams. Jau porą metų Faro mieste gyvenanti mergina nė nesuabejojusi pasiūlo aplankyti bent vieną iš salų.
„Tikrai rekomenduoju nuvykti į bent vieną iš salų, turime jų čia labai daug. Bet kurią pasirinkę neprašausite – pamatysite ką nors gražaus. Nėra labai brangu. Jei renkiesi keltą, gali rasti ir už 5 eurus pirmyn bei atgal. Keltai plaukia iš miesto. Galite pamatyti delfinų, mažų jūrų arkliukų, išskirtinių gyvūnėlių“, – dalijasi Monika.
Keliautojai ilgai vienoje vietoje neužsibūna ir iš Faro miesto patraukia toliau, o kelionės tikslas – „Barrilo“ paplūdimys. Iš sostinės į poilsiautojus viliojančią vietą O. Gasanovas ir V. Vyšniauskaitė keliauja nedideliu traukiniu per paplūdimio parką.
„Tai kaip nacionalinis parkas. Čia labai gražu – augalai, smėlis. Bet iš tikrųjų mes atvykome aplankyti liūdnos vietos – kapinių“, – intriguoja O. Gasanovas.
Nors kapinės skamba išties šiurpiai, šioje vietoje nėra žmonių amžino poilsio vietos. Vargu ar daug kam pavyktų atspėti, kieno liūdną likimą mini kapinės, įkurdintos prie pat populiaraus paplūdimio.
„Be to, kad čia yra karščiausios pasaulio kapinės, jos dar ir keisčiausios. Čia nepalaidotas niekas, kas buvo gyva. Tai yra inkarų kapinės, – su dainininke Cheri jau pasiekęs paslaptingą vietą atskleidžia O. Gasanovas. – Istorija labai paprasta. Niekas nežino, kas buvo pirmasis žmogus, atvežęs į šitą kopą ir įkasęs savo inkarą. Tai buvo kažkoks liūdnas kapitonas, prisirišęs prie savo laivo, ir nenorėjo, kad laivo istorija liūdnai pasibaigtų. Atvežė čia savo inkarą ir įkasė į kopą. Iš paskos jo draugai, bičiuliai, kiti vietiniai kapitonai, jūrininkai ėmė vežti inkarus, užkasė juos čia ir įvyko toks masinis reiškinys. Kapinės simbolizuoja dar vieną liūdną dalyką – viskas vyko 1960 metais, kaip tik tada, kai labai labai smarkiai susitraukė Portugalijos žuvininkystės industrija, rinka.“
Apsilankę gražioje ir kartu šiurpokoje vietoje, keliautojai juda toliau ir užsuka į spalvingą miestelį – Alkantarilją.
„Kiekvienas namas nudažytas ryškiai ryškiai – žalias, geltonas, mėlynas, visokiausių spalvų yra. Alkantarilja – mažas, jaukus miestelis, čia – tikras portugališkas gyvenimas“, – jaukiu miesteliu grožisi O. Gasanovas.
„Atrodo, kad čia gali bet kur durt pirštu į žemėlapį ir žygiuot – tikrai nenusivilsi. Bet atvykome ne pasivaikščioti galvelėmis, o su labai rimtu tikslu“, – dabar jau intriguoja dainininkė V. Vyšniauskaitė.
„Apie šį tikslą pasakojama istorijos vadovėliuose, profesoriai rašo analitinius straipsnius – pamatysite išskirtinį objektą“, – kelionių gidams einant link tikslo sako O. Gasanovas.
Ir vieta šiurpumu tikrai nenusileidžia inkarų kapinėms – karališkojoje Šv. Pranciškaus bažnyčioje (Igreja Real de San Francis) sukurta koplyčia iš kaulų. Čia atvyksta tikintieji iš viso pasaulio pasimelsti ir pamatyti savo akimis mistinę vietą. Koplyčiai įrengti naudoti tik vienuolių kaulai ir kaukolės. Laidos „Lietuviškos atostogos“ kūrėjai atskleidžia, kad šioje vietoje yra apie tūkstantį kaukolių.
„Kai negalvoji, kad tai žmonių kaukolės, atrodo, jog čia pagal siaubo filmus padaryta, – visos lubos, sienos, viskas padengta kaukolėmis. Tie žmonės gyveno savo gyvenimus, kiekvienas turėjo savo istorijas. Ir kas lieka iš žmogaus? Dalis sienoje. Yra užrašas: Susimąstyk, nes ir tau vieną dieną teks pasiekti tokią būseną“, – apie nejaukią vietą pasakoja laidos „Lietuviškos atostogos“ kelionių gidai.
Jei šiurpokų vietų lankyti nesinori, O. Gasanovas ir V. Vyšniauskaitė turi daugiau pasiūlymų. Kita vieta – smėlio skulptūrų miestas.
„Jei nespėjote šiemet į jokį festivalį, nenusiminkite! Yra dar vienas, kuris veikia visus metus. Algarvė garsėja savo išskirtiniu smėlio festivaliu. Ir tai yra didžiausias pasaulyje smėlio skulptūrų festivalis. Viskas prasidėjo dar 2003 metais, kai geriausi pasaulio skulptoriai atvyko į Algarvę. Jie buvo čia sukviesti, kad pastatytų nuostabių, didingų smėlio skulptūrų. Viską padarė taip gerai, kad vietiniams organizatoriams labai patiko ir jie nusprendė šį festivalį organizuoti kiekvienais metais“, – vienas per kitą pasakoja O. Gasanovas ir V. Vyšniauskaitė.
Nuo 2003 metų festivalis rengiamas spalio mėnesį, o vis originalesnės ir įdomesnės skulptūros smalsuoliams atviros bet kuriuo metų laiku. Su metais vis didėjantis parkas dabar jau tapo kone visu miesteliu, kurio plotas – 15 tūkst. kvadratinių metrų. O čia telpa visi – ir popiežius, ir Haris Poteris, ir avataras, Buda, „Žvaigždžių karų“ personažai, Bobas Marley, Maiklas Džeksonas ir kitos pasaulio įžymybės.
Norite dar aktyvesnių atostogų? Tada O. Gasanovas ir V. Vyšniauskaitė-Cheri kviečia užsukti į naktinėmis pramogomis viliojantį miestelį Albufeirą.
„Albufeira yra vietinė Palanga – turistų sostinė, vakarėlių, barų, gyvos muzikos, kurortinių romanų vietelė“, – dar vieną poilsiautojų traukos objektą pristato O. Gasanovas.
Na, o kokios linksmybės be gero maisto? Karštieji patiekalai vištienos kepsnys, šonkauliukai čia kainuoja apie 14–15 eurų. O brangiausiu, 20 eurų kainuojančiu, patiekalu pasilepinti susigundė dainininkė V. Vyšniauskaitė.
„Nėra pigu, bet supraskite, kad čia – turistinės vietos, tad pigu nebus“, – konstatuoja O. Gasanovas.
„Bet vis tiek – čia steikas“, – savo pasirinkimo kainą apgina Cheri.
Ragaudamas maisto O. Gasanovas iš netikėtumo ima kosėti – jam atneštas padažas prie vištienos kepsnio labai aštrus.
„Čia yra ugninis padažas“, – vos atgavęs kvapą nuo aštrumo sako O. Gasanovas.
Paragavę steiko, vištienos ir šonkauliukų, didelio susižavėjimo keliautojai nereiškia ir siūlo: jei jau keliaujate čia, keliaukite linksmintis, o ne valgyti.
Barai ūžauja: sporto bare aistruoliai dainuoja, beprotiškai linksminasi ir išties mėgaujasi poilsiu, netoliese kavinėje skamba gyva muzika, tad V. Vyšniauskaitė su vietos muzikantais pašėlo ir vietos poilsiautojus sužavėjo savo stipriu bei puikiu balsu, o išėjusi iš vakarėlio ryžosi pasidaryti tatuiruotę ant veido.
„Mama, tėti, nežiūrėkite, močiute – atleisk“, – paprašė viešai Cheri ir netrukus jos skruostą jau puošė subtili vyšnios tatuiruotė.
Naktinė Albufeira buvo virtusi didžiule pramogų ir linksmybių aikštele. Toks šokantis ir grojantis miestas atgyja kiekvieną naktį.
Kaip atrodo rytas šioje Portugalijos dalyje? Keliautojus ryte pasitinka ramybė ir puikus oras, tad jie nusprendžia užsukti į Europos kraštą – Šv. Vincento iškyšulį.
„Nuo mažų dienų visą laiką norėjau pakliūti į pasaulio kraštą, pamatyti, kaip atrodo pasaulio pabaiga“, – atvirauja V. Vyšniauskaitė.
„Daugybę metų buvo tikima, kad būtent šita Portugalijos vieta, Šv. Vincento iškyšulys, ir yra Europos, pasaulio pabaiga. Žmonėms atrodė, kad čia baigiasi žemė, o toliau už Atlanto vandenyno nieko nėra“, – pasakoja O. Gasanovas.
Šioje vietoje prieš 500 metų buvo įsikūrę vienuoliai, stovėjo įspūdingas vienuolynas, vėliau jis buvo apleistas. Visgi vieta nebuvo visiškai nušluota nuo žemės paviršiaus – ant akmenuotos uolos krašto ir dabar stovi švyturys, o po išlikusią statinių dalį galima pasivaikščioti ir šiomis dienomis.
„Čia kampinė dalis ir čia baigiasi visos istorijos, o mums baigiasi Algarvė, baigiasi klajojimas po šitą nuostabų regioną“, – sako O. Gasanovas, atsidūręs ant Europos žemyno krašto.
Tačiau pabaiga – visuomet ko nors naujo pradžia, ir laida „Lietuviškos atostogos“ dar tikrai nesibaigia, jos kūrėjai turi ką parodyti ir sugundyti įspūdingomis vietomis, kurias galbūt norėsite pamatyti savo akimis, o patiekalus – pajusti savo gomuriu. Kitą laidą per Delfi.tv žiūrėkite ketvirtadienį, spalio 21 dieną, 21 valandą vakaro.
