Praleidau šioje šalyje tik savaitę, o grįžau su tiek įspūdžių, kad atrodė, jog keliavau mažiausiai mėnesį. Vieną dieną grožėjomės snieguotais Atlaso kalnais, antrą begaliniais Sacharos smėliais, kur miegojome po žvaigždėtu dangumi, dar kitą dieną plaukiojome banglentėmis Atlanto vandenyse. Kelionės pabaigoje vaikštinėjome po Maroko širdį Marakešą, kuris žavėjo kvapais, svaigino spalvomis ir gundė paslaptingais moterų veidais. Mano žvilgsnį labiausiai traukė ir į nuotraukas sugulė fotografuojamų žmonių veidai, jų kasdieninis gyvenimas.
Nuostabūs peizažai taip pat turėjo neapsakomo žavesio. Marokas yra kontrastų šalis – iš vienos pusės svetingi vietiniai žmonės, egzotika, neapsakomai skani tradicinė virtuvė. Iš kitos – skurdas ir smarvė gatvėse. Kaip daugumoje trečiųjų šalių labiausiai sužavėjo tai, kad žmonės turėdami tiek mažai yra linksmi ir laimingi.