„Pastaraisiais metais kyla nauja – Bodrumo – žvaigždė, jis vadinamas naujuoju Sen Tropezu. Nenuostabu, kad pasaulio grietinėlė atrado šį spalvingą pusiasalį, kuriame Egėjo jūra susitinka su Viduržemio, kur galima kaitintis saulėje tyliose įlankėlėse, įšokti į žydrą vandenį laukinėje įlankoje, o vakare lepintis geriausių šalies šefų patiekalas stilinguose pajūrio viešbučiuose, kurie savo prabanga lenkia Žydrąją pakrantę, tačiau kainos – kur kas palankesnės“, – sako prabangių kelionių dizainerė, agentūros „Boutique Travel“ įkūrėja Aja.

Bodrumas – naujasis Sen Tropezas

Galiu pasakyti žiaurią tiesą: jūs niekada nesuprasite, kas yra pušynuose ir kiparisuose paskendęs Bodrumas, jeigu apsigyvensite viename iš turizmo fabrikų su tūkstančiu kambarių – geriausiu atveju čia pasijusite vandens kalnelių džiunglėse. Dar viena tiesa – Bodrumo centre vis dar karaliauja turgus, prekeiviai stvarsto už rankų ir siūlo padirbinius (taip, jie jau turi kultinių Louis Vuitton „Archlight“ kedų ir Hermès „Orna“ sandalų). Todėl mano patarimas – atraskite tikrąjį, pirmapradį Bodrumą, paskendusį pušynuose, tykiose įlankose, jo grožis slepiasi toliau nuo centro su pramoginiais piratų laivais.

Bodrumo žvaigždė pakilo beveik prieš 100 metų, kai čia buvo ištremtas rašytojas aristokratas iš Stambulo Cevatas Şakiras Kabaağaçlı ir jam teko gyventi trobelėje paplūdimyje. Knygą apie šį rašytoją, pasivadinusį Halikarnaso žvejo slapyvardžiu, man atsisveikindamas padovanojo „Kempinski“ viešbučio vadovas: būtent šis tremtinys ir išgarsino Bodrumą. Atvykęs keleriems metams jis šią vietą įsimylėjo ir pasiliko trims dešimtmečiams – gal ne tokia bloga tremtis paplūdimyje, tiesa? Jis rašė apie šį Homero kraštą su paskendusiais miestais, su graikų ir romėnų palikimu, o jo įspūdžiai atviliojo visą Stambulo grietinėlę į Bodrumą vasaros atostogas praleisti plaukiojant po pakrantes stilingomis guletėmis, mediniais buriniais laivais, būdingais tik šiam kraštui.

Bodrumo turizmo istorija banguota – buvo ir didelių anšlagų, ir atoslūgių. Vos prieš pandemiją, 2019 metais, kiek primirštas Bodrumas grįžo su trenksmu ir suklestėjo kaip niekad. Pusiasalio įlankos buvo pilnos europiečių, okupavusių elegantiškus, pasaulinio lygio viešbučius, vėjyje plaikstėsi Hermès sarongai ir poškėjo šampanas. Atsinaujinusi Yalikavak prieplauka tapo gana gili ir gana... prabangi, kad joje tilptų superjachtos su Monet ar Rothko paveikslais. Taigi keliaukime į Bodrumą, kuriame dieną skamba muedzino kvietimai melstis, o naktį miestas atsiliepia house ir technoritmais iš klubų, barų bei viešbučių.

Foto: Maçakizi

Pikų damos seksualumas

20 minučių automobiliu nuo Bodrumo centro – ir mes Türkbükü. Aštuntajame dešimtmetyje Mickas Jaggeris, Rudolfas Nurejevas ir jų madingi draugai suplūdo į šį ramų vakarinėje Turkijos pakrantėje esantį žvejų kaimelį, viliojami boho stiliaus nakvynės namų, kuriems vadovavo prašmatni vietinė turkė Ayla Emiroğlu. Praėjus trisdešimčiai metų jos sūnus Sahiras Erozanas kuklius svečių namus pavertė „Maçakizi“, lietuviškai tai reiškia „Pikų dama“ – viešbutis pavadintas mamos garbei. 74 baltutėliai kambariai išsidėstę šlaite su vaizdu į mėlyną jūrą ir kiekvienas jų turi po sodrią bugenviliją – balti namukai tiesiog skęsta rožiniuose žiedlapiuose.

Foto: Maçakizi

„Maçakizi“ yra autentiškai turkiškas, tačiau visiškai tarptautinis viešbutis, greičiau vakarėlių klubas, gražus, labai modernus ir seksualus kaip velnias. „Viešbutis yra toks populiarus, toks išskirtinis, kad net nedalyvauja pasaulinėse turizmo parodose – apie jo vakarėlius tiesiog ant jūros kranto, puikius restoranus, kultinį barą kalbos eina iš lūpų į lūpas, jiems nereikia reklamos“, – pasakoja prabangių kelionių dizainerė Aja. Kartu su Aja susipažįstame su charizmatišku savininku, ponu Sahiru Erozanu. „Maçakizi“ – tai gražūs žmonės ir puiki aplinka, – šypsosi Sahiras. – Vasarą čia sunku pakliūti, įsivaizduokite, du šimtai žmonių prilipę prie šio baro. Tačiau ši vasara bus daug ramesnė. Tyliau grosime muziką, žmonėms nereikės garsiai kalbėtis – taip bus ir daug saugiau dėl koronaviruso.
Laimei, mūsų personalas jau visas paskiepytas, būsime saugi vieta“, – sako 21 metus viešbučių versle besisukantis vyras. Bodrumo saulės nugairintas veidas ir patirtis atsispindi veide, bet niekada nepasakyčiau, kiek Sahirui metų – pamačius jį energingą, su ryškia skarele ant kaklo ir šortais, nė nekyla klausimas apie jo gimimo metus – ši vieta kartu su savininku tiesiog spinduliuoja atmosfera švęsti gyvenimą. Kai čia kalbamės paplūdimio klube, po baro grindimis besiplakančios jūros bangos nustelbia net taurių skambėjimą.

Šeimininkas sako, kad per daugiau nei 20 metų jie užsidirbo puikią reputaciją. Personalas mums neišduoda jokio garsaus vardo, sako, nebent išimtį padarytų pats šeimininkas. Paklaustas, ar tiesa, kad dažna šio viešbučio viešnia yra britų supermodelis Kate Moss, jis tik nusišypso: „Aš nekalbu apie savo svečius, bet kiekvienas žino, kad ji čia dažnai atvyksta. Ji labai maloni ir mes esame geri draugai.“ Maža to, pikti liežuviai plaka, kad kažkada Moss, anksčiau išsiregistravusi iš netoliese esančios detoksikacijos klinikos „LifeCo“, atėjo tiesiai į „Maçakizi“. Dar spauda tvirtina, kad viešbučio klube yra matę roko legendą Micką Jaggerį ir amerikiečių modelį Gigi Hadid.

Foto: Maçakizi

„Garsenybės renkasi šią vietą, nes mes nepabrėžiame jų padėties, jie tiesiog čia atostogauja kaip bet kurie kiti mūsų svečiai, mes paliekame juos ramybėje, jie niekam čia nerūpi ir net nereikia apsaugos. Kai kurie jų yra mano draugai ir mes kartu vakarieniaujame, bet aš niekuomet nepradedu jų pažindinti su aplinkiniais, nes jie tikrai to nenorėtų.“ Sahiras sako, jog kartais būna, kad svečiai papila priekaištų dėl numerių ar laiptų visoje viešbučio teritorijoje, bet paskui pasiima gėrimą, įšoka į jūrą, pajunta mūsų atmosferą ir... užsisako dar vieną kokteilį. Dauguma čia sugrįžta vėl ir vėl, tarsi į antrus namus, kuris panašus į klubą – ir uždarą, ir naktinį. Naujausias „Maçakızı“ šeimos narys – 1914-ųjų garlaivis, karo veteranas „Halas 71“, ilgai kursavęs po Bosforo sąsiaurį, o dabar tapęs 12 kambarių kruiziniu laivu, inkarą užmetusiu Türkbükü įlankoje. Beje, visiškai atsinaujinusi šią vasarą sezoną pradeda ir dešimties miegamųjų baltutėlė „Maçakizi vila“ su nuosavu pliažu. Vila turi nuosavą paplūdimį, svečiai iš viešbučio į ją plukdomi greitaeigiu kateriu, o vilos svečiams maistą ruošia atskiras virtuvės šefas.

Taikos oazė kalvotuose pušynuose

Atsisveikiname su Sahiru, lipame į stilingą spindintį medinį „Aman“ tinklo laivą, keliolika minučių nuo Türkbükü įlankos ir mes švartuojamės „Amanurya“, viename iš „Aman“ tinklo viešbučių, kurio pavadinimas reiškia „taikos svajonę“. Viešbutis užima didelę pakrantės dalį su pušynais ir kiparisų giraitėmis, alyvmedžiais ir skirtas išties rafinuoto skonio poilsiautojams. Tai liudija ir faktas, kad prieš porą metų būtent šį Bodrumo kampelį pasirinko buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy.

Foto: Amanurya

Iš pažiūros tai labai paprasta vieta: žmogaus nepaliestos kalvos, apaugusios pušynais su laukinėmis pievomis bei dulkėtais keliukais. Bet taip čia atgimė jauki ir rami Osmanų kaimo atmosfera. Architektai pasirinko tradicines regiono statybines medžiagas, tokias kaip akmuo, terakota, medis ir turkiškas marmuras. Viskas – neutralių atspalvių, todėl visas viešbutis tiesiog susilieja su kraštovaizdžiu, oras kvepia žydinčiais sodais ir čiobreliais. Galėtum pagalvoti, kad patekai į senovinį miestą, jei ne su poilsiautojais per grindinį dardantys baltutėliai golfo automobiliukai. Numeriai čia vadinami paviljonais – jie vos 36, bet labai erdvūs, kiekvienas su šildomu baseinu, uždaru kiemeliu ir dengta pavėsine. Šiuos paviljonus įkvėpė tradicinė Anatolijos regiono architektūra, kurioje tradiciniai akmeniniai pastatai skęsta vešliuose soduose. „Statant viešbutį čia nebuvo iškirstas nė vienas medis, – sako ekskursiją po „Amanurya“ surengusi viena iš viešbučio padalinių vadovių. Čia viskas taip, kaip tuomet, kai į šią žemę nebuvo įžengęs žmogus. – Net mūsų pliažas yra natūralus, nusėtas apvalainais akmenukais. Galėtumėme kaip kiti viešbučiai čia privežti Maldyvų smėlio, bet tai visiškai nebūdinga Bodrumui.“

Foto: Amanurya

Iš tikrųjų „Aman“ tinklo viešbučiai yra tokie unikalūs, kad net yra grupė žmonių, kurie save vadina „amanjunkie“, t. y. pamišę dėl „Amano“. Tiesa, pamišimas kainuoja, bent jau Turkijos viešbutis atsieina apie 800 eurų parai ir tai vienas pigiausių tinklo viešbučių pasaulyje. Tinklas priklauso milijardieriui Vladimirui Doroninui, išgarsėjusiam skandalingomis skyrybomis su neseniai pirmagimio susilaukusiu supermodeliu Naomi Cambell.

Viešbutis turi trijų aukštų bokštą, kuriame įrengta biblioteka su jaukiu poilsio kambariu, iš kurio atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai, o pagrindinis akcentas yra 50 metrų ilgio „infinity“ baseinas iš turkio spalvos marmuro, atkeliavusio iš Antalijos, sukuriantis iliuziją, kad lipdami marmuriniais laipteliais panyrate tiesiai į Egėjo jūrą.

Foto: Amanurya

„Privatumas – didžiausia „Amanruya“ vertybė. Visas atostogas galite praleisti tik savo viloje, kurioje gausite ne tik visą aptarnavimą, galėsite išsikepti net savo barbekiu. O personalas yra toks diskretiškas, kad jie net neprieis iki jūsų durų. Šalia įėjimo į vilos teritoriją kabo senovinis varpelis, naudojamas vietoj įprasto skambučio“, – pasakoja Aja, rankose laikydama metalinį varpelį, tokį, kokie paprastai kabinami karvėms Alpėse. Šįkart varpelio skambesys – tai mūsų atsisveikinimas su „Amanruya“.

Vaizdas už milijoną

Gerai žinomas vardas Lietuvoje – „Kempinski“ – turi savo viešbutį ir Bodrume. „Kempinski Hotel Barbaros Bay“ buvo atidarytas prieš šešiolika metų ir išsipirko itin solidžią teritoriją. Ant stačios kalvos stovintis viešbutis turi milijono vertą vaizdą į jūrą ir nuosavą milžinišką paplūdimį. Maža to, teritorija pripažinta saugoma ir „Kempinski“, panašu, niekada neturės kaimynų – kur tik pažvelgsite, bus kalnai ir jūra. Šioje Pietų Bodrumo vietoje klimatas itin švelnus – sezono metu vėjo beveik nėra, o jei būna, dažniausiai pietų vėjas iš žemyno. Ir jūros dugnas – smėlėtas, tai nutiko dėl vienos paprastos priežasties: per žiemą vėjai smėlį iš pliažo nuneša į jūrą, ir kasmet paplūdimys supilamas iš naujo. Paplūdimys turi mėlynąją vėliavą – tai švariausias jūros ruožas šiame kurorte. Nors įsikūręs ramioje vietoje, nuo viešbučio iki triukšmingo miesto centro – vos 15 minučių automobiliu.

Foto: Kempinski

Daugelis svečių tiek priprato prie aukšto viešbučio aptarnavimo, kad grįžta čia nuolat ir gauna tuos pačius pamėgtus kambarius. Beje, registruojantis į viešbutį yra ir atskira vaikų registracija, jie prašomi užpildyti „dokumentus“. „Mes neklausiame jų paso numerio, adreso ar panašiai, o pasakyti mylimo filmuko personažą ar mėgstamą patiekalą, didžiausią svajonę, ką nori veikti atostogų metu“, – pasakoja Omeras M. Ersoy, vieno iš viešbučio padalinių direktorius. Ir, patikėkite, viskas vyksta ne šiaip sau: viešnagės metu jų laukia staigmenos, kad jaustųsi lyg karaliai, kurių norai pildomi nedelsiant.

Kad jau prakalbome apie karališkus asmenis, ponas Omeras netrukus mums atskleidžia paslapčių, kai su juo kalbamės prezidentiniuose apartamentuose. „Vienas mūsų svečias, karališkosios šeimos narys, kuris buvo apsistojęs šiame kambaryje, paprašė, kad parūpintume jam mandarinmedžių (nacionalinis Bodrumo augalas, labai garsus iš mandarinų gaminamas kvapus vanduo – aut. past.), kurių jis norėtų pasiimti grįždamas į Vidurinius Rytus. Ne vienas viešbutis likus dienai iki svečio išvykimo nebūtinai imtųsi išpildyti tokį prašymą, buvo nerimo, ar suspėsime laiku, bet 15 mandarinmedžių, kiekvienas maždaug 2 metrų aukščio, buvo paruošti parskraidinti.“

Foto: Kempinski

Omeras mums aprodo išskirtinius apartamentus, kurie susijungia su dar vienais. Juose gali apsistoti svarbaus žmogaus aptarnaujantis personalas, apsaugos darbuotojai, padėjėjai, auklės, šalia suprojektuotas liftas, kuriuo svečias nusileis į lauką prie jo laukiančio automobilio ir taip išvengs kitų poilsiautojų dėmesio. Viešbučio personalas pasirašo griežtas sutartis, pagal kurias neleidžiama atskleisti svečių tapatybės, fotografuotis su jais ar nuotraukų publikuoti socialinėje erdvėje. Omaras mums aprodo ir privačių rezidencijų kompleksą, įsikūrusį prie „Kempinski“ dabar, ypač pandemijos metu, žmonės puola įsigyti privačius apartamentus ir naudotis visa viešbučio infrastruktūra. Mes buvome vieni pirmųjų viešbučio svečių po pusantrų metų pertraukos – pandemijos metu viešbutis buvo uždarytas, dabar su džiaugsmu priima Bodrumo išsiilgusius klientus, tiesa, atidarydamas tik dalį, bet pačių geriausių savo kambarių ir solidų SPA.


Bodrumą pasilikime sau

Ieškant išskirtinių vietų apsistoti Bodrumo pusiasalyje, pasak „Boutique Travel“ įkūrėjos Ajos, dar reikėtų prisiminti „Six Senses Kaplankaya“ pavadinimą – tai viešbutis, kuris turi dviejų Monakų dydžio teritoriją valanda kelio nuo miesto, taip pat klasikinį „Mandarin Oriental Bodrum“ ir stilingąjį baltąjį „The Bodrum Edition“.

Iš tikrųjų Bodrumas sujungia visas gražiausias Turkijos spalvas ir yra tarsi nepriekaištinga drobė, kurią nupiešė talentingas menininkas. Sodriai mėlyna jūra, žaluma ir mieli balti namukai. Bodrumas – tikra žvaigždė keliautojams. Galima pasakoti istorijas apie švelnų Bodrumo klimatą, apie Halikarnaso mauzoliejų, vieną iš septynių pasaulio stebuklų, kažkada stovėjusių čia, mandarinų sodus, mažus žavius aplinkinius žvejų kaimelius, puikius pliažus, įspūdingą superjachtų prieplauką, naktinį gyvenimą. Kad suvoktum, koks brangakmenis yra Bodrumas, reikėtų pacituoti vietinius, kurie sako: Antalija skirta neįnoringiems turistams, Marmaris – europiečiams, o Bodrumą... pasiliksime sau. „Kai užkopsi į kalvos viršų ir prieš jus atsivers Bodrumas, nemanyk, kad išvažiuosi toks, koks atvykai. Atvykusiems prieš tave nutiko tas pats. Išvykdami savo širdį jie paliko čia“, – tokia Halikarnaso žvejo citata pasitinka visus, įvažiuojančius į Bodrumą.

Bodrumo must see:
Vietiniai ūkininkų turgūs.
Tapybiškas ir meniškas Gümüşlüko miestelis.
Vienas iš septynių senovės pasaulio stebuklų – Halikarnaso mauzoliejus.
Bodrumo, arba Šv. Petro, pilis, tvirtovėje įrengtas povandeninės archeologijos muziejus.
Vienas seniausių Mažosios Azijos amfiteatrų – Bodrumo amfiteatras.
Senovinio Pedasos miesto griuvėsiai.
Apolono šventykla.
Vėjo malūnai.
Bohemiškos dvasios aktoriaus ir dainininko Zeki Müreno muziejus.