Nors prie pat duobės pastatytame stende rašoma, jog 210 metrų skersmens ir 40 metrų gylio taisyklingo apskritimo formos duobė yra ledynmečio pabaigos darinys, skaitinėjant internetinius informacijos šaltinius gali susidaryti kitoks įspūdis.
Pasak jų, nėra vieningos nuomonės, kas ir kaip suformavo Velnio duobę. Vieni spėja, jog nuo ledyno krašto tekantis vanduo buvo jos atsiradimo priežastis, kiti tiki, jog čia smėliu buvo užverstas nuo ledynmečio likęs ledo luitas, kuriam ištirpus susiformavo dauba. Yra ir tokių, kurie duobės atsiradimą aiškina kaip meteorito kritimo vietą.
Moksliškai nei viena versija nei patvirtinta, nei paneigta, o duobės paslaptingumą dar labiau sustiprina tai, kad šioje vietoje fiksuojami stiprūs biolaukai.
Kodėl ši duobė vadinama Velnio duobe – informacijos irgi rasti nepavyko. Paslapties daug, gal todėl aplink duobę nutiestas takas taip ir pavadintas – Paslapčių takas.
Takas iš pradžių pasiūlo į Velnio duobę žvilgtelti nuo duobės krašte įrengtos apžvalgos aikštelės, o po to ir į pačią duobę nuveda, kur susikaupęs beveik 10 metrų storio vandeningas durpių sluoksnis suformavo klampią pelkę.
Taip, kaip duobės atsiradimo versijų yra ne viena, taip ir net kelios legendos apie Velnio duobę sklando, todėl čia pabuvojus klausimų iškyla daugiau, nei pavyksta rasti atsakymų.
Kiek mažiau paslapčių slepia mažoji Velnio duobės sesė – Strėvos įgriuva. Dėl šios, 100 – 150 metrų skersmens ir 20 metrų gylio, duobės atsiradimo ginčų nėra, ji yra termokarstinės kilmės ir susiformavo maždaug prieš 18 tūkst. metų kai po nuosėdomis buvo palaidotas ledo luitas, kuris vėliau šiltėjant klimatui ištirpo.
Vietinių vadinama „Zapadla jama“, duobė neįsivaizduojama be senos legendos apie čia buvusią karčemą, kurioje puotas keldavo velniai. Aišku, ji vieną dieną ėmė ir prasmego, tik karčemos stogo kampas liko kyšoti. Kas turės noro, galės nusileisti ir įsiamžinti prie įgriuvos vizitine kortele tapusios prasmegusios karčemos.
Čia pat, prie įrengtos apžvalgos aikštelės, prasideda vos 600 metrų besitęsiantis ir aplink Strėvos įgriuvą vingiuojantis Strėvos įgriuvos pažintinis takas. Priešingai nei Paslapčių take prie Velnio duobės, čia stovi keletas stendų, kuriuose galima pasiskaityti ne tik apie pačią daubą, bet ir šiose apylinkėse ošiantį Spindžiaus mišką, jo gamtinę įvairovę bei čia esančią miško kertinę buveinę.
Pro Strėvos įgriuvą praeina ir kur kas ilgesnio, pro Spindžiaus mišką 7 kilometrus vingiuojančio Žaliojo tako, maršrutas. Šio lankytino objekto lankymas pritaikytas visiems: ištvermingiausieji baigdami žygį Žaliuoju taku Strėvos įgriuvą prieis maršruto pabaigoje, neturintys laiko ir noro ilgiems pasivaikščiojimams šią daubą galės apeiti ratu eidami Strėvos įgriuvos pažintiniu taku, o tie, kuriems užtenka užsidėti pliusą, jog buvo ir matė šią vietą, vos žengę pora žingsnių nuo palikto automobilio į karčemos likučius paspoksos nuo apžvalgos aikštelės.
