Atsiųstame pranešime „Lux Express“ pristato įdomiausių vietų penketuką.

Bendrovės duomenimis, į Varšuvą keliaujančių lietuvių srautas per pirmą pusmetį išaugo 2,5 karto. Bendrovės vadovas Lietuvoje Tomas Kaziliūnas pastebi, kad Lenkijos sostinėje atsiranda vis daugiau turistams patrauklių vietų. Varšuvos senamiestis įtrauktas į UNESCO saugomų vietų sąrašą, mieste daug svarbių vietų besidomintiems istorija: Varšuvos sukilimo muziejus, Karališkoji pilis, Nepriklausomybės muziejus. Ką veikti čia ras ir meno mylėtojai: Varšuvoje ilsisi Frederiko Šopeno širdis, yra modernaus meno muziejus, daugybė meno galerijų. Vaikams įdomiausia pramoga Varšuvoje – Koperniko mokslo centras, jis patiks visai šeimai.

„Varšuvoje visi ras ką veikti, nesvarbu ar mieste praleisite savaitę, ar tik savaitgalį. Džiugu, kad iš Vilniaus į Varšuvą autobusu nukeliauti galima per mažiau nei 9 valandas. Varšuvoje pigu, tad tokias keliones dažnai renkasi jaunimas, kuris nori bent kelias dienas pakeliauti užsienyje, pamatyti ką nors naujo“, – tikina T. Kaziliūnas.

Kviečiame susipažinti su TOP 5 turistų rečiau lankomomis vietomis.

Neonų muziejus

Nuo 2005 metais veikiantis, tačiau dar nedaugelio turistų atrastas muziejus – tikras neoninių šviesų pasaulis. Muziejuje sukaupta didžiausia neoninių ženklų kolekcija Europoje. Joje – Šaltojo karo laikotarpio neoninių reklamų ir kitų šviesos instaliacijų palikimas. Muziejaus įkūrėjai teigia siekiantys sukaupti ir išsaugoti 6–8 dešimtmetyje Lenkijos miestų gatves nušvietusius ženklus, kurių daugelis buvo sukurti gerai žinomų to meto lenkų menininkų ir grafikos dizainerių. Neoniniai ženklai to laikotarpio Lenkijoje, po Stalino mirties, simbolizavo išsivadavimą iš socialinės ir kultūrinės represijos. Su šiais ženklais į lenkiškų miestų gatves buvo atnešta dalelė neoninių šviesų nušviesto Vakarų pasaulio. Neonų muziejus Varšuvoje – vienas iš nedaugelio tokių muziejų pasaulyje.

Plakatų muziejus

1966 metais Varšuvoje pradėtas rengti kasmetinis Varšuvos plakatų konkursas. Konkursuose dalyvaudavo tiek menininkų, kad po dvejų metų teko atidaryti plakatų muziejų, kuriam Lenkijos Nacionalinis muziejus iš karto padovanojo 13 000 meno kūrinių. Atidarymo metais šis muziejus buvo vienintelis tokio pobūdžio muziejus visame pasaulyje. Šiuo metu muziejuje puikuojasi daugiau nei 61 000 plakatų, tarp kurių yra ir Antrojo pasaulinio karo laikų kūrinių. Muziejus turistus vilioja savo modernumu, interaktyviomis parodomis, kurių nepamatysite kituose Varšuvos muziejuose ar galerijose.

Siauriausias namas pasaulyje

Kereto namas – 2012 metais pastatyta meno instaliacija Varšuvos centre. Šis lenkų architekto Jakubo Szczęsny sukurtas 122 cm pločio namas laikomas siauriausiu visame pasaulyje, tačiau jame telpa ir miegamasis kambarys, ir vonia, ir virtuvė. Šis kūrinys pavadintas pirmojo namo gyventojo pavarde – architektas J. Szczęsny šiame name pasiūlė gyventi Izraelio rašytojui ir filmų kūrėjui Etgarui Keretui. Menininkas čia gyveno kelias savaites, vėliau šis pastatas tapo nakvynės vieta keliaujantiems rašytojams, o šiandien jis atviras visiems Varšuvos svečiams.

Varšuva, Lenkija

Bródno skulptūrų parkas

Šis parkas, atidarytas 2009 metais, pilnas įvairių menininkų, Varšuvos gyventojų ir Varšuvos modernaus meno muziejaus kūrinių. Po atviru dangumi puikuojasi daugybė skulptūrų, tarp kurių ir „gyva“ iš augalų, menininko Paweło Althamerio sukurta skulptūra „Rojaus sodas“. Šis meno kūrinys buvo sukurtas kartu su Bródno gyventojais ir pradinių mokyklų mokiniais. Tarp parko skulptūrų yra ir Susan Philipsz nematoma „skulptūra“. Tai lenkiško radijo skleidžiamas laikrodžio dūžio garsas, kuris nuaidi per parką kas 15 minučių.

Etnografijos muziejus

Šis 1888 metais įkurtas muziejus yra seniausias Lenkijoje ir vienas didžiausių etnografijos muziejų Europoje. Jame yra per 80 000 objektų, čia atkeliavusių iš viso pasaulio. Moderniame muziejuje galima pamatyti lenkų tautinius rūbus, kitus išlikusius senovinius daiktus: baldus, rankdarbius, meno kūrinius, sužinoti apie lenkų papročius, ritualus. Specialios parodos taip pat supažindina su kitų tautų papročiais, Afrikos, Amerikos, Okeanijos regionų kultūromis.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)