Nusileidus šiame mieste vėl buvo paskelbta, kad lėktuvas skris į Oslą, tačiau ir vėl priartėjus prie norvegų sostinės lėktuvas apsisuko ir grįžo į Stavangerį. Trečias kartas nemelavo – apie 14 val. vietos laiku keleiviai pagaliau pasiekė Oslą, tačiau lėktuvas nusileido kitame nei suplanuota oro uoste – ne Gardemoene, o Sandefjordo Torpo.
Iš čia toliau keliaujantiems ir jungiamuosius skrydžius į JAV turintiems lietuviams buvo pasiūlyta į kitą oro uostą vykti autobusu. Kelionės trukmė – 2 val.
DELFI kalbinta Karolina pasakojo, kad nė karto nusileidus keleivių iš lėktuvo nelaipino. Iš pradžių toks ketinimas neva buvo, tačiau vėliau paaiškėjo, kad Stavangeryje nėra vietos, kur laikyti visus lėktuvu skridusius keleivius ir nebuvo personalo, kuris galėtų jais pasirūpinti.
Visos ilgojo skrydžio metu buvo labai karšta, tačiau keleiviams nebuvo pasiūlyta nemokamo vandens, už maistą ir gėrimus jiems reikėjo susimokėti.
„Pirmą kartą nusileidus Stavangeryje dar svarstė, kad gal pavyks išleisti keleivius oro uoste, tačiau vėliau paskelbė, kad oro uoste nėra vietos, kur būti, ir neužtenka personalo, kuris galėtų mumis pasirūpinti“, – dalinasi įspūdžiais ji.
Dėl prasto oro taip pat buvo nukeltas ir skrydis į Los Andželą, todėl Karolina vylėsi, kad pavyks suspėti į lėktuvą. Tačiau lėktuvas už Atlanto išskrido be jos ir naktį Karolinai teko praleisti Osle.
DELFI Skrydžių kompensavimo bendrovė „Skycop“ DELFI patvirtino sulaukusi užklausų dėl šio skrydžio ir galimybių gauti kompensacijas. Pastarosios vadovas Marius Stonkus teigė, kad išgyventi tokią dramą, kuomet lėktuvas keletą kartų bando ir negali nusileisti atvykimo oro uoste, yra nemažas iššūkis kiekvienam skrendančiam.
„Tokiose stresinėse situacijose žmogaus galvoje sukasi galybė minčių, nervai ir nedidelė erdvė sukuria didžiulę įtampą, o žmogaus organizmas sparčiai pavargsta. Būtent dėl to pagal ES įstatymus į tokias ir panašias situacijas patekusiais keleiviais oro linija privalo pasirūpinti, nepaisant to, ar skrydis sutrikdytas dėl oro sąlygų, oro linijų kaltės ar kt. priežasties. Bendrovės atstovai turėjo keleiviams pasiūlyti vandens bei maisto, todėl visiems, kurie buvo priversti pirkti gėrimus ar maistą siūlome kreiptis į „Ryanair“ pateikiant čekius kaip įrodymą dėl šių išlaidų grąžinimo. Sulaukėme nemažai užklausų iš šio skrydžio keleivių, tačiau mūsų specialistams išanalizavus situaciją ir oro sąlygas, teko konstatuoti, jog oro sąlygos buvo netinkamos leidimuisi dėl prasto matomumo. Dėl šios priežasties įprasta skrydžio kompensacija siekianti nuo 250 iki 600 eurų keleiviams, deja, nepriklauso,“ – detales aiškino Marius Stonkus, tarptautinės skrydžių kompensavimo bendrovės „Skycop“ vadovas.
