Sėdome į „AirAsia“ lėktuvą ir skridome 2 valandas iki Javos salos miesto – Džogjakartos. Miestas įsikūręs geografiškai patogioje vietoje, tad iš čia lengvai pasiekiamos įspūdingo grožio šventyklos, Merapi ugnikalnis ir kiti lankytini objektai. Nusprendėme apsiriboti miestu ir šventyklomis, tad mieste apsistojome vos dviem naktims. Dar planuodami kelionę žinojome, kad Džogjakarta nėra labai populiarus miestas tarp europiečių turistų, tad kaip ir neturėtume nustebti, kad jų čia beveik nėra. Visgi, kad europiečių mieste sutiksime tiek, kad galima suskaičiuoti ant rankų pirštų tikrai nesitikėjome.
Pats miestas orientuotas į vietinius, tad tarptautinių ženklų čia beveik nėra, užtat vietiniai turi savo „McDonalds“ (tiesiog į kebabinę panašus kioskas), savo „CFC“ („KFC“ plagiatas) ar drabužių parduotuvę „ZAARA“ (primena tuos visus bajerius su „Abibas“ ir t.t.).
Pasivaikščiojimui yra viena pagrindinė gatvė Malioboro, tačiau joje nelabai yra ką veikti, o ir pereiname ją vos per keliasdešimt minučių. Beje įdomu ir tai, kad bankomatą surasti čia taip pat nėra labai jau lengva užduotis.
Kadangi europiečių čia labai mažai – visur sulaukiame labai daug dėmesio – pradedant nuo to, kad absoliučiai visi spokso į mus ir baigiant tuo, kad ant kiekvieno kampo nori su mumis pasidaryti selfį. Taigi atvyksti pažiūrėti egzotikos, o staiga pats tampi egzotika. Pirmus kartus atrodo visai smagu, tačiau praleidus daugiau laiko mieste, tai tikrai pradeda varginti. Ypač kai šeimai neužtenka vienos nuotraukos ir kiekvienas jos narys nori atskiros.
Kavinių ir barų čia taip pat beveik nėra, tad nemažai laisvo laiko praleisdavome ir savo viešbučio bare. Pačiame mieste lankytinų objektų nėra labai daug. Aplankėme 18 amžiaus Taman Sari vandens rūmus, kurie ankščiau priklausė Džogjakartos sultonatui ir tarnavo kaip karališkieji sodai bei Sumur Gumuling požeminę mečetę.
Į Džogjakartą atvykome vedini tikslo aplankyti dvi pagrindines Javos salos šventyklas. Viena iš jų – Borobuduras. Tai didžiausia budistų šventykla Pietryčių Azijoje pastatyta VIII amžiuje Javos salos džiunglėse.
Dienos turui pasirinkome vieną kompaniją dar prieš išvykstant iš Lietuvos. Nustebino, kad aplink Džogjakartą esantys lankytini objektai yra brangūs. Žmogui bilietas kainuoja po 25 dolerius į vieną objektą, kas Pietryčių Azijoje yra tikrai brangu.
3.30 val. nakties sėdome į gido automobilį ir pajudėjome link šventyklos. Sako, kad geriausia šventyklą aplankyti kylant saulei, tad atvykstant dar buvo tamsu. Nors dieną karštis yra tikrai didelis, paryčiais pirmą kartą Azijoje teko užsivilkti megztinį. Bilietų nupirkimu gidas pasirūpino iš anksto, tad sukti dėl to galvos neteko. Gavome po žibintuvėlį ir keliavome šventyklos link.
Kiek paėję pamatėme iš nuotraukų puikiai pažįstamą šventyklą. Užlipome į aukščiausią tašką ir laukėme saulėtekio. Tiesa, skirtingai nei pačioje Džogjakartoje – čia pilna europiečių turistų, tad nebesijautėme egzotika vietiniams. Žmonių tikrai nemažai, visi karstosi, kur tik įmanoma, nepaisant draudžiančių lipti ar sėdėti ženklų.
Deja su oru mums nelabai pasisekė ir vos pradėjus švisti supratome, kad saulės nušviestos šventyklos pamatyti nepavyks. Kaip sakė gidas – vakar oras buvo tobulas, tad ir užtaikyk gi tu taip. Nepaisant visko džiaugėmės aplankę šį įspūdingą objektą. Gražinome žibintuvėlį ir už tai gavome po skraistę dovanų. Į bilieto kainą pasirodo įtraukti ir švediško stalo tipo pusryčiai, tad pasistiprinę keliavome į sekančią šventyklą.
Prambananas – tai didžiausias Pietryčių Azijoje induistinių šventyklų kompleksas. Šventyklos pastatytos apie 850 metus. Dar nespėję įžengti į teritoriją buvome užpuolti krūvos vietinių moksleivių ir, kad ir kaip bandėme nusifotografuoti prie šios šventyklos prieigų, turėjome pozuoti ir kartu su vietiniais.
Taip išsirikiavo eilė norinčių (rimtai!), tad nusprendėme mesti šį užsiėmimą ir skubiai pasišalinome toliau. Pati šventykla atrodo įspūdingai, tačiau nėra labai jau didelė, tad apžiūrėti viską pavyko gerokai greičiau nei Borobodurą. Nors Boroboduro šventykla paliko didesnį įspūdį, bet ir antrą kartą – apsilankytume abejose.
Turėjome tikslą apžiūrėti kiek kitokią Indoneziją ir ši trumpa pažintis su Javos sala ir Džogjakarta tapo smagi kelionės stotelė. O kažkur internete dabar sklando mūsų selfiai su nepažįstamais vietiniais…
Autorių galite sekti Facebook'e ir Instagram'e.
