Dėl nuolatinių puldinėjimų iš jūros jie į tarpeklį pasitraukė nuo Libijos jūros pakrantėje klestėjusios Taros visiškai ją apleisdami. Dabartinį Samarijos pavadinimą kaimui davė XIII amžiuje Kretą užėmę venecijiečiai pagal kaime buvusios palaimintosios Marijos Egiptietės bizantinės cerkvės pavadinimą: lotynišką Ossia Maria vardą jie pavertė labiau itališku – Santa Maria. Arba sutrumpintai – Samarija.
Istorikai sako, kad Samarijos tarpeklyje žmonės gyveno mažiausiai 4000 metų, ji globojo kretiečius nuo priešų ir negandų visais laikais – iki pat 1962 metų, kai Samarijos tarpeklis bei jo prieigos buvo paskelbtos nacionaliniu parku. Nuo tada apleistas ir tarpeklio viduryje esantis Samarijos kaimas. Ilgainiui tarpeklis tapo vienu iš lankomiausių Kretos turistinių objektų: sezono metu per dieną tarpeklyje apsilanko nuo kelių šimtų iki 2000 žmonių!
Ar eiti per Samarijos tarpeklį Kretoje? „Be abejo, kad eiti!“ – kaip bebūtų keista, dažniausiai taip sako tie, kurie absoliučiai nieko nežino apie Samariją, bet yra viena ausimi girdėję, kad jei jau atvykai į Kretą, tai privalai pereiti Samarijos tarpeklį. Tarsi jis būtų vienintelis visoje saloje.
Kai manęs kas nors paklausia, ar eiti per Samarijos tarpeklį, atsakau panašiai – taip, EITI. Bet visada pridedu du dalykus: į Samariją eikite tik tuo atveju, jei karts nuo karto draugaujate su sportu ar fiziniais pratimais, ir jeigu Kretoje esate apsistoję Retimno ar Chanios regionuose. Nes priešingu atveju ekskursija į Samariją gali tapti jėgų ir kantrybės išbandymu. Kodėl? Būtent į šį klausimą ir pasistengsiu atsakyti.
Atstumai ir aukščiai
Samarija – ilgiausias tarpeklis Europoje? Ir taip, ir ne. Toks teiginys – Kretos rinkodarininkų triukas. Formaliai ilgiausias Europoje yra Verdono tarpeklis Alpėse, Prancūzijos pietryčiuose, jo ilgis – apie 20 km, bet jo viso neįmanoma pereiti pėsčiomis, vietomis reikia plaukti tarpekliu tekančia upe (beje, iki 1905 metų niekas nebuvo perėjęs ir perplaukęs viso Verdono). Samarijos tarpeklio vaga vandeniu užsipildo tik žiemą, todėl nuo pavasario iki rudens Samarija tampa ilgiausiu pėsčiomis pereinamu tarpekliu Europoje.
Koks Samarijos ilgis? Norintys tarpeklį pailginti mini 18 km, norintys jį sutrumpinti ir padaryti patrauklesnį turistams rašo apie 13 km. Įdomiausia, kad ir vieni, ir kiti yra teisūs!
Apie 18 km – toks atstumas yra tarp dviejų Samarijos tarpeklio galuose esančių gyvenviečių: Omalos ir Agii Roumeli (šalia pastarojo kaimo ir buvo antikinis Taros miestas). Bet įėjimas į tarpeklį prasideda ne nuo Omalos kaimo, o nuo Xyloskalos vietovės – medžio rasteliais įtvirtintų laiptų, kurie veda į Samarijos tarpeklio apačią ('Xyloskala' išvertus iš graikų kalbos reiškia medinius laiptus). Nuo Xyloskalos iki ten, kur baigiasi tarpeklis ir išeinama į kelią link Agii Roumeli, – apie 13 km.
Tačiau kiekvienas žygeivis, kuris leidžiasi į Samariją nuo Xyloskalos, pereina ne 13, o 16 km. Kodėl? Nes, kai perėjęs 13 km išeini iš tarpeklio, dar keliu iki Agii Roumeli kaimo reikia eiti 3 km. Beje, tie paskutiniai 3 km – ne patys maloniausi, nes praktiškai nėra jokio šešėlio atgaivai nuo saulės.
Xyloskala yra 1250 metrų aukštyje virš jūros lygio, o nusileidus iki Agii Roumeli atsiduri prie pat jūros – tai reiškia, kad einant per Samariją nusileidžiama visus 1250 metrų! Tai tas pats kaip nusileisti pėsčiomis iš ~300 aukštų pastato. Beje, tokio pastato pasaulyje nėra: aukščiausias mūsų planetos statinys Burj Khalifa Dubajuje (JAE) yra 828 m aukščio su 163 aukštais.
Įprastai visas Samarijos tarpeklis nuo Xyloskalos iki Agii Roumeli pereinamas per 5-6 valandas, kai kas užtrunka ir ilgiau – apie 7-8 valandas, o einant greitai ir per daug nestoviniuojant galima pereiti per 3-4 valandas. Viskas priklauso nuo fizinių pajėgumų ir nusiteikimo: ar jūs norite tiesiog pereiti iš taško A į tašką B, ar einant pasigrožėti nuostabiais kalnų peizažais.
Sezoniškumas ir saugumas
Samarija – tarsi lakmuso popierėlis žygeiviams: kai nacionalinio parko direkcija atidaro Samariją turistams, vadinasi, yra ganėtinai saugu eiti ir į kitus Kretos tarpeklius, kurių saloje – apie 100.
Tarpeklis yra uždaromas rudenį, kai prasideda pirmieji lietūs, ir atidaromas pavasarį, kai pradžiūna tarpeklio vaga tekanti upė ir kai sumažėja krentančių akmenų tikimybė. Įprastai Samarija lankymui atidaroma balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje, o uždaroma spalio pabaigoje.
Samarija – vienas iš trijų valstybiniu lygiu prižiūrimų tarpeklių Kretoje. Tai reiškia, kad tarpeklio priežiūrai ir žygeivių saugumui užtikrinti samdomi darbuotojai. Jie rūpinasi tarpeklio taku, tvarko šiukšles, taiso užtvarus ir laiptus, padeda tiems žygeiviams, kurie eidami susižaloja ir/arba negali toliau eiti. Prižiūrėtojai turi asiliukų ir mulų, kuriais išgabena iš tarpeklio negalinčius paeiti. Ypatingais atvejais net suorganizuoja gelbėjimo operacijas helikopteriu.
Prižiūrėtojai taip pat skaičiuoja įeinančius ir išeinančius žmones, vienas iš jų uždarant tarpeklį nakčiai kasdien pereina visus 16 km tam, kad įsitikintų, jog neliko nė vieno žmogaus tarpeklyje. Jie sprendžia, kada atidaryti ir kada uždaryti tarpeklį.
Kaip jau minėjau, taip prižiūrimų tarpeklių Kretoje – tik trys: Samarija, Imbros ir Agia Irini. Visi jie – Baltuosiuose kalnuose. Kiti tarpekliai ar pėsčiųjų takai tiek Baltuosiuose kalnuose, tiek kituose Kretos kalnų masyvuose (o jų iš viso saloje yra 15!) nėra prižiūrimi, todėl einantys į juos patys turi įvertinti riziką, pagalvoti apie saugumą, pasisamdyti lydintį kalnus pažįstantį žmogų.
Avalynė, drabužiai ir kuprinės turinys
Niekada nepamiršiu, kas liko iš mano batų, kai pirmą kartą perėjau Samariją – skutai, ant kurių vos ne vos laikėsi padas. Išmečiau juos, kai tik grįžau į viešbutį. Aišku, tie batai nebuvo pirmos jaunystės, nebuvo pritaikyti kalnams, todėl Samarija juos ir pribaigė.
Geriausia į Samariją eiti avint kalnams pritaikytus hiking arba trekking tipo batus. Jei tokių neturite, tuomet tiks ir bet kurie kiti pranešioti patogūs sportinio tipo bateliai, būtinai – dengiantys visą pėdą (kad į akmenis nesusižeistumėt kojų pirštų ar pėdos), pageidautina – su auliukais (kad tvirčiau būtų įrėminta čiurna). Jokiais būdais į jokį žygį po kalnus negalima autis naujų batų: 99 proc. garantija, kad jie nutrins pėdas. Ir jokių aukštakulnių ar šlepečių! Nes visi 16 km – per akmenis, o ne per asfaltuotą promenadą.
Einant į Samariją pavasarį ir rudenį reikėtų turėti bent jau lengvą megztinuką, nes ryte prie Xyloskalos 1250 m virš jūros lygio aukštyje – vėsoka, gali būti tik apie +10°C. Pradėjus eiti greitai sušylama, todėl dažniausiai po valandos visi šilti drabužiai atsiduria kuprinėse. Vasarą – ypač liepos ir rugpjūčio mėnesiais – patyrę vaikščiotojai vengia Samarijos, nes gali būti tiesiog per karšta, ypač nusileidus arčiau prie išėjimo.
Būtina turėti kepurėlę su snapeliu arba skrybėlę ir/arba akinius nuo saulės, nes Samarijos vaga vingiuoja į pietus: saulė šviečia tiesiai į veidą, ypač einant paskutinius tris kilometrus link Agii Roumeli. Taip pat nuo saulės itin reikia saugoti kaklą, pečius, rankas ir kojas: dažniausiai per žygį daug saulės gauna dilbiai ir plaštakos, keliai ir šlaunys.
Kuprinėje privalo būti vandens – bent jau 2 litrai vienam asmeniui. Didesnio kiekio nėra prasmės neštis, nes pakeliui yra kelios vietos, kur galima pasipildyti vandens atsargas, todėl patartina saugoti ištuštėjusius butelius iki pat žygio pabaigos. Taip pat patartina pasiimti užkandžių, nes iki pat Agii Roumeli nėra nė vienos tavernos. Apdairu kuprinėje turėti kelioninę vaistinėlę nenumatytiems atvejams.
Ekskursija
Taip, į Samariją patogiausia vykti su organizuota autobusine ekskursija. Nes, kaip jau ir minėjau, ėjimas prasideda nuo Xyloskalos, o baigiasi Agii Roumeli – kaime, kuriame nėra kelių, į jį galima ateiti tik pėsčiomis arba atplaukti jūra. Todėl visi Samariją perėję žygeiviai Agii Roumeli uoste susodinami į keltą ir nuplukdomi į Chorą Sfakion arba Sougią, kur jau laukia autobusai – tie patys, kurie ryte juos atvežė iki Xyloskalos.
Tarp Chora Sfakion ir Xyloskalos arba tarp Sougios ir Xyloskalos vakare nėra jokio viešojo transporto, todėl jei iki Xyloskalos atvažiuosite su išsinuomotu automobiliu ir jį ten paliksite, nuėję iki Agii Roumeli turėsite spręsti didelį galvosūkį kaip grįžti atgal iki automobilio. Nebent galima nuplaukus į Chorą Sfakion samdyti taksi iki Xyloskalos, bet tai kainuos ne mažiau kaip 200 Eur, nes reikia apsukti visus Baltuosius kalnus. Grįžti pėsčiomis iš Agii Roumeli atgal į Xyloskalą tą pačią dieną praktiškai neįmanoma. Nebent esate labai geros fizinės formos ir daug vaikščiojate kalnuose.
Taip pat turėtumėt žinoti, kad lydintysis grupės gidas per Samariją neveda paėmęs už rankučių viso autobuso žmonių. Gidai papasakoja apie Samariją tol, kol važiuojate autobusu, nuveda iki Xyloskalos ir toliau kiekvienas eina taip, kaip gali. Vieni eina lėčiau, kiti greičiau, todėl gidas negali būti su visais. Dažniausiai gidai nuskuba į priekį ir parūpina savo grupei kelto bilietus, kartais eina su lėčiausiai einančiais tam, kad žinotų, jog visa grupė perėjo tarpeklį.
Kaip ir minėjau straipsnio pradžioje, patarčiau į Samariją su ekskursija keliauti tuo atveju, jei Kretoje esate apsistoję Retimno arba Chanios, nes tarpeklis kaip ir visi Baltieji kalnai yra pietvakariniame salos krašte, todėl kelionė autobusu iš Retimno ar Chanios kurortų iki Samarijos užtrunka apie 1-2 valandas, tiek pat – atgalios.
Jei esate apsistoję arčiau Herakliono, tuomet kelionė autobusu į Samariją užtruks apie 3-4 valandas į vieną pusę! Pasvarstykite, ar tikrai norite 6-7 valandas per parą važiuoti autobusu vien tik tam, kad pabūtumėt Samarijoje? Juolab, kai šalia Herakliono yra ne mažiau gražesnių tarpeklių – jie ir arčiau, ir ne tokie ilgi. Jei nesate patyrę žygeiviai, gal geriau iš pradžių išbandyti juos, o Samariją pasilikti kitam kartui ar kitoms atostogoms, kai apsistosite Kretos vakarinėje pusėje?
Trumpas maršrutas
Jei nenorite eiti visų 16 km, galite rinktis trumpąjį Samarijos maršrutą, kurį žygeiviai dažnai vadina „tinginėlių Samarija“: ryte iš Chora Sfakion nuplaukiate iki Agii Roumeli ir iš ten nueinate iki siauriausios ir įspūdingiausios Samarijos vietos – vadinamųjų Geležinių vartų, kur uolos šauna į 350 m aukštį, o tarp jų – vos 3 metrų praėjimas. Nueinate iki ten, apsisukate ir grįžtate atgal į Agii Roumeli, iš kur parplaukiate į Chorą Sfakion. Tokį pasivaikščiojimą galima susiorganizuoti patiems, turint išsinuomotą automobilį.
Atstumas iš Agii Roumeli iki Geležinių vartų – apie 3,5 km. Pirmyn-atgal – apie 7 km, bet nepamirškite, kad iš jų apie 6 km eisite ne tarpekliu, o keliu iki įėjimo į Samariją.
Informacija trumpo maršruto planavimui: keltas iš Chora Sfakion į Agii Roumeli šiemet išplaukia 10:30 ir 13:00 val., atgal iš Agii Roumeli į Chorą Sfakion – 17:00 val. Kelto bilieto kaina į vieną pusę – 11 Eur, įėjimo bilietas į Samariją – 5 Eur.
Post scriptum
Kai sakau kretiečiams (o ypač Baltųjų kalnų regiono gyventojams), kad Kretoje yra apie 100 tarpeklių, jie kartais mane tildo sakydami: „Kretoje daug skylių kalnuose, bet tarpeklis tik vienas – Samarija“. Jeigu sutinkate su tokia griežta nuomone, tuomet – pirmyn į Samariją!
