„Ar jie tikrai ne per seni skraidinti keleivius? Ar įmonė pakankamai dėmesio skiria lėktuvų eksploatacijai? Susidaro įspūdis, kad lėktuvai „drožiami“ iki maksimumo, kol vieną dieną kažkas sugenda, ar taip galima?“ – tokie skaitytojų klausimai pasipylė po DELFI publikacijų apie daugiau nei pusę paros vėluojančius bendrovės skrydžius.
Apie lėktuvų būklę, jų priežiūrą DELFI kalbėjosi su „Small Planet Airlines“ atstove Berta Jasiukėnaite ir Civilinės aviacijos inžinieriumi Audriumi Turausku.
Pasiteiravus oro linijų bendrovės atstovės, ar per pastaruosius mėnesius skrydžiai vėlavo dėl to paties orlaivio gedimo, Berta Jasiukėnaitė patikino, kad skrydžiai buvo vykdomi skirtingais orlaiviais: „Skrydžių vėlavimų priežasčių būta įvairių – dalis buvo susijusi su techniniais gedimais mūsų orlaiviuose, dalis – su įgulų trūkumu arba techniniais nesklandumais, su kuriais susidūrė mūsų partneriai. Derėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad iš Vilniaus oro uosto šiemet skraidėme ne vienu ir tuo pačiu, o labai įvairiais orlaiviais – tiek mažesniais „Airbus A320“, tiek didesnės komplektacijos „Airbus A321“.
Pasak pašnekovės, vidutinis „Small Planet Airlines“ orlaivių parko amžius yra 16 metų. „Palyginti, „Lufthansa“ orlaivių parko amžius yra 12 metų, „Brussels Airlines“ – 14 metų, „Air France“ – 13 metų, SAS – 10 metų. Tuo metu didžiausio Vokietijos užsakomųjų skrydžių operatoriaus „Germania“ orlaivių parko amžius – 14 metų, o didžiausios to paties profilio bendrovės Lenkijoje „Enter Air“ – 17 metų, – vardijo B. Jasiukėnaitė ir pridūrė: – Orlaivis – ne automobilis ir toks amžius yra visiškai normalus. Labai svarbu žinoti, kad 12 savo gyvenimo metais visi „Airbus A320“ orlaiviai pereina itin didelę techninę apžiūrą, kurios metu atliekami detalūs struktūriniai remontai ir, paprastai kalbant, orlaivis praktiškai perrenkamas iš naujo. Taigi, techniškai 13 metų orlaivis yra net „jaunesnis“ nei 9 ar 10 metų.“
DELFI susisiekė su Civilinės aviacijos inžinieriumi Audriumi Turausku, kuris sutiko pakomentuoti, ar tokio amžiaus orlaiviai nėra per seni skraidinti keleivius.
„Orlaivių gamintojas „Airbus“ nėra nustatęs orlaivių naudojimo termino, išreikšto kalendoriniu laiku. Orlaivio naudojimas apribotas skrydžio valandomis ir (arba) skrydžio ciklais (pavyzdžiui, 60 000 skrydžio valandų arba 48 000 skrydžio ciklų (ciklas yra 1 kilimas + 1 tūpimas)). Suėjus bent vienam iš mano pavyzdyje pateiktų terminų, orlaivio gamintojas leidžia pratęsti orlaivio naudojimo terminus, bet atitinkamai reikia įgyvendinti tam skirtas orlaivio gamintojo parengtas modifikacijas. Kitu atveju orlaivis negali būti naudojamas ir yra „nurašomas“. Noriu atkreipti dėmesį, kad visame pasaulyje yra aviakompanijų, naudojančių dar senesnius orlaivius nei minimas 16 metų amžius“, – su orlaivių nusidėvėjimo skaičiavimais supažindino A. Turauskas.
Specialistas nesutiko, kad 13 metų orlaivis po techninės priežiūros darbų tampa „jaunesnis“. „Kas 12 metų „Airbus“ A320 „šeimos“ orlaiviams atliekami didelės apimties techninės priežiūros darbai, kurių metu tikrinama orlaivio konstrukcija (struktūra). Šios patikros metu vertinama orlaivio konstrukcijos būklė ir, jeigu reikia, atliekami konstrukcijos remonto darbai. 12 metų techninės priežiūros darbai nėra „paprastai kalbant“ orlaivio perrinkimas iš naujo“, – aiškino A. Turauskas.
Paklaustas, kiek laiko įprastai užtrunka pats paprasčiausias orlaivio pataisymas, inžinierius tikino, kad viskas priklauso nuo gedimo sudėtingumo ir galimybių gauti reikiamas detales. „Gedimo šalinimas gali užtrukti nuo apytikriai 1 valandos iki 2 savaičių, o kartais ir ilgesnį laiką“, – teigė A. Turauskas.
Atidėtų skrydžių tik daugės
Per pastaruosius du mėnesius „Small Planet Airlines“ sulaukė didelio nepasitenkinimo iš keleivių dėl atidėtų skrydžių, tačiau bendrovės atstovė tikino, kad 2018 metų situacija nėra kažkuo ypatinga. „Šiemet 3 valandas arba ilgiau vėlavo tik 1,89 proc. bendrovės skrydžių, kitaip tariant – mažiau nei 2 iš 100. Praėjusiais metais tokių apskritai buvo vos 0,7 proc. Suprantame, kad net ir reti vėlavimai keleiviams yra labai nemalonūs, ypač jei jie nutinka skrendant ilgai lauktų atostogų. Dedame labai daug pastangų, kad skrydžių atidėjimų būtų kuo mažiau, o bendrovės punktualumo statistika kasmet gerėtų“, – sakė B. Jasiukėnaitė.
Šiemet bendrovės atidėtų skrydžių procentas didesnis nei praėjusiais metais. Pasak B. Jasiukėnaitės, taip nutiko dėl įtempto vasaros sezono: „Esame tarp daugiausia keleivių Vilniaus oro uoste pervežančių oro linijų – 2018 m. gegužės mėnesį kas šeštas VNO keleivis skrido su „Small Planet Airlines“. Dėl orlaivių užimtumo visoje Europoje ir didelio skrydžių intensyvumo patyrėme kiek daugiau ilgų skrydžių atidėjimų. Kita vertus, su vėlavimais ar net skrydžių atšaukimais susiduria ir kitos oro linijos. Štai 2017 m. mūsų punktualumo reitingas skrydžiams iš/į VNO buvo 88 proc. Palyginti, SAS punktualumo reitingas – 81 proc., „Finnair“ – 82 proc., „Easyjet“ – 75 proc. Beje, „Eurocontrol“ duomenimis, dėl nuolat didėjančio skrydžių intensyvumo visoje Europoje atidėtų skrydžių tik daugės – 2040 metais jų bus 7 kartus daugiau nei šiandien.“
Vėluojant skrydžiams susidaro visa virtinė vėluojančių reisų, didelių nuostolių patiria tiek skrydžius vykdančios bendrovės, tiek keleiviai, todėl tenka išmokėti kompensacijas. B. Jasiukėnaitė pateikė detalius skaičius – pernai kompensacijoms išmokėti bendrovė skyrė 12,7 mln. Eur.
Pasak atstovės, bendrovė kiekvieną keleivio pretenziją nagrinėja individualiai ir visiems keleiviams, kuriems pagal ES reglamentą priklauso kompensacijos, jos yra išmokamos.
„Verta atkreipti dėmesį, kad kompensacijų dydis motyvuoja aktyviai investuoti į vėluojančių skrydžių mažinimą, nes augant veiklai, kasmet auga ir kompensacijoms skiriama suma. Įprastai kompensacijos išmokamos per 20 savaičių. Šiemet kompensacijų mokėjimas yra šiek tiek lėtesnis dėl didelių apkrovų. Bet kokiu atveju visas pretenzijas nagrinėjame eilės tvarka ir kviečiame keleivius kreiptis į mus tiesiogiai – tiesioginio kreipimosi atveju kompensacijas išmokėti galime greičiau nei tais atvejais, kai keleiviai ateina per tarpininkus. Be to, tarpininkai pasiima 25 proc. kompensacijos sumos, tad keleiviai galiausiai nukenčia gaudami mažiau, nei galėtų.“
Paklausta, ką ketina keisti, kad ateityje keleivių pasipiktino sulaukiančių atvejų pasitaikytų kuo rečiau, B. Jasiukėnaitė tikino, kad bendrovė ir toliau naudos du pakaitinius orlaivius nenumatytiems atvejams.
„Šiemet net 2 orlaiviai yra naudojami kaip pakaitiniai – jie vykdo skrydžius vėlavimų atvejais. Tokią strategiją taikėme ir pernai, ji labai pasiteisino – ilgesnių nei 3 valandos vėlavimų turėjome vos 1,36 proc. iš beveik 23 tūkstančių skrydžių. Be to, šiemet samdėme daugiau įgulų ir anksčiau pradėjome jų paruošimo procesą. Nuolat tobuliname ir darbą su savo partneriais – techninės priežiūros, antžeminio aptarnavimo kompanijomis. Sklandus partnerių darbas labai svarbus netikėtų skrydžių vėlavimų atvejais“, – pasakojo ji.
Bendrovės atstovė tikino, kad neatmeta galimybės įsigyti ir naujų orlaivių. „Naujų orlaivių įsigijimas iš pagrindų keistų mūsų verslo strategiją. Šiuo metu tiksliname projekto detales, vyksta derybos su gamintojais. Derėtų pažymėti, kad visiškai naujų orlaivių įsigijimas būtų gana neįprastas žingsnis tarp užsakomųjų skrydžių bendrovių – daugelis jų Europoje skraido senesnio modelio orlaiviais“, – teigė B. Jasiukėnaitė.
