– Ar tiesa, kad žygiai pėsčiomis populiarėja?
– Sunku pasakyti, ar populiarėja, nes mes daugiau organizuojame, ar mes pataikėme į laiką, kai žmonėms norisi daugiau žygiuoti, judėti. Skaičiai kalba už save: prieš trejus metus pajūrio žygyje buvo apie 500 žmonių, trečiajame pajūrio žygyje šį pavasarį jau žygiavo beveik 8 tūkst. žmonių.
Pirminė idėja ir buvo surengti bičiuliams ir bičiulių bičiuliams kokybišką žygį, kad prisimintų jį visą gyvenimą. Bet pamatėme, kad idėja išsiplėtė ir norintys žygiuoti ėmė burtis iš visų Lietuvos kampelių. Turėjome dabar 8 tūkst. – panašu, kad tai ne riba. Po kelių mėnesių planuojame žygį Nemuno kilpomis, jis jau bus antras toks. O per pirmas tris dienas beveik 2 tūkst. žmonių užsiregistravo.
– Daug kas kalba, kad žygyje svarbu gera avalynė, o ji turi būti vienu ar net dviem dydžiais per didelė, kad kojai būtų vietos tinti.
– Taip, nes ištinsta. Šią taisyklę žino tiek einantys į kalnus, tiek žygeiviai. Kaip ir avalynė, svarbu kojinės – kad jos nepritrintų per kažkokias siūles, dėl blogos medžiagos ir pan.
Be to, ilgų distancijų žygeiviams mes visada labai rekomenduojame pasikonsultuoti su gydytojais, ar galima tai daryti.
– Kiek kilometrų yra daug, kad reikėtų konsultuotis su specialistu?
– Visiems skirtingai. Jei žmogus turi kraujospūdžio, širdies problemų, jis ir po 10–15 km gali pasijusti negerai. Tada jis turėtų nutraukti žygį.
– Jūs specialisto, kuris nustatytų kiekvieno pasirengimą, neturite? Bet turite parengę rekomendacijas?
– Taip, mes turime paruošę rekomendacijų rubriką. Viena iš tų auksinių taisyklių – prieš žygį porą savaičių ar mėnesį vis nueikite pusę to atstumo, kurį eisite žygio metu, ir pažiūrėkite, kaip jaučiatės. Greičiausiai, jei jaučiatės gerai ir tikrai nieko nesuskaudo, galite ryžtis visam maršrutui.
– Ar pusė – ne per mažai?
– Jei jau kažką turite, pavyzdžiui, užslėptą traumą, ji greičiausiai ir išlįs. O jei ne pusę – rekomenduočiau du trečdalius.
– Kaip žygiui reikia ruoštis?
– Taip, reikia aktyviai gyventi, sportuoti, mankštintis, dar geriau – ne vieną kartą nueiti pusę atstumo, o kelis kartus, kad kūnas priprastų prie tos didelės apkrovos. Tarkim, apie 50 km – tai tikrai ilgas maršrutas, kai tikrai reikėtų labai atsakingai įvertinti savo fizines galimybes. O 20–30 km bet kuris žmogus nueina be didelių pastangų.
– Kokius batus reikia pirkti?
– Batus reikia pirkti būtinai pasimatavus ir nerizikuoti pirkti internetu, pridedant du dydžius, nes ne visada dydžiai tikslūs, vienų žmonių pėdos platesnės, kitų – keltis aukštesnė ir t. t. Bet jei pirktumėte batus profesionalioje parduotuvėje, pats konsultantas pasiūlytų jums šiek tiek patrypčioti, pastumčioti koją. Taigi rinktis ir matuotis reikia labai atsakingai.
– Kokia apranga geriausia, jei eini 50 km?
– Apranga labiau priklauso ne nuo atstumo, o nuo oro ir paros meto. Jei einama naktį, per pertraukėles būna šalčiau, nei galėtum tikėtis, todėl visada rekomenduojama turėti papildomą viršutinį sluoksnį.
Pagrindinis principas – nesivilkti storų drabužių, geriau aprangą „sluoksniuoti“. Tarkim, pirmas sluoksnis – sintetiniai marškinėliai ir kažkokios kelnės. Žiemą, jei šalčiau, po viršutinėmis kelnėmis reikia antro sluoksnio. Ir galbūt ploną striukę nuo lietaus.
Tokio apsirengimo privalumas tas, kad galima sluoksnius derinti priklausomai nuo to, ar šalta, ar šilta, ar lyja, ar nelyja. Tada nereikia neštis sunkios striukės, jei vidurys dienos ir karšta.
– Rekomendacija – pasiimti kuo mažiau daiktų?
– Taip, kuo mažiau sunkių daiktų.
– Kokį žygį rekomenduotumėte užsienyje?
– Rekomenduočiau kasmet Olandijoje vykstantį keturių dienų žygį. Jis pavadintas sudėtingai, vietine kalba. Šis žygis įspūdingas tuo, kad yra bene didžiausias pasaulyje, jame dalyvauja apie 40 tūkst. žmonių.
Jame ne kartą dalyvavo keli mano bičiuliai, girdėjau puikių atsiliepimų. Tai ne tiek žygis, kiek festivalis, kuris tiek einantiems jame, tiek gyvenantiems tose vietovėse virsta į džiaugsmingą šventę.
– Ar vietiniai prisijungia prie žygio?
– Taip, yra net miestelis, pro kurį einantiesiems padovanojama po gladiolę. Pats šiame žygyje dar nedalyvavau, bet esu prisiklausęs įspūdžių ir matęs nuotraukų. Dėl to turiu viziją – kažką panašaus sukurti čia, Lietuvoje. Tai būtų milžiniškas renginys lietuviams, taip pat būtume pastebėti turistų. Daugelis žmonių galėtų atvykti čia ir pasigėrėti Lietuva, gamtos ypatumais. Taip pat prisimintų Lietuvą kaip šalį, kurioje smagu kartą per metus pražygiuoti.
