Nuo Patagonijos ledynų iki Afrikos Kongo baseino šie nykstantys gamtos stebuklai išsibarstę po visą Žemės rutulį. Pažiūrėkie, ką pamatyti anksčiau negu vėliau, siūlo svetainė businessinsider.com.

Seišeliai

Seišelių salos, esančios Indijos vandenyne prie Madagaskaro krantų, yra populiari Medaus mėnesių ir rojaus ieškotojų vieta. Tačiau jos nyksta dėl paplūdimių erozijos. Manoma, kad per artimiausius 50 – 100 metų jos visiškai išnyks.
Šaltinis: „Time“

Seišelių salos

Kilimandžaro kalnas, Tanzanija
Vaizdingos, sniegu padengtos Kilimandžaro viršukalnės Tanzanijoje greitai gali nebelikti. Nuo 1912 iki 2007 metų Kilimandžaro ledo sluoksnis suplonėjo įspūdingais 85 proc.
Šaltinis: CNN

Kilimandžaro kalnas

Miradoro baseinas ir Tikalo nacionalinis parkas, Gvatemala

Miradoro baseine ir Tikalo nacionaliniame parke Gvatemaloje stūkso paslaptingi Majų civilizacijos griuvėsiai. Tačiau nelegalūs plėšimai ir miškų deginimai gali sunaikinti šį istorijos stebuklą.
Šaltinis: UNESCO

Majų civilizacijos griuvėsiai

Sundarbanai, Indija ir Bangladešas

Sundarbanai Gangos deltoje apima beveik 6,4 tūkst. km ilgio vandens ir sausumos teritorijos. Juose veši didžiausi mangrovių miškai pasaulyje. Šiuose miškuose prieglobstį yra radę daug nykstančių gyvūnų rūšių, įskaitant tigrus. Miškų kirtimai, tarša ir stipri priklausomybė nuo iškastinio kuro sparčiai kelia jūros lygį šiame regione, o tai savo ruožtu skatina vertingų pakrančių eroziją.
Šaltinis: UNESCO, „Global Citizen“

Tigras

Patagonijos ledynai, Argentina

Patagonijos ledynai yra viena gražiausių turistinių vietų pasaulyje, tačiau dėl sumažėjusių kritulių ir aukštesnės oro temperatūros šie gamtos stebuklai tirpsta.
Šaltinis: „Travel Channel“

Patagonijos ledynai

Sahara de la Siera, Ispanija

Kadiso provincijai priklausantis Sahara de la Sieros miestelis, įsikūręs Andalūzijos kalnuose Ispanijos pietuose, dėl kylančių temperatūrų ir sumažėjusių kritulių praranda savo laukinę gyvūniją ir žalumą.
Šaltinis: „Travel Channel“

Andalūzija

Išoriniai krantai (Outer Banks), Šiaurės Karolina

Šiaurės Karolinos Išorinių krantų salyno krantai graužia žemę, su kuria ribojasi, ir kelia grėsmę tokiems garsiems objektams kaip 1870 metais pastatytas Hateraso kyšulio švyturys.
Šaltinis: „Business Insider“

Hateraso kyšulio švyturys

Madagaskaro miškai

Prognozuojama, kad dėl daugybės gaisrų ir masinių kirtimų Madagaskaro miškai dar egzistuos vos 35 metus.
Šaltinis: „The Huffington Post“

Madagaskaras

Ledyno nacionalinis parkas, Montana

Montanos Ledynų nacionaliniame parke ledynų skaičius nuo 150 sumažėjo iki mažiau kaip 25. Per 15 metų gali visai nebelikti nė vieno ledyno.
Šaltinis: „Time“

Ledyno nacionalinis parkas

Venecija, Italija

Kuo greičiau pasiplaukiokite gondola, nes Venecija po truputį skęsta jau daug metų, ir nėra jokių ženklų, kad šis procesas sustotų. Kanalų miestą skandina ir pastaraisiais metais kylantys stipresni potvyniai.
Šaltinis: „Live Science“

Venecija

Maču Pikču, Peru

Inkų imperijos griuvėsiai per metus privilioja milijonus turistų. Tai gerokai viršija UNESCO ir Peru nustatytą normą – 2500 lankytojų per dieną. Daug kas mano, kad turistų antplūdžiai, natūralios žemių nuošliaužos ir erozija sunaikins griuvėsius, kol valdžia spės priimti daugiau apribojimų.
Šaltinis: „Peruvian Times“, „Global Citizen“

Maču Pikču

Galapagų salos

Pernelyg didelio turistų skaičiaus ir invazinių rūšių kombinacija kelia grėsmę Galapagų salų – prie Ekvadoro krantų esančio salyno – ekosistemai ir unikalioms, vietinėms gyvūnų rūšims.
Šaltinis: „The Weather Channel“

Galapagų salos

Kongo baseinas, Afrika

Afrikos Kongo baseinas, kur veši antri pagal dydį pasaulio atogrąžų miškai, taip pat yra vienos didžiausių biologinės įvairovės vietovių: čia aptinkama 10 tūkst. augalų rūšių, 1 tūkst. paukščių rūšių ir 400 žinduolių rūšių. Tačiau Jungtinės Tautos prognozuoja, kad iki 2040 metų bus visiškai dingę du trečdaliai miškų, įskaitant jų augaliją ir gyvūniją.
Šaltinis: CNN, NBC

Kongo baseinas

Negyvoji jūra

Negyvoji jūra, kuri ribojasi su Jordanija ir Izraeliu, per pastaruosius 40 metų nuseko 24 metrus ir pagal savo plotą sumažėjo trečdaliu. Jei prie šios jūros įsikūrusios valstybės ir toliau naudos Jordano upės vandenį (tai vienintelė upė, maitinanti Negyvąją jūrą), jūra per 50 metų visiškai išseks.
Šaltinis: „Time“

Negyvoji jūra

Floridos pelkynai

Floridos pelkėtosios žemumos laikomos greičiausiai nykstančiu Jungtinių Valstijų parku. Problemas didina pernelyg daug vandens, naujos rūšys ir urbanistinė plėtra.
Šaltinis: Floridos gamtos muziejus

Floridos pelkynai

Alpės, Europa

Blogos žinios žiemos sporto mėgėjams ir žygeiviams: klimato pokyčiai daro didelį poveikį Alpėms, nes jos stūkso žemesniame aukštyje negu kitos kalnų grandinės. Kasmet šie Europos kalnai paranda po 3 proc. ledynų ledo. Tai reiškia, kad iki 2050 metų ledynų Alpėse visai neliks.
Šaltinis: „Time“

Alpių kalnai

Tuvalu salos

Tuvalu, įsikūrusi Ramiajame vandenyne tarp Australijos ir Havajų, yra mažytė Polinezijos šalis, sudaryta iš devynių salų. Šios salos gali visiems laikams panirti po jas supančiu vandeniu, nes jos virš vandenyno yra iškilusios vos 4,5 m.
Šaltinis: „Travel Chanel“

Tuvalu salos

Tadž Mahalas, Indija

Tadž Mahalas yra vienas garsiausių pasaulio statinių, bet kai kurie eskpertai būgštauja, kad dėl erozijos ir užterštumo šie rūmai gali sugriūti.
Šaltinis: „The Wall Street Journal“

Tadž Mahalas

Didysis barjerinis rifas, Australija

Didžiausias pasaulyje koralų rifas – Australijos Didysis barjerinis rifas – per pastaruosius 30 metų dėl kylančios oro temperatūros sumažėjo daugiau kaip perpus. Dar vieną rūpestį kelia koralų šviesėjimas, vykstantis dėl rūgštinės taršos. Tai verčia mokslininkus prognozuoti, kad iki 2030 metų Didysis barjerinis rifas visiškai sunyks.
Šaltinis: „Time“

Didysis barjerinis rifas

Piramidės, Egiptas
Egipto piramidėms ir Didžiajam sfinksui gresia erozija dėl taršos. Kanalizacijos sistema silpnina plokštes, ant kurių jos stūkso, ir daug kas būgštauja, kad dėl užterštumo vieną dieną piramidės visiškai sugrius.
Šaltinis: „Frommer`s“

Egipto piramidės

Amazonės miškai, Brazilija

Brazilijos Amazonės miškai, užimantys įspūdingus 5,4 mln. kvadratinių kilometrų, yra didžiausi atogrąžų miškai pasaulyje. Jie pasižymi pačia didžiausia rūšių įvairove, bet žemės ūkio plėtra šiuos miškus gali sunaikinti.
Šaltinis: „Th Guardian“, „National Geographic“

Amazonės miškai


Didžioji kinų siena

Didžioji kinų siena – didžiausias žmogaus statinys pasaulyje, išliko daugiau kaip 2 tūkst. metų. Tačiau paskutiniu metu dėl piktnaudžiavimo ūkininkavimu beveik du trečdaliai sienos buvo apgadinta ar sunaikinta. Erozija vos per 20 metų šį statinį gali paversti griuvėsiais.
Šaltinis: „The Guardian“, „The Independent“
Didžioji kinų siena

Maldyvai

Maldyvai, salynas – valstybė Indijos vandenyne, dėl klimato pokyčių pamažu skęsta. Mokslininkai prognozuoja, kad per 100 metų Maldyvai visiškai panirs po vandeniu.
Šaltinis: „BBC News“

Maldyvai

Timbuktu mečetės, Malis

Daugiausia iš molio drėbtos Timbuktu mečetės buvo pastatytos XIV – XVI amžiuje ir yra įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą. Tačiau jokios apsaugos priemonės negali jų apsaugoti nuo pakilusios temperatūros ir padažnėjusių kritulių, kurie grasina jas sunaikinti.
Šaltinis: „Travel Chanel“

Timbuktu mečetės

Big Suras, Kalifornija

Big Suras Kalifornijoje garsėja tuo, jog čia renkasi žmonės, trokštantys iš arti stebėti banginius. Tačiau pastarojo meto sausros ir miškų gaisrai kenkia šiam pakrantės regionui, o tai lemia, kad kiekvienais metais pavyksta pamatyti vis mažiau ir mažiau didžiųjų žinduolių.

Big Suras

Parengta pagal užsienio spaudą.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (28)