Asmeninių ekskursijų po Kretą organizatorius Audrius A. Morkūnas išdavė, kad ši kryptis tinkama tiems, kurie tiki stebuklais, nes salos gyventojai dideli dėmesį skiria burtams ir prietarams. Tiesa, šiuo metu nusigauti iki Kretos iš Lietuvos ne itin paprasta, nes nėra tiesioginių skrydžių. Bet labai norint salą galima pasiekti per Atėnus. Iki jų tiesiogiai skraido Ryanair iš Varšuvos arba galima nuskristi su persėdimu Frankfurte, Kopenhagoje, Kijeve, Maskvoje ar kitur. Į vieną pusę bilietai gali kainuoti apie 100-150 Eur vienam asmeniui.
Šventės išvakarėse kretiečiai įpratę skaniai pavalgyti, o paskui visą naktį lošti kortomis, užkandžiaudami riešutais ir džiovintais vaisais. Pastarieji simbolizuoja priteklių – jų reikia turėti po ranka visą naktį, kad ateinančiais metais nieko netrūktų. O kortomis lošiama norint išmėginti savo laimę: kam sekasi laimėti, reiškia tam seksis visus metus.
Pasak keliautojo, Naujieji metai Kretoje prasideda nuo granatų. Tradiciškai laikrodžiui mušant dvylika reikia rankomis perlaužti granatą: kuo daugiau sėklų pabyra, tuo metai bus sėkmingesni. Ir pirmąją Naujųjų metų dieną ant vaišių stalo turi būti granatų, nes tai – vaisingumo, atsinaujinimo ir klestėjimo simbolis.
Ritualas prieš Naujuosius metus
Prieš Naujuosius visose Kretos cukrainėse parduodami specialūs pyragai, kurių kiekviename įkepama moneta – sakoma, kam ji tenka pjaustant pyragą, tas bus turtingas visus metus. Prietarais itin tikintys kretiečiai dažnai rastąją monetą įsideda į savo piniginę – kad joje niekada netrūktų pinigų. Pats pyragas dažniausiai pjaunamas pirmąją metų dieną arba bet kurią kitą sausio ar vasario dieną, kai susitinka draugai ar bendradarbiai.
Kuo šis pyragas toks ypatingas? Vasilopita – tai specialus naujametis pyragas, kuris visoje Graikijoje valgomas pirmąją Naujųjų metų dieną, nes pagal bizantišką kalendorių ji sutampa su šventojo Vasilio diena. Vasilopita – bendrystės pyragas, juo dalintis susirenka visa šeima. Jeigu kurio nors namiškio nėra, jam paliekamas vasilopitos gabaliukas. Jei reikia, netgi užšaldomas, kad grįžęs namo jis gautų savo vasilopitos porciją. Iki pat vasario mėnesio vasilopitos pjaustymo ritualu bendrystę sutvirtina draugai, bendradarbiai, bendraminčiai. Įprastai vasilopitą pjauna šeimos galva arba vyriausias kompanijos narys.
Pyragas triskart peiliu peržegnojamas, pjaustomas trikampiais gabaliukais. Pirmieji skiriami Kristui, Dievo Motinai, šventajam Vasiliui, namams, naminukams ir iškart atpjaunami gabaliukai tiems, kurių nėra prie stalo. Kaip jau minėjome, vasilopitoje visuomet įkepama laimingoji moneta – 'fluri' (gr. φλουρί). Tikima, kad tam, kuriam atiteks pyrago gabaliukas su moneta, ypatingai seksis ištisus metus. Ši pjaustymo tradicija siekia Antikos laikus. Panašus ritualas buvo vykdomas per senovės graikų šventę Kronią, skirtą laiko dievui Kronui. Vėliau ritualą perėmė senovės romėnai: pyragus pjaustydavo per dievui Saturnui skirtąsias saturnalijas.
Kadangi jie buvo skirti karaliui Laikui, taip ir buvo pavadinti – vasilopita: graikiškai 'vasilis' (gr. βασίλης) – karalius, 'pita' (gr. πίτα) – pyragas. Todėl įsigalėjus krikščionybei net neabejota, kam skirti šventę su vasilopita – be abejo, šventajam Vasiliui! Būtent jis, o ne Kalėdų Senis, Santa Klausas ar Senis Šaltis per Kalėdas ir Naujuosius metus Graikijoje lanko vaikus su dovanomis.
Pats pyragas nėra kažkuo išskirtinis, bet tikrai gardus. Jis gaminamas iš miltų, sviesto, kiaušinių, mielių, cukraus arba medaus, kartais įdedama riešutų ir/arba džiovintų vaisių. Konditeriai dažnai vasilopitas puošia saldžiuoju sniegeliu – cukraus pudra, užrašo Naujųjų metų skaičių, prideda kitokių naujametinių papuošimų. Svarbu ir ritualas, ir skonis!
Neapsieinama be kortų
Kretiečiai Naujuosius metus pasitinka būtent taip, kaip matote nuotraukoje žemiau: prie nardų lentos, su kortų kalade, gurkšnodami vyną arba raki, valgydami riešutus ir džiovintus vaisius. Kretoje pasitinkant Naujuosius sakoma: kada, jei ne šiąnakt, bandyti laimę, kada, jei ne šiąnakt, vienas kitam linkėti sėkmės.
Ir tikrai – kada, jei ne dabar?
