„Kiekvieną savaitę iš savo klientų, kurie yra iš anksto įsigiję kelionių draudimą ar naudojasi kredito kortele, sulaukiame bent kelių pranešimų apie užsienyje patirtas vagystes ir prašymų atlyginti nuostolius. Per penkis šių metų mėnesius, palyginus su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, jau sulaukėme apie 40 proc. daugiau pranešimų apie daiktų vagystes užsienyje“, – sako „Swedbank“ Taupymo ir draudimo palaikymo tarnybos vadovas Linas Grinevičius.

Pasak banko atstovo, daugiausiai nuostolių keliautojams atneša įsilaužimai į užrakintus automobilius, kai pavagiamas su savimi turėtas bagažas. Tokių vagysčių nuostoliai vidutiniškai sudaro apie 2-3 tūkst. eurų.

Bagažo netekusiems keliautojams nepatogumų kyla ne tik dėl prarastų asmeninių daiktų, bet ir asmens tapatybės bei kelionės dokumentų. Tokiu atveju tenka iš esmės keisti kelionės planus ar ją nutraukti, nes reikia rūpintis laikinais kelionės dokumentais ar iš naujo organizuoti grįžimą į Lietuvą. Tiesa, turint kelionės draudimą, papildomos išlaidos, susijusios su nenumatytais kelionės nesklandumais, yra kompensuojamos.

Žaibiškos vagystės iš automobilių

Banko duomenimis, dažniausiai keliautojai nuo vagysčių nukenčia Italijoje – klientai praneša apie patirtas žalas keliaudami po Romą, Milaną, Barį ir Riminį. Antroje vietoje pagal pranešimų apie vagystes skaičių yra Ispanija, įskaitant jai priklausančias turistų pamėgtas salas. Nemažai klientų nuo vagysčių nukenčia ir atostogaudami Graikijoje.

„Į šias šalis lietuviai dažniausiai vyksta ilsėtis. Natūralu, kad atostogų metu gyventojai yra mažiau dėmesingi, todėl tampa lengvu taikiniu vagišiams. Taip pat pasitaiko vagysčių iš kišenių ar krepšių, kuprinių traukiniuose ir metro. Dažniausiai tokiu būdu ilgapirščiai darbuojasi Prancūzijoje, Italijoje“, – sako L. Grinevičius.

Tuo metu didžiausios žalos patiriamos dėl vagysčių iš automobilių. Tokiais atvejais žmonės netenka drabužių, kosmetikos reikmenų, fotoaparatų ir vaizdo kamerų, kompiuterių ir kitos smulkios elektrinės technikos. Nuo apiplėšimo neapsaugo net tai, kad automobilis užrakintas – vagystės įvykdomos per itin trumpą laiką, transporto priemonę atrakinus nuotoliniu būdu, sulaužius užrakto spynelę ar išdaužus stiklą.

„Fiksavome vieną atvejį, kai keliautojai atvyko apžiūrėti Teidės ugnikalnio Ispanijai priklausančioje Tenerifės saloje ir paliko automobilį gerai matomoje viešoje stovėjimo aikštelėje. Deja, bet grįžę daiktų automobilyje jie neberado. Kiti turistai sustojo užkąsti greitojo maisto restorane ir automobilį pasistatė šalia jo. Vagims prireikė vos kelių minučių – kol keliautojai užsisakinėjo maisto, jie pasisavino visus lagaminus“, – realias klientų istorijas pasakoja L. Grinevičius.

Rekomenduoja nepalikti daiktų be priežiūros
Pasak L. Grinevičiaus, nuo nenumatytų atsitikimų kelionėje niekas nėra apsaugotas, tačiau jų riziką galima sumažinti tinkamai prižiūrint savo daiktus, o potencialių nuostolių išvengti – pasirūpinus kelionės draudimu.

„Keliautojams rekomenduojame automobilyje nepalikti jokių asmeninių daiktų. Net jei krepšyje ar rankinėje nėra vertingų daiktų, jo automobilio salone geriau nepalikti – tai gali būti masalas ilgapirščiams. Jei daiktai vežami keliaujant iš vieno miesto į kitą, juos reikėtų palikti atvykus ir įsiregistravus viešbutyje. O jei pakeliui tenka sustoti pavalgyti ar apžiūrėti vieną ar kitą lankytiną vietą, patartina, kad kažkas iš kartu keliaujančių asmenų turėtų likti šalia automobilio norint apsisaugoti nuo situacijų, kurios gali sujaukti kelionės planus“, – pataria L. Grinevičius.

Pasak jo, taip pat ypatingai atsargiai reikėtų elgtis viešose ir turistų gausiai lankomose vietose − kavinėse, baruose, parkuose, aikštėse, stadionuose. Kartais užtenka akimirkai nusisukti nuo šalia padėtos kuprinės ar telefono, o atsisukus daiktų jau galima neberasti. Analogiški įvykiai dažnai nutinka ir paplūdimiuose, tad prie jūros verta keliauti be jokių vertingų daiktų, kurie galėtų pritraukti ilgapirščių dėmesį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)