– Balis buvo viena iš tų vietų, kurioje prasidėjus pandemijai įstrigo nemažai lietuvių. Papasakokite, kokios nuotaikos vyravo pačioje pradžioje, kai dar niekas nežinojo, kiek viskas truks.

– Kadangi pirmieji užsikrėtimo virusu atvejai Indonezijoje pradėti oficialiai registruoti kiek vėliau nei kitose šalyse, buvo sunku suprasti mastą, todėl viskas ir toliau vyko gana įprastai. Kol nebuvo masinio draudimo keliauti, vis dar atvykdavo keliautojų, tad viešbučiai, kavinės, pramogų vietos buvo pilnos, vietiniai dirbo, kaip dirbę. Nemaža dalis keliautojų ir toliau mėgavosi savo atostogomis.

Keliautojų nuotaikos kiek pasikeitė, kai pradėjo atšaukti išvykstamuosius skrydžius iš Balio, ir tie, kurie negalėjo sau leisti likti saloje, susidūrė su iššūkiais grįžti namo. Tie, kurie tikėjo, jog tai greitai baigsis, ar neskubėjo išvykti (buvo ir tokių, kurie negalėjo grįžti, nes šalys, kuriose gyveno, uždarė sienas), buvo lengvame chaoso sūkuryje dėl besibaigiančio turimų vizų galiojimo laiko ir jų pratęsimo. Nors ir buvo pradėtos atšaukti kelionės, tačiau tuo metu vietiniai tikėjo, kad tai nesitęs ilgai, tad dar buvo ramūs.

– Kaip pasikeitė Balis pasaulį apėmus pandemijai ir salai užsidarius?

– Balį reiktų suskirstyti į dvi dalis – populiariausias vietas tarp keliautojų ir tas, kur gyvena beveik tik vietiniai.

Ten, kur gyvena, dirba vietiniai, nesusiję su turizmu, po truputį viskas grįžta į buvusias vėžias. Gatvės judrios, daug kas atidaryta, dygsta nauji pastatai ir projektai. Atrodo, jog niekas nebūtų pasikeitę.

Miesteliai, vietos, kurios labiausiai orientavosi į Australijos ir Kinijos keliautojus, iki šiol atrodo labai tuščios. Dar beveik viskas uždaryta. Kitos vietos – kiek gyvesnės, tačiau nemažai kas dar dirba ne visu pajėgumu, ribotu laiku. Nors miesteliuose, kur šiuo metu gyvena daugiausia likusių užsieniečių, didesnė dalis vietų atidarytos.

Jeigu žiūrėtume visumą, Balis dabar atrodo itin ramus. Keliuose beveik nepasitaiko kamščių, lankytinose vietose nereikia lūkuriuoti eilėse norint ką nors nufotografuoti ir pan.

Foto: Viktorija Panovaitė

– Tikrai nemažai lietuvių jau yra buvę Balyje ne vieną kartą ir laukia, kada vėl galės grįžti į savo pamėgtą poilsio salą. Kokių pokyčių jie gali tikėtis?

– Kaip viskas tiksliai atrodys, kai bus atidarytos sienos turistams, dar kol kas nėra paskelbta. Iki šiol atvykstantiems reikėjo turėti neigiamą viruso testo rezultatą, ne vėlesnį kaip 48 val., reikėjo užsiregistruoti mobiliojoje programėlėje ir ten užpildyti formas. Jie oro uoste praleido daugiau laiko dėl visų papildomų sveikatos patikrų ir dokumentų pildymų. Dar prieš naujus metus atvykusieji į Indoneziją privalomai turėjo karantinuotis valstybės priskirtame viešbutyje už savo lėšas 5 dienas ir papildomai atlikti 2 sveikatos testus.

– Turizmas sudaro daugiau nei 60 proc. salos ekonomikos: aprūpina darbu kone kiekvieną – nuo virtuvės šefų ir valytojų penkių žvaigždučių viešbučiuose iki savarankiškai dirbančių gidų bei vairuotojų. Neabejoju, kad pandemija vietiniams sukėlė finansinių rūpesčių. Kaip jie tveria šį nelengvą etapą?

– Nemaža dalis turizmo sektoriuje dirbusių vietinių grįžo prie savo šeimos ištakų ir stengiasi užsidirbti užsiimdami žemdirbyste, žvejyba, amatais ir kt. Jeigu yra galimybė, gauna pajamų iš vienkartinių darbų. Kiti pradėjo pardavinėti turimas žemes, transporto priemones ar net panaudotus savo daiktus. Kai kurie siūlo savo gamybos maistą pristatyti į namus, perpardavinėja paklausiausias prekes tiesiog gatvėse ar sugalvoja ir siūlo paslaugas, pavyzdžiui, atvykti į namus išplauti mašiną, motorolerį ir kt. Kiti net uždarytų pastatų parkavimo aikštelėse kas vakarą kelioms valandoms atidaro kavinukių su pigesniu maistu.

Yra ne viena organizacija, iniciatyva, kurių nariai renka aukas iš užsienio ir padeda vietiniams maisto paketais, būtiniausiomis prekėmis. Vietos bendruomenės stengiasi padėti labiausiai pandemijos paveiktoms šeimoms. Tie, kurie atitinka tam tikrus reikalavimus, gauna ir nedideles išmokas iš vietinės valdžios.

Šis etapas tikrai nėra lengvas, bet žmonės stengiasi kaip įmanydami išsilaikyti ir dar padėti vieni kitiems.

– Ar sunkumai paskatino vietinį turizmo verslą persiorientuoti į kitą veiklą ir siūlyti paslaugų ne tik turistams?

– Visiškai persiorientavusių iš turizmo į kitą sferą nepastebėjau, tačiau įmonės pradėjo siūlyti platesnį spektrą paslaugų. Pavyzdžiui, anksčiau geresni, didesni viešbučiai žmonėms, kurie juose neapsistojo, paprastai neleisdavo naudotis baseinais ar kitomis jų paslaugomis. Tačiau iki šiol dirbančių nemaža dalis viešbučių dabar siūlo dienos pasus. Juos įsigijus galima visą dieną naudotis viešbučio baseinu, papietauti ir kt. Daug kas pradėjo siūlyti mėnesinę kambarių nuomą patrauklesne kaina. Kai kurie viešbučiai pradėjo priimti išsineštinio maisto užsakymus ne iš viešbučio svečių.

Foto: Viktorija Panovaitė

– Vasaros pabaigoje ir rudenį drąsesni turistai vėl pradėjo keliauti. Ar daug jų neaplenkė ir Balio?

Nuo pandemijos pradžios iki šiol į Indoneziją turistams iš užsienio be vizos nebuvo galima atvykti (tik užsieniečiams su specialiais leidimais). Spalio mėn. užsieniečiams buvo pradėtos išduoti verslo vizos. Prisidengdami jomis pradėjo atvykti ir pirmieji keliautojai. O prieš Kalėdas ir Naujuosius jų Balyje itin padaugėjo, nes buvo paskelbta, jog nuo sausio 1 d. užsieniečiai vėl neturės galimybės atvykti.

Iš tiesų pagrindinis srautas į Balį nuo liepos mėn. buvo vietiniai turistai iš kitų Indonezijos salų. Buvo keletas ilgųjų šventinių savaitgalių, ir apskritai vietiniai mėgsta savaitgaliui trumpam pabėgti į Balį. Paskutiniais duomenimis, gruodžio 17–sausio 3 d. Balyje apsilankė daugiau nei 350 tūkst. keliautojų (vietinių ir užsieniečių, iš kurių didžiausia dalis vietinių). Jų Balis planavo sutikti daugiau, bet paskutinę akimirką pasikeitus naujai kelionių tvarkai beveik 130 tūkst. asmenų keliones atšaukė.

Žinoma, iki šiol atvykstančių žmonių skaičius nepalyginamai mažesnis nei ankstesniais metais, tačiau vietiniai verslininkai, gidai vairuotojai, lankytinos vietos turėjo progos bent šiek tiek užsidirbti. Bet ne tiek, kad būtų galima teigti, jog atsistojo ant kojų.

Foto: Viktorija Panovaitė

– Pandemijos metu, kai daug žmonių dirba nuotoliniu būdu, populiaru vykti žiemoti į šiltesnius kraštus, ten gyventi ir dirbti. Ir nors Balis vis dar užsivėręs turistams, įsileido darbo vizas turinčius užsieniečius. Ar daug tokias vizas gavusių atvykėlių? Ar tarp jų yra lietuvių?

– Jau kuris laikas dar prieš pandemiją Balis buvo populiari vieta tarp žmonių, galinčių dirbti nuotoliniu būdu, tarp tokių buvo ir ne vienas lietuvis. Šiuo metu bene daugiausia tokių užsieniečių liko saloje. Ir nors situacija dėl pandemijos papildomai pritraukė šiek tiek tokių darbuotojų, spėjusių čia atvykti, bet tikrai ne tokį kiekį, kad jaustųsi, jog jų daug daugiau nei prieš pandemiją.

Tačiau užsieniečiams, norintiems dirbti Indonezijoje, reikia turėti darbo leidimus, mokėti mokesčius. Nesvarbu, ar jie – laisvai samdomi darbuotojai, ar dirbantys nuotoliniu būdu. Tik šalies įstatymuose yra pilkoji zona dėl užsieniečių, dirbančių nuotoliniu būdu, darbo reglamentavimo, todėl kai kurie naudojasi šiomis spragomis. Ir kartais užsitraukia vietinės valdžios nemalonę.

Pavyzdžiui, šiomis dienomis didžiausią diskusiją Balyje, Indonezijoje ir net užsienyje sukėlė metus Balyje gyvenanti amerikietė Kristen Grey. Ji socialiniuose tinkluose reklamavo ir pardavinėjo savo parašytą elektroninę knygą – kaip gyventi ir dirbti Balyje. Moters pasisakymai sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą, todėl Indonezijos migracijos tarnyba peržiūrėjo jos atvejį ir konstatavo, jog ji Balyje vieši turėdama turistinę vizą, skirtą tik atostogų tikslams. Su šia viza draudžiama dirbti ir užsidirbti (šiuo atveju pardavinėti el. knygą, kitas paslaugas, kurias ji teikia internetu). Jau yra nuosprendis dėl šių pažeidimų ją deportuoti iš Indonezijos.

Foto: Viktorija Panovaitė

– Kokia užsikrėtimų statistika šiuo metu Balyje? Kokie ribojimai dabar galioja vietiniams ir turistams?

– Nuo pandemijos pradžios užsikrėtusių virusu Balyje yra 21 929 tūkst. žmonių, pasveikusių 18 933 tūkst., mirusių 601 vnt. (š. m. sausio 19 d. duomenimis). Po Naujųjų metų pastebima, kad daugėja kasdienių naujų užsikrėtimo atvejų, – maždaug 50–100 vnt. daugiau nei prieš Naujuosius metus. Todėl iki sausio 25 d. Balio salos Badung ir Denpasar apskritims priskirtas didelio masto socialinio apribojimo statusas, o kai kuriuose Balio salos regionuose apribojimus ketinama pratęsti dar 2 savaitėms po sausio 25 d. Šis statusas galioja ir kai kuriuose kituose Indonezijos regionuose, tačiau per visą pandemijos laikotarpį Baliui jis priskirtas pirmą kartą. Dėl to grąžinami tam tikri ankstesni apribojimai, įvesta naujų:

• Skatinamas saugus atstumas, rankų dezinfekcija, atsirado naujas nutarimas, jog be apsauginių veido kaukių žmonės nebus aptarnaujami. Šiuo metu žmonės be apsauginių veido kaukių gali gauti piniginę baudą. Jeigu užsieniečiai antrą kartą pažeidžia šį nutarimą, jie gali būti deportuoti.
• Įmonės, organizacijos, institucijos, kurios suteikia būtiniausias kasdienes paslaugas, gali dirbti visu pajėgumu, bet darbo laikas turi būti vėliausiai iki 21 val. (kai kurie užsidaro ir 19 val.).
• Nebūtinųjų paslaugų darbo organizavimas turi būti 75 proc. iš namų, 25 proc. biure.
• Mokymasis vykdomas tik nuotoliniu būdu.
• Kavinėms, restoranams leidžiama dirbti tik 25 proc. pajėgumu, darbo laikas apribojamas iki 21 val.
• Maldos namų ir religinių apeigų metu leidžiamas užimtumas – 50 proc.

Šių apribojimų turi laikytis visi – tiek vietiniai, tiek užsieniečiai. Bet realybėje, kaip tikriausiai ir kai kuriose kitose šalyse, ne visi to paiso. Ar ir toliau šio statuso galiojimas bus pratęstas Balyje, kol kas žinių nėra.

Foto: Viktorija Panovaitė

– Kokios vietinių nuotaikos? Ar jie palankiai vertina vyriausybės sprendimus dėl viruso valdymo?

– Kokioje šalyje gyventojai 100 proc. yra patenkinti valdžios sprendimais? Iš tiesų vietiniai kiek pavargę nuo nuolat besikeičiančių nutarimų ir nežinojimo, kada ir kokiais kriterijais vadovaudamasi sala vėl galės priimti keliautojus (pavyzdžiui, pasakytų: kai visą mėnesį per dieną bus mažiau nei 50 vnt. naujų atvejų, atsidarysime). Vieni norėtų, kad būtų reglamentuojama griežčiau, nes tiki, kad tuomet viskas greičiau galėtų grįžti į buvusias vėžias. Kiti norėtų, kad viskas būtų lanksčiau. Kalbant su vietiniais matyti, jog kiekvienas turi nuomonę šiuo klausimu, ir jos labai skirtingos.

– Neseniai buvo skelbta, kad Balis darbo vizas turintiems užsieniečiams atsivers nuo sausio 14 d., tačiau dabar tai nukelta iki 25 dienos. Ar saugu šiuo metu planuoti kelionę į salą vasario mėnesiui? Kokia tikimybė, kad ji įvyks?

– Iki šiol nėra oficialiai paskelbta, nuo kada Balis atsidarys beviziu režimu užsienio turistams. Minimos datos yra terminai, iki kada draudžiama atvykti užsieniečiams į Indoneziją, Balį (dabar atvykti gali tik turintys laikinus, nuolatinius leidimus gyventi šalyje, diplomatai, vykdantys humanitarinę veiklą). Šios datos tikrai nereiškia, kad tada šalis bus atvira keliautojams.

Gali būti, jog datos, iki kada draudžiama atvykti, bus pratęstos, galbūt bus leista atvykti su kitomis, ne kelionėms skirtomis, vizoms, tačiau tai – tik spėlionės. Kaip ir kas bus toliau, dar neaišku, tad reikia apsišarvuoti kantrybe ir laukti naujienų.

Šiuo metu prognozuoti, kada tikrai bus galima čia keliauti be vizų, kol kas sunku. Ypač po to, kai Baliui priskyrė didelio masto socialinio apribojimo statusą. Nors dar prieš Naujuosius metus viskas atrodė neblogai ir visi galvojo, kad jau tuoj tuoj vėl bus leista atvykti keliautojams.

Foto: Viktorija Panovaitė

– Kaip vietinis turizmo verslas ruošiasi užtikrinti saugumą siekdamas susigrąžinti turistus?

– Atsakingos institucijos jau nuo liepos mėnesio, kai buvo pradėti įleisti vietiniai keliautojai, įvedė keletą naujovių. Pavyzdžiui, tik vietinės valdžios akredituoti viešbučiai, lankytinos vietos, kurios atitiko naujus sveikatos protokolus, gavo sertifikatus-pažymėjimus ir joms leista atsidaryti. Populiariausiose lankytinose vietose nebeišduoda popierinių bilietų, o skenuojamas QR kodas, sudarytos naujos eilių reguliavimo tvarkos.

Aukštesnės klasės maitinimo įstaigose nebeduoda meniu – juos pavartyti galima nuskenavus QR kodą. Prie visų viešų vietų yra galimybė nusiplauti rankas, daug kur yra ir dezinfekcinių skysčių, paskirtas darbuotojas, kuris matuoja temperatūrą. Kai kurios įmonės net turi specialių dezinfekcinių kamerų, pro kurias reikia pereiti norint patekti į parduotuvę.

Daug vietų sugriežtino aptarnavimo protokolus siekdamos apsaugoti ne tik lankytojus, bet ir pačius vietinius darbuotojus – dirbama su pirštinėmis, veido apsauginiais skydais, nuolat dezinfekuojami viešų vietų paviršiai.

Pašnekovės patarimų ir naudingos informacijos apie keliones Balyje ieškokite tinklaraštyje „Life in big tent“, „Facebooke“ arba „Instagrame“.