Nors ekskursiją vedusio Vilniaus oro uosto atstovo darbo praktikoje nėra taip įvykę, kad lėktuve numirtų ar gimtų žmogus, tačiau jis papasakojo, kas būtų, jei taip nutiktų.
„Yra buvę taip, kad dar skrydžio metu mes iškvietėme greitąją ir po to žmogus mirė Lazdynų ligoninėje. Tačiau, jei mirtis įvyktų lėktuve, bet kokiu atveju viskas priklausytų nuo oro bendrovės – ar jie turi tokią procedūrą nusimatę, ar ne, tačiau bet kokiu atveju, paskutinis žodis yra įgulos vado. Tokie atvejai priklauso nuo daugybės priežasčių, kaip tas žmogus mirė – ar buvo kažkokia trauma, ar jį ištiko širdies smūgis“, – pasakojo Vilniaus oro uosto darbuotojas.
Pasak Lietuvos oro uostų komunikacijos vadybininkės Agnės Mažeikytės, lėktuvas gali ir apsisukti, ir grįžti atgal, gali nusileisti tarpiniame oro uoste, gali leistis galutiniame oro uoste. Viskas priklauso nuo to, kiek skrydžio laiko praėjo, kiek kuro liko.
„Tai priklauso nuo labai daug priežasčių. Manau, kad visos didelės oro bendrovės turi tikrai aptarę šią procedūrą, nes aviacijoje bandoma apibrėžti kiekvieną sritį, kad kuo mažiau liktų vietos interpretacijoms, kad kuo mažiau būtų ginčų ar galvojimo, ką daryti vienokiu ar kitokiu atveju. Skrydžio metu gali įvykti labai daug kritinių situacijų, o sureaguoti reikia greitai, kad tiksliai visi žinotų, ką daryti arba bent jau žinotų, kur pasižiūrėti ir kas yra svarbiausia tuo momentu, juk tūkstančių vadovėlio puslapių neatsiminsi.
Jeigu įvyksta kažkoks gedimas orlaivyje, ką daro įgulos? Jos žiūri nuostatus. Išsitraukia popierinį variantą, dabar daug kas turi ir elektroninius, ir žiūri, ką reiškia, kas nutiko ir ką rekomenduojama daryti. Tą jie atlieka labai greitai, per dvi minutes jau gali būti viską išsiaiškinę“, – apie nelaimingus įvykius kalbėjo oro uosto darbuotojas.
Pasidomėjus, ar gali būti taip, kad tektų skristi su mirusiu keleiviu, Vilniaus oro uosto atstovas patikino, kad tokiu atveju mirusysis tikrai būtų gerbiamas ir jis būtų gražiai kur nors paguldytas.
„Jei įgula matytų kad žmones apėmė stresas – jie leistųsi. Viskas reaguojama labai natūraliai ir kiekviena situacija sprendžiama skirtingai. Jeigu kas atsitiktų skrydžio pradžioje, tai įgula grįžtų. Kiekvienas atvejis yra labai individualus. Ir tikrai tokių atvejų būna. Juk ir gimdo lėktuvuose. Visko būna, bet tai reti atvejai, žinoma“, – kalbėjo atsakingas asmuo.
Kaip rašo portalas „Business Insider“, civilinės aviacijos istorijoje yra buvę tokių atvejų, kai keleiviai šalia savęs išvydo negyvą bendrakeleivį. Todėl avialinijos turi skirtingus protokolus, ką daryti keleivių mirties atveju ir kaip elgtis skrydžio metu mirus žmogui. Šie teisės aktai skiriasi priklausomai nuo mirties aplinkybių.
Techniškai mirtį konstatuoti gali tik licencijuotas medicinos specialistas, tai reiškia, kad niekas oficialiai ore nemiršta. Nebent toks gydytojas būtų lėktuve. Tačiau jeigu keleivis miršta skrydžio metu, skrydžio įgula pabandys patvirtinti žmogaus mirtį patikrindama svarbius požymius.
Kai kuriais atvejais kūnas perkeliamas į tuščią sėdynių eilę, pritvirtinamas ir uždengiamas antklode. Tačiau jei nėra tuščių sėdynių, keleivis tiesiog pritvirtintas prie jo esamos sėdynės ir uždengiamas antklode.
Pavyzdžiui, Singapūro oro linijos naudojasi tokiais „Airbus“ lėktuvais, kurie turi specialiai suprojektuotą erdvę laikyti mirusį kūną.
