Šiame straipsnyje susipažinsime su tarp jūrų ir vandenynų salose (jų daugiau negu 7000) įsikūrusia valstybe – Filipinais, kurių kiekviena sala yra paslaptis turistui. Ši šalis panaši į Tailandą, Malaiziją ar Indoneziją, tačiau Filipinai – ne tik nuostabaus klimato, nepakartojamos floros ir faunos, bet ir laiko neskaičiuojančių, laimingų, besišypsančių ir svetingų žmonių šalis. Būtent tokiais susižavėjimo kupinais žodžiais Filipinus apibūdino panevėžietis Mantas Vasys. Per pastaruosius dešimt metų jis jau tris kartus aplankė šią šalį, tačiau yra dar daugybė nepamatytų įdomių vietų, todėl pašnekovas jau dabar pradėjo planuoti ketvirtąjį savo vizitą.

Turiu įspėti, kad pašnekovo pasirinktas kelionių į Filipinus būdas nebus tinkamas kelionių mėgėjams, pripratusiems prie atostogų Turkijoje ar Egipte, kai „viskas įskaičiuota“, nereikia niekuo rūpintis ir galima tingiai leisti laiką prie jūros ar baseino. Pasak Manto, šioje šalyje reikia keliauti, tyrinėti unikalias pačios gamtos sukurtas grožybes, užsiimti aktyvia veikla lauke, o ne lankyti žmogaus sukurtus istorinius objektus, tokius kaip muziejai ar kultūros paminklai. Skaitytojus noriu supažindinti, kaip be jokių keliones organizuojančių įmonių pagalbos pačiam suplanuoti savo kelionę į Filipinus, ką jos metu verta pamatyti, ko vengti ir t. t.

Kuo garsi ši šalis

Filipinai – viena iš nuostabiausių šalių visoje Azijoje, kurioje vietomis jus pasitiks laukinė gamta, kitur žemdirbiai sėkmingai augina ir parduoda ryžius, kokosų riešutus, o bananų ir ananasų eksportas yra vienas didžiausių pasaulyje. Tačiau kartu ši šalis garsėja nuolat ją nusiaubiančiomis stichinėmis nelaimėmis. Briuselio Stichinių nelaimių epidemiologijos tyrimų centras Filipinus pagal stichines nelaimes yra paskelbęs pavojingiausia šalimi Žemėje.

Foto: Asmeninis albumas

Tai nestebina – beveik kiekvienais metais šalį nusiaubia taifūnai, įvyksta žemės drebėjimų, nuolat rūkstančių ugnikalnių išsiveržimų, potvynių, nuošliaužų ir kitų stichinių nelaimių, kurios nusineša ir dešimtis tūkstančių gyventojų gyvybių. Gal todėl turtingiausių pasaulio šalių investuotojai yra labai atsargūs ir nenori rizikuoti didelėmis investicijomis į šią šalį, nes kartais sunkiai prognozuojama stichija per kelias minutes didžiulę investiciją gali paversti griuvėsiais.

Bet tai neatbaido turistų iš viso pasaulio, ir paplūdimys El Nido Palavano saloje patenka į egzotiškiausių pasaulio paplūdimių dešimtuką. Banglenčių mėgėjai save gali išbandyti pasaulinę klasę atitinkančiose puikiose nelūžtančių bangų vietose. Tai šalis, kuri traukia sugrįžti vėl dėl visko, ką joje gali patirti, pajausti, pamatyti.

„Aš žinau, kad pasaulyje tikrai yra gražesnių vietų, tačiau ši šalis kerinčiai traukia sugrįžti ne tik dėl to, kad čia graži aplinka, nuostabūs kraštovaizdžiai, daugybė paslaptingų salų salelių, mėlynai smaragdinės spalvos jūra, ne tik dėl to, kad šie vaizdai palieka didžiausią įspūdį ir po apsilankymo dar ilgai sapnuojasi naktimis, bet ir todėl, kad dar niekada niekur nebuvau sutikęs tokių šiltų ir geras emocijas paliekančių žmonių, kokius sutikau Filipinuose.

Filipiniečiai yra be galo draugiški, mieli, visada su šypsena, ramūs, nestresuojantys, besidžiaugiantys tuo, ką turi, neapgaudinėjantys, labai noriai bendraujantys, nekeliantys įtampos. Aš puikiai suprantu ir žinau, kas yra įtampa versle. Kai jaučiu didžiulę atsakomybę ne tik klientams, bet ir savo darbuotojams, ši šalis yra kaip gera reabilitacija. Būdamas visiškai kitokioje aplinkoje ir bendraudamas su kitokiais žmonėmis pamirštu įtampą bei nuolatinį stresą“,– sako Mantas Vasys.

Foto: Asmeninis albumas

Kaip savarankiškai pasiekti Filipinus

Pašnekovas visus tris kartus į Filipinus skrido be jokių kelionių agentūrų pagalbos. Tačiau tiems, kurie nėra patyrę keliautojai ir neturi jokių išankstinių kontaktų šioje šalyje, pirmą kartą jis pataria keliauti tik padedant kelionių agentūrai. Anglų kalba Filipinuose turi valstybinės kalbos statusą, todėl mokėdami ją jokių kalbos barjerų bendraudami nepajusite. Socialiniuose tinkluose užmegztos pažintys su vietiniais gyventojais Mantui padėjo visų trijų kelionių metu susigaudyti apgyvendinimo, maitinimo, automobilių ar motorolerių nuomos klausimais.

Foto: Asmeninis albumas

Lėktuvų bilietai į Filipinus tikrai nėra pigūs, tai – brangiausia kelionės dalis. Pigiausias skrydis iš Lietuvos į Filipinų sostinę Manilą ir atgal kainuoja apie 500 eurų, todėl norintiems turėti kuo mažiau išlaidų rekomenduojama tam pradėti ruoštis keletą mėnesių prieš skrydį. Pirmiausia reikia ieškoti pigesnių bilietų. Ypač gerai išanalizuokite, kokiomis oro linijomis skrisite. Kelionė labai ilga, trunkanti apie 28 valandas, todėl tikrai svarbu, kad lėktuvai būtų nors kiek patogesni už senuosius Kinijos oro linijų lėktuvus, kuriais pašnekovui yra tekę skristi. Rinkdamiesi bilietus prisiminkite, kad „geriausia, pigiausia, greičiausia“ – tai tik reklaminis tekstas. Jeigu lėktuvų bilietų paieškos sistemoje rodo tokias oro linijas, rekomenduojama pirkti šiek tiek brangesnius bilietus, bet patirti malonesnę ir patogesnę kelionę.

Atskridęs į Filipinų sostinę Manilą Mantas neturėjo tikslo aplankyti daugiau negu 13 milijonų gyventojų skaičių turinčio didžiulio miesto. Šis miestas garsėja ištisą parą verdančiomis kavinėmis, naktiniais klubais, kelių tūkstančių vietų viešbučiais ir dėl be galo didelio automobilių srauto sukeltu net paprasta akimi matomu smogu. Visų kelionių tikslas buvo pamatyti nuostabaus kraštovaizdžio ir kitokios civilizacijos Filipinus, todėl Manila tapo tik tarpine stotele perskrendant į kitas šios šalies salas.

Foto: Asmeninis albumas

Iš Manilos teko skristi vietiniais lėktuvais į iš anksto pasirinktą salą. Lankantis Filipinuose patartina neapsiriboti tik viena sala. Paskutinės pašnekovo kelionės metu viskas iš anksto buvo suplanuota taip, kad viešnagė tapo be galo intensyvi, įvairi ir kupina įspūdžių. Iš Filipinų sostinės kelionė buvo suplanuota į Iloilo salą, paskui – į Palavano salą. Nors Palavano sala yra gražiausia sala pasaulyje, tačiau kitos, tokios kaip Cebu ar Boholo salos, kurias teko aplankyti, taip pat nė kiek neatsiliko nuo Palavano, o gal net ir aplenkė savo grožiu, unikalumu, išvystyta infrastruktūra, kurios nėra labai daug kitose salose.

Kelionė po Filipinų salas

Jei norite maksimaliai išnaudoti kelionės laiką ir parsivežti kuo daugiau įspūdžių, jums reikės nuosavo transporto – automobilio, motorolerio ar dviračio. Išsinuomojus motorolerį patogiausia mėgautis kelione Filipinuose. Vietiniai gyventojai padeda greitai susirasti nuomos punktus, štai kodėl pašnekovas dar pokalbio pradžioje pabrėžė socialinių ryšių svarbą. Mantas su savo draugais didžiąją kelionės dalį keliavo motoroleriais. Pažintinę kelionę pradėjo Palavano saloje, kurioje civilizacija yra pasiekusi tik Puerto Princesa miestą.

Kuo toliau nuo civilizuoto miesto, tuo prastesni darėsi keliai, tačiau, nors ir smėlėti, bet puikiai išvažiuojami pasirinkta transporto priemone. Vietinių gyventojų judėjimas visur gana aktyvus. Į kitas salas teko keltis keltais, tad motoroleriai keliavo kartu, o kelionės pabaigoje buvo grąžinti tam pačiam nuomos punktui, kur ir buvo išsinuomoti. Paprasta ir patogu. Motorolerių nuomos kaina priklauso nuo turistinės vietos ir motorolerio kokybės. Motorolerio nuomos kainos svyruoja nuo 4 iki 8 eurų parai, 1 litro benzino kaina yra 1 euras.

Foto: Asmeninis albumas

Į paskutinę kelionę lapkričio antroje pusėje Mantas skrido su dviem draugais. Kaip tik šiuo metu Filipinuose yra lietingasis sezonas, todėl nuskridus oro prognozė visą savaitę žadėjo gausų lietų visose vietose, kurias norėjosi aplankyti. Filipinuose yra trys sezonai – sausasis ir karštasis, kuris trunka nuo kovo pradžios iki gegužės pabaigos, lietingasis, trunkantis nuo birželio pradžios iki lapkričio pabaigos, bei vėsusis ir sausasis, kuris prasideda gruodžio mėnesio pradžioje ir baigiasi vasario pabaigoje. Keliauti patartina sausio–balandžio mėnesiais, nes tokiu metu orai būna pakankamai saulėti ir nėra per daug karšta.

Mantas keliavo lietinguoju periodu, tačiau stebina tai, kad keliautojų nė karto stipriai nesulijo. Žinoma, ne kartą buvo užklupęs lietus, tačiau visi krituliai iškrenta per labai trumpą laiką, ir vėl šviečia saulė. Keliaujant teko nuolat gėrėtis vaivorykštėmis, liudijančiomis, kad lyja visai šalia.
Kelionės metu kiekvieną dieną oro temperatūra pakildavo iki 30 laipsnių šilumos, tačiau dėl švelnaus atogrąžų klimato šio karščio nesijaučia. Toks karštis nė kiek nevargino, oro sąlygos buvo visai tinkamos keliauti.

Foto: Asmeninis albumas

Ūkanotas, šaltas, lietingas oras Lietuvoje ir žiema, pavirtusi ilgu rudeniu, nuteikia mus niūriai ir neteikia tokio malonumo, kuriuo gamta yra apdovanojusi filipiniečius. Kai pas mus prasideda kalendorinė žiema, Filipinuose prasideda sausasis sezonas, lietaus nebūna arba būna mažai. Atogrąžų saulė, palmės, paplūdimiai, jūra ir savita gamta emociškai papildo mus tuo, ko taip trūksta.

Keliaujant motoroleriais gali pamatyti labai daug dalykų, kurių neišvysi važiuodamas autobusu ar automobiliu. Galima pamatyti, kaip gyvena ir tvarkosi žmonės, kaip eina į mokyklą vaikai. Mokyklos Filipinuose yra išskirtinai vertinamos. Šeima gali gyventi labai vargingai, tačiau vaikas bus pasitempęs, gražiai aprengtas, mokyklinė apranga visada išlyginta. Mokyklos teritorijos ypač gražiai sutvarkytos, tarsi mokykla būtų pati svarbiausia gyvenvietės vieta.

Tikėjimas Filipinuose

Filipinai yra viena iš nedaugelio Azijos šalių, kurioje, kaip ir mūsų krašte, vyrauja krikščionybė, apie 82 proc. vietinių gyventojų priklauso Romos katalikų bažnyčiai. Katalikų bažnyčia daro didelę įtaką filipiniečių visuomenei, jų kultūrai ir politikai. Lankantis šioje šalyje Mantui ir jo draugams įspūdį paliko pagarba savo tikėjimui. Bendraujant su vietiniais gyventojais teko ne vieną kartą būti vaišinamiems, o kiekvienas maisto vartojimas prasidėdavo palaiminimu ir padėka Dievui.

Foto: Asmeninis albumas

Maistas ir kainos

Filipinai – Azijos šalis, vadinasi, pavalgyti čia mėgstama, maistas šalyje turėtų būti turtingas ir įvairus. Šiai virtuvei įtakos turi geografinės padėties ypatumai, tad čia gausu žuvų ir jūrų gėrybių. Paminėsiu tik keletą filipinietiškų valgių. Sultinys „Shiniganga“, pagamintas iš krevečių ar vėžiagyvių bei pagardintas egzotiškais vaisiais.

Troškinys „Pankitmolo“ gaminamas naudojant kiaulieną, sumaišytą su grybais ir vištienos gabaliukais. Norintiems ko nors įsimintino ir ekstremalaus siūlau paragauti tradicinio filipinietiško delikateso – virto anties ar vištos kiaušinio „Balut“, kuriame jau yra susiformavęs vaisius. Vietiniai gyventojai šį produktą laiko sveiku ir valgo su malonumu, tačiau, nors šis delikatesas nekainuoja nė 0,5 euro (20 pesų), jo paragauti išdrįsta ne kiekvienas turistas.

Foto: Asmeninis albumas

Egzotiškai pavalgyti nebuvo pagrindinis keliautojų tikslas, tačiau galima palyginti filipinietišką virtuvę su lietuviška. Labiausiai patiko vaisiniai kokteiliai. „Tai kažkas tokio, ko neparagausi niekur kitur, gali gerti, gerti ir gerti“, – neslėpė susižavėjimo pašnekovas. Vis dėlto Mantui ir jo draugams europietiškas maistas daug skanesnis, todėl savo kelionės metu jie stengėsi valgyti restoranuose „McDonald's“ ar „Jollibee“ arba tiesiog picerijose.

Maisto kainos Filipinuose panašios kaip ir pas mus, pvz., vaisių karaliumi vadinami durijai – nuo 1,5 iki 2 Eur, mangai – 1,5 Eur, papajos – 0,5 Eur, mandarinai – 0,4 Eur, didieji greipfrutai pomelo – 1,5 Eur už kilogramą. Išsikeitus 100 eurų gauni 5000 pesų, tačiau šie pinigai labai greitai „ištirpsta“, nes kainos nuo pirmo apsilankymo žymiai pakilo.

Foto: Asmeninis albumas

Apgyvendinimas

Keliaudami per salas mūsų keliautojai nebuvo prisirišę prie vienos vietos ir vieno viešbučio, todėl apsistoti kiekvieną kartą tekdavo vis kitoje vietoje. Nakvynė nėra brangi, pavyzdžiui, prie pat jūros išnuomojamuose namukuose nakvynė su pusryčiai kainuoja nuo 8 Eur. Žinoma, už tokią kainą pusryčiai būna labai paprasti ir beveik visur tokie patys – pakepintas batonas, keptas kiaušinis, džemas, sviestas, kava arba arbata. Dvivietis kambarys parai Cebu saloje kainuoja nuo 14 Eur. Norint kambario su kondicionieriumi kaina jau bus didesnė.

Mūsų pokalbio metu Mantas su nostalgija prisimena visas tris savo viešnages Filipinuose. Ši nepaprasta šalis užburia savo paradoksais: pirmiausia – tai stebinantis vietinių skurdas ir mokėjimas džiaugtis gyvenimu. To labai reikėtų pasimokyti lietuviams. Filipiniečiai darbo dienomis sunkiai dirba nuo aušros iki aušros, kad išgyventų, tačiau beveik kiekvieną mėnesį jie švenčia įvairias šventes, per jas daug šoka ir linksminasi. Tokių masinių pasilinksminimų metu dingsta visi jų rūpesčiai. Neteko girdėti nė vieno skundžiantis prastu gyvenimu, blogais įstatymais ar bloga vyriausybe.

Foto: Asmeninis albumas

Mus lydi perdėtas santūrumas, esam per daug susvetimėję ir mažai bendraujantys, pas mus įprasta, kad toje pačioje laiptinėje gyvenantys nesisveikina ir nepažįsta vieni kitų. O filipiniečiai yra labai atviri ir draugiški, noriai bendrauja ne tik tarpusavyje, bet ir su turistais – baltaodžiais europiečiais. Vietiniai gyventojai noriai fotografuojasi su jų šalį lankančiais svečiais. Stebina begalinis jų rodomas dėmesys ir mandagumas, kai užeini į parduotuvę ar degalinę, kai perki vaisių ar valgai kavinėje. O nepažįstamųjų šypsenos ir pasisveikinimas iš toli palieka neišdildomų šiltų įspūdžių. Mantą džiugina ir stebina tai, kad Filipinuose susirado daug draugų, kad daugybė filipiniečių, kurių jis visai nepažįsta, jį susirado feisbuke ir pakvietė draugauti.

Foto: Asmeninis albumas

„Galbūt tik tūkstantąją Filipinų dalį teko pamatyti, sunku nusakyti visus geriausius įspūdžius ir prisiminimus, kuriuos paliko ši nuostabi šalis ir jos gyventojai. Nebuvome mes prie rūkstančių ugnikalnių, nesusidūrėme su pavojais siaučiant taifūnui, keliauti buvo lengva ir malonu. Žinau, kad į Filipinus keliausiu dar ne kartą, nes ten liko ne tik daugybė nepamatytų vietų, bet ir daugybė naujų draugų. O dalydamasis savo prisiminimais linkiu kiekvienam pasvajoti apie nepaprastą kelionę į Filipinus, nes niekas nevyksta, kol neatsiranda svajonė“, – pokalbį baigė Mantas Vasys.

Foto: Asmeninis albumas