Vaiguvos upė-gatvė patiems smalsiausiems keliautojams po Lietuvą nėra naujiena. Tačiau didžioji visuomenės dalis apie ją žino tikrai nedaug. Prieš išvažiuojant jos pamatyti, padariau mini apklausą tarp draugų ir giminaičių. Rezultatas buvo sausas – 9:0. Apie Vaiguvos upę-gatvę nežinojo niekas.
Plokščių miestelyje esanti gatvė yra vienintelė Lietuvoje, kurios nepraeisi nesušlapęs batų. Todėl geriausia ja eiti basomis. Upelio abiejose pakrantėse išsidėsčiusios sodybos, kurios neturi kito privažiavimo iki namų. Vienintelis būdas šių sodybų gyventojams pasiekti Plokščius ar Šakius – sėsti į automobilį ir upeliu išvažiuoti iki pagrindinio kelio. Upelis negilus, todėl pavojaus pakenkti automobiliui nėra. Mus lydėjusi ir apie Vaiguvos upę-gatvę pasakojusi pedagogė bei gidė iš Plokščių Gražina Kazarian sakė, kad šiuo metu Vaiguvos upe-gatve kaip susisiekimo keliu naudojasi apie keliolika gyventojų. Anksčiau buvo daugiau, tačiau kai kurios sodybos dabar užkaltais langais, o jų gyventojai išvažiavę laimės ieškoti į svetur.
Šiuo metu transporto eismas šia upe-gatve uždraustas dėl automobilių taršos. Mat objektas unikalus ir pritraukia daug turistų, norinčių išbandyti neregėtą kelią. Kad apsaugotų upelį nuo išmetamųjų dujų, tepalų ir kitos taršos, specialistai pasiūlė eismą upe uždrausti ir turistai dabar gali ja eiti basomis arba važiuoti dviračiu.
Šalia upelio nutiestas kelių šimtų metrų takas, kuriuo galima pasivaikščioti ir apžiūrėti šį neeilinį turistų traukos objektą. Nedidukas Vaiguvos upelis teka netoli Plokščių (Vaiguviškių) piliakalnio. Upelis šaltiniuotas, jo dugnas akmenuotas, todėl vanduo visada išlieka šaltas ir tyras.
Su šia upe susijusi ir viena paslaptimi apgaubta legenda, iki šiol neduodanti ramybės meilės istorijų gerbėjams. Pasirodo, kad upelio vagoje iki Pirmojo pasaulinio karo gulėjo didžiulis akmuo. Plokščiuose atostogauti mėgo rašytojas Vincas Kudirka, ir išėjęs pasivaikščioti jis romantiškai prisėsdavo ant šio akmens. Čia jam kildavo daug minčių, kurias Vincas Kudirka vėliau išliedavo savo straipsniuose. Manoma, kad Plokščiuose, bevaikščiodamas po Vaiguvos upelį, jis parašė ne vieną straipsnį savo įkurtam „Varpui“.
O kur čia meilė, paklausite? Ogi tuo pačiu laiku, kaip ir V. Kudirka, atostogas Plokščiuose leido suomių rašytoja Maila Talvio. Tai, kad jie sėdėdami ant akmens diskutuodavo įvairiomis temomis, patvirtina rašytiniai šaltiniai. Tačiau sklando versija, kad šiuos neeilinius žmones siejo ir romantiški jausmai. Ar tai tiesa, ar tik gražus mitas, pasakyti šiandien tiksliai kažin ar kas gali.
Akmuo per karą buvo susprogdintas, o vienas sumanus ūkininkas iš jo pasigamino girnas, kuriomis spaudė sėmenų aliejų. Šiandien šios girnos stovi Plokščių miestelio centre ir yra vadinamos „Kudirkos akmeniu“.
Vaiguvos upelį-gatvę apžiūrėti galima visais metų laikais. Jos lankymas nemokamas.
