Kaip jau žinote, Namibija yra antra pagal gyventojų retumą šalis visatoje. Bičiuliai, čia vieta mokytis vairuoti mašiną su vairu dešinėje pusėje. Man tai buvo naujas potyris, neskausmingas, bet priprasti reikėjo. Vis dėlto jaudulys, kai važiuoji priešinga kelio puse ir žinai, kad tuoj, tuoj iš už kalnelio išnirs vilkikas su savivarčiu, niekur nedingsta. Na, bent jau pirmas tris valandas.

Pirmos dienos maršrutas Vindhukas–Ketmanshopas, apšilimui gavome maždaug 500 km asfalto ir dar 40 km žvyrkelio desertui. Vairuoti pripratome, su mašina susipažinome, viskas praėjo sklandžiai ir visų svarbiausia – įdomiai. Grožėjomės pasakiškais vaizdais, matėme, kaip už lango keičiasi Namibija. Tai labai įvairi šalis, kuri turi begales skirtingų kraštovaizdžių, peizažai keičiasi kas keliasdešimt kilometrų.

Žalsvi kalneliai, smėlio lygumos, rudi, geltoni ar raudoni kalnai, akmenimis nusėta dykuma, stepės ar krūmynai. Pirma pažintis ir su laukine gamta: šalikelėmis būriais slampinėja beždžionės babuinai. 

Viskuo stebėjomės ir grožėjomės. Labai gera pirmomis dienomis, kai akys dar nepripratusios prie šių vaizdų ir kiekviena smulkmena džiugina lyg vaiką, o smalsumas neapleidžia, nuotykių troškulys tik stiprėja.

Vakarėjant pasiekėme pirmą nakvynės vietą – „Mesosaurus Fossil“ stovyklavietę. Dar prieš kelionę perspėjome savininkus, kad atvyksime vakarėjant. Gavome atsakymą, kad vykite savarankiškai, nupasakojo ir veiksmų schemą, ji skambėjo įdomiai: atsidarykite vartus, prie kurių yra ženklas – įvažiavimas draudžiamas, važiuokite į dykumą tris kilometrus praktiškai bekele, kirskite išdžiūvusias upelių vagas ir atvyksite į stovyklavietę.

Namibija

Nemelavo, atvykome, dar pakeliui pamatėme kelias antilopes. Viskas atrodė nuostabiai, erdvios stovyklavietės, laužavietės, taip pat yra ir dušas, bet vieno dalyko trūksta – nėra nė vieno žmogaus, tik kelios avys ir viskas. Mes esame nutolę 3 kilometrus nuo artimiausio namo, nėra telefono ryšio, nėra, žinoma, ir interneto.

Pirmą naktį nakvosime vienui vieni dykumoje, Afrikoje, laukinėje gamtoje. Greitai įsirengėme stovyklavietę, užsikūrėme laužą. Iš tiesų ugnis stovyklaujant yra vienas svarbiausių dalykų ir suteikia saugumo jausmą. Išskleidėme palapinę ant stogo, pasistatėme stalą, kėdes ir tuoj pat atslinko naktis. 

Nakties dangų nutvieskė tūkstančiai ryškių žvaigždžių. Namibijos dangus, bičiuliai, yra natūralus Las Vegasas – lemputės šviečia visame danguje.

Paskubomis pavalgėme, nes neapleido jausmas, kad danguje tūkstančiai žvaigždžių, o po kojomis tiek pat skorpionų ir gyvačių. Naujoko paranoja. Palapinė ant stogo panaikina visas baimes, įsitaisome, atsidarome palapinę ir visas dėmesys dangui. Šis vaizdas dukrą užmigdė per kelias minutes ir tai veikė visos kelionės metu – žvaigždės vaikus atjungia, užmiega iškart. Mus tas švytėjimas taip pat paveikė, tad ilgai nelaukdami užmigome.

Naktį pažadino šnaresys – pasirodo, į mūsų stovyklavietę atėjo skunkas, ilgai jis sukiojosi ir jam dzin, kad šalia automobilis, žmonės ir rusenantis laužas. Skunkai vieni drąsiausiu gyvūnų, tad turėjome progą jį stebėti, bandėme ir nuvyti, bet pastangos bevaisės, užmigome su skunku pašonėje.

Atsikėlę pasidarėme pusryčius, apsitvarkėme ir nusprendėme užsiregistruoti kempinge. Dykuma nukakome tuos pačius 3 kilometrus atgalios, recepcijoje sutikome žmogų. Senolis papasakojo, kad šalia yra Milžinų žaidimų aikštelė (Giants playground), gal tiksliau – smėlio dėžė.

Namibija

Atrodė, kad aikštelėje transformeriai eilėmis sudėjo milžiniškus akmens luitus vieną ant kito, pakartojo tai kokį šimtą tūkstančių kartų, pasijuokė ir išskrido į Alfa Kentaurą pieno. Vaizdas kosminis – vertas kitos planetos. Tiesa yra šiek tiek žemiškesnė. Procesai vyko šiek tiek seniau, nei Kudirka parašė Tautinę giesmę, prieš kokius 500 milijonų metų, kai žemė turėjo vieną superkontinentą pavadinimu Gondvana. Matyt, buvo tikrai super, nes jo palikimas tikrai gražus.



Visa tai papasakojęs senolis apžiūrėjo mūsų automobilį ir pasiūlė važiuoti keliu, kurį pats padarė, o grįžus apžiūrėti fosilijas. Pats senolis pasakojo, kad jo bočiai atvyko iš Olandijos, jis saugo savo kultūrą, giria vietinę Namibijos valdžią ir kitaip džiaugiasi gyvenimu ir savo valdomis. Įdomus personažas, bet greičiausiai visi būtumėme šiek tiek įdomesni, jei gyventume milžinų smėlio dėžėje praktiškai vieni.

Namibija

Ką gi, pasijaučiau mažuoju Antanu Juknevičiumu ir su šturmane žmona bei dukra, kuriai priskirkime gidės vaidmenį, pasivažinėjome tais keliais, kur daug dažnesni svečiai yra laukiniai gyvūnai nei žmonės, o tuo labiau lietuviai. Pasikartosiu – gražu, visur tų milžinų palikimas ir svilinantis karštis, antilopės, milžiniški paukščių lizdai, driežai ir viskas, ko tik nori.

Privažiavome dar vieną vietą su dar didesne milžinų žaidimo vieta. Čia susimokėjome ir už įėjimą, gražu, bet stovyklavietėje dar gražiau. Pasivaikščiojome, bet saulė zenite, karšta, labai karšta, tad neužsibuvome, aklimatizuojamės.

Namibija

Pasiilgome žmonių, o ir iki vakaro dar daug laiko, be to, norėjosi šiek tiek atsivėsinti, nes ten tikrai žiauriai karšta, tad patraukėme į šalia esantį miestelį maisto paieškoti, ledų nusipirkti. Miestelis tvarkingas, jaučiasi vokiškas prieskonis, geri tie žmonės iš Vokietijos, gerai viską suplanavo. Radome parduotuvę, pasipildėme atsargas, restoranai visi uždaryti, laukia vakaro, tad pasimėgavome vištiena KFC, ledais ir patraukėme atgal fosilijų turo link. Senolis juokauja milžinų bajeriais, aplinkui ant žemės voliojasi reptilijų fosilijos, tiesiog ant žemės po skarda, nors jų vieta muziejuje.

Senolis įsigudrino netgi pagroti akmenims, atliko kelias austriškas melodijas, visi paplojome katučių. Buvo smagu, bet perkaitimas padarė savo, todėl patraukėme į stovyklavietę. Stovyklavietėje mes jau buvome nebe vieni, mūsų kaimynystėje buvo dar dvi šeimos. Bendruomeniškumo jausmas yra gerai, žmonės taip pat. O dar geriau yra laukinis dušas, kur maudantis matai milžinų smėlio dėžę, jauti vėją ir užuodi šalia degančio laužo kvapą. Ilgai prie laužo netempėme, ir sutemus užmigome su gamta.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (21)