Vaikštant po paplūdimį per pietus galima pamatyti iš jūros grįžtančius žvejus su savo laimikiu. Būtent iš jų visada pirkdavau šviežią žuvį ir jūros gėrybes, tokias kaip aštuonkojai ar kalmarai. Kartais pasiūlydavo ir omarų, tačiau nesu jų didelis mėgėjas – dėl skonio neatspindinčio kainos.

Pagautas žuvis prieš nešdami parduoti išvalo, o aštuonkojus dar įdomiau apdoroja. Volioja smėlyje ir minko, kad atsipalaiduotų ir praplatėtų čiuptuvai. Kiti paėmę pagalius lupa aštuonkojus iš visų jėgų – dėl tos pačios priežasties.

Foto: Algirdas Morkūnas

Laimikiai iš jūros tikrai pigūs. Didžiausia žuvis kainuoja apie tris eurus. Lygiai tiek pat kainuoja kilogramą sveriantis aštuonkojis. Belieka tik eksperimentuoti virtuvėje, nes produktai tikrai skanūs. Gyvenant pakrantėje, galima nueiti arba nuvažiuoti motorolerių taksi iki gatvės prekeivių, kurie geromis kainomis pardavinėja saloje užaugintus vaisius. Čia kiekvieną mielą dieną valgiau ananasus, mangus, papajas, marakujas. Skonis tiesiog nuostabus. Visi natūraliai sunokę ir labai saldūs. Taip pat už centus galima pirkti didelius avokadus, pomelo greipfrutus ar kokosus. Sala yra tiesiog rojus tiems žmonėms, kurie mėgsta ekologiškus vaisius. O tie kas nemėgsta, tikrai pamėgs.

Foto: Algirdas Morkūnas

Pirma nuo jūros paplūdimio nekilnojamojo turto eilė yra išpirkta vakariečių. Kiek giliau yra vietinių namukai, kurie čia gyvena savo gyvenimą: skalbiasi, gano karves, nuolat girdisi vaikų šūksniai. Vietiniai vaikai dažnai eina turkštis į jūrą, jeigu ji nebūna nusekusi.

Čia du kartus per dieną vyksta potvynis su atoslūgiu. Dažnai jūra pabėga taip toli, kad pasimato vietinių žmonių auginamos dumblių plantacijos. Čia moterys virvutėmis riša dumblius prie dugno ir juos brandina. Vėliau neša juos į krantą, kabina, džiovina ir po kurio laiko viską eksportuoja. Iš šių dumblių gaminami užkandžiai, kiti maisto produktai ir vaistai.

Foto: Algirdas Morkūnas

Išsinuomoju motorolerį ir vykstu apžiūrėti salos. Sutinku žveją, ant savo motorolerio užsikėlusį didžiulį tuną. Su pasididžiavimu jį veža parduoti į restoraną. Nuvykstu į šiaurėje esančius paplūdimius. Vanduo krištolinio skaidrumo, vaikai turškiasi. Vietiniai rūko savo valtis, kad taptų sandaresnės. Prasieinu pro vietinį masajų turgelį.

Lauke labai karšta, dieną vaikščioti nėra lengva, todėl nusiperku kokosiuką atsigaivinti, bet ir tas labai šiltas. Kitą dieną vykstu apžiūrėti beždžionių ir pasivaikštau takeliais po vietines pelkes. Čia jūra pabėgusi, todėl galima matyti keistas medžių šaknis.

Foto: Algirdas Morkūnas

Vykstu į didžiausią Zanzibaro miestą – Stone Town (Stountauną). Čia, vaikščiojant siauromis gatvelėmis, galima pamatyti įvairių durų su raštais, vietinių pardavėjų ir taip pat namą, kuriame gyveno garsusis dainininkas Freddy Mercury.

Foto: Algirdas Morkūnas

Žvejų miestelis. Pačiose miesto prieigose stovi turgelis, kur vietinės musulmonų moterys pardavinėja vaisius, o šalia jų vyrai taiso ir mezga tinklus. Iš jūros grįžta didelis kiekis žvejų, kurie čia pat skaičiuoja savo laimikį ir ruošia jį pardavimui.

Paplūdimys labai keistas, visa pakrantė nuklota kriauklėmis, net sudėtinga vaikščioti. Toliau su motoroleriu, kurį praminiau vienaausiu, nes turi tik vieną veidrodėlį, vykstu į kitus paplūdimius. Retai kuriose šalyse pavyksta pasivažinėti per smėlį pajūriu, tačiau čia galima. Jūrai pabėgus, tai tampa pagrindiniu keliu.

Vykstant link vieno gražiausių Zanzibaro paplūdimių, šalia kelio pasitaiko didžiausias mano gyvenime matytas baobabas. Toks platus, kad sunku net protu suvokti, kaip jam taip pavyko užaugti. Baobabai gali gyventi iki 3000 metų senumo. Jiems nebaisi nei sausra, nei ugnis, nei termitai. Pažeistą odą atsiaugina. Juos vadina medžiais, kurie auga aukštyn kojomis. Nes šakos yra panašios į medžių šaknis. Žmonės sako, kad jeigu nuskinsi nuo baobabo žiedą, tave suvalgys liūtas. Bet jeigu gersite vandenį, kuriame mirkytos baobabo sėklos, būsite apsaugoti nuo krokodilų.

Foto: Algirdas Morkūnas

Gražiajame Mtende paplūdimyje yra atoslūgis, todėl pavyksta čia ir pasivaikščioti. Jūra taip išskaptavus uolas, kad suformavo tikrai stebuklingai gražią įlanką. Tik reikia būti atsargiems, nes čia užplaukia nedidelės, bet labai piktos medūzos. Prie laiptų į paplūdimį, vietiniai masajų vyrukai ruošia gėlių puošmeną – artėjančioms turistų vestuvėms. Važiuodamas gatvele matau kaip dešimtys spalvotai apsirengusių musulmonių kažkur eina. Pasirodo, vyksta vestuvės. Vyrukai jau atšventė ir nuėjo į mečetę melstis, o dabar moterų eilė.

Foto: Algirdas Morkūnas

Automobiliais ir autobusais suvežtos moterys iš visos Zanzibaro salos dalyvauja vestuvėse. Nepagalvokite, kad vyksta kažkoks didis vakarėlis: tiesiog atėjo pasveikinti sutuoktinių, sėdi po bananmedžiais ir plepa tarpusavyje. Man jos labai gražios. Tiek daug spalvų ir visos skirtingos. Rimtai tikinčioje šalyje, kaip Pakistanas, jeigu filmuočiau be jų vyrų leidimo, tai rimtai užsitraukčiau nemalonę. Bet čia viskas gerai.

Foto: Algirdas Morkūnas

Egzotikos išsiilgusiems žmonėms galima pabendrauti su masajais, kurie nuolat slampinėja paplūdimiuose ir draugiškai bendrauja. Čia jie turistinio sezono metu atvyksta iš Kilimandžaro teritorijų ir pardavinėja suvenyrus, kuriuos pasigamina per metus. Kilimandžaro regione jie visus metus gano gyvulius, kurie yra jų didžiausias turtas. O kuomet Zanzibaro klimatas privilioja europiečius turistus, atvyksta ir jie.

Foto: Algirdas Morkūnas

Masajų vyrukai atrodo tikrai egzotiškai: raudonos skraistės, papuošalai, durklas ir įspūdinga šukuosena. Labiausiai pasipuošę ir pasportavę vyrukai rodo daug dėmesio atvykusioms turistėms.

Poilsio mėgėjams Zanzibare galima rasti nuostabių paplūdimių su krištoliniu vandeniu ir į jį žiūrinčiomis palmėmis. O kultūros ir gamtos mėgėjai žvejų kaimeliuose tikrai pamatys vaizdų vertų fotografijos. Nors restoranų maistas ir atsilieka nuo Azijos šalių, tačiau vaisiai saloje labai skanūs.