Šįkart vienas iš tikslų buvo galų gale įgyvendinti seną svajonę – išbandyti irklentes! Beje, jei ir jūs vis dar sprendžiate dilemą – „noriu, bet lyg ir bijau, nedrąsu, ai, gal kitą kartą...“, tai drąsiai patariame nugalėti visas abejones ir išbandyti. Pasirodo, visai nebaisu. Ir nereikia nei mokėti puikiai plaukti, nei būti sportininku. „GoSUP“ instruktoriai viską labai aiškiai išaiškino, supažindino su irklavimo technika.
Išbandėme! Nė vienas plaukęs kartu nenuvirto, buvome pamokyti ir tiesiai irtis, ir apsisukti, ir šiaip apie irklentes daug sužinojome. Iki šiol visos jos vienodos atrodė, o, pasirodo, būna įvairių. Beje, ar žinojote, kad dėl savo praktiškumo, patogumo ir patvarumo dabar vis populiaresnės tampa pripučiamos irklentės? Tiesą pasakius, kad jos pripučiamos, mums buvo naujovė. Bet yra, žinoma, ir kietos konstrukcijos irklenčių.
Įsitikinome, kad šis sportas – labai naudingas! Tik iš šalies gali atrodyti, kad stovi sau, rankos juda ir viskas. Nieko panašaus. Rankų, nugaros, pečių juostos, kojų, pilvo preso raumenys dirba išvien atliekant yrius. Be to, labai gerai išsivalo mintys. Nenusakomas jausmas – aplink vanduo, stovi, irkluoji, stebi aplinką, jauti mažą jauduliuką, bet visiškai atsipalaiduoji. Aišku, dabar jau yra siekis išbandyti „SUP FIT“ – mankštas ant irklenčių, bet luktelsim dar šiek tiek, reikia pradmenis įvaldyti.
Tiesa, netoliese irkluoti mokėsi ir vaikai! Nustebino jų drąsa ir greitis. Tad, pasirodo, tai gali būti puiki pramoga visai šeimai. Džiugu matyti, kad mūsų šalyje tai vyksta.
Metas išbandyti ne tik vandens dviratį
Na, ir kai, atrodytų, jau aplink pilį plaukiota ne kartą – tai su katamaranu, tai su vandens dviračiu ar laiveliu, akys užkliūva už spalvotų vėliavėlių su užrašu „Holiday Boat“. Na, jei jau „Holiday“ (angl. atostogos), tai įsijauskime į jų galią iki galo! Apsižvalgome – odinis salonas, už vairo tikras kapitonas, viduje tvarkinga, komfortiška, o antrame aukšte – atvira terasa.
Sumokame 10 eurų, katamaranas prisipildo ir palengva judame. Šviečia saulė, vėjas kedena plaukus, trykšta lengvos bangos, įsivyrauja harmonija. Nebetrukdo nei vaikų pašnekesiai aplinkui, nei it viesulas praskriejantys greitaeigiai kateriai. Ramu ir gera. Atrodytų, kiek nedaug reikia – gražių Lietuvos gamtos vaizdų, gero oro ir, tiesa, katamarano atvira terasa. Beje, jame matėme yra ir baras, ir tualetas, ir TV, jeigu tik kam reikia.
Apiplaukiame aplink pilį, išvystame Užutrakio dvarą, Galvės ežero salas. Atrodo, matyta jau ne kartą, bet kaskart yra kuo žavėtis. Kažkur idiliškas vaizdas – moteris mažoje salytėje pamerkusi kojas skaito knygą, kitur – irkluojantys, minantys pedalus ar laivelyje plaukiantys poilsiautojai. Gražu žiūrėti, kai ežeras pilnas gyvybės ir žmonės tiesiog mėgaujasi akimirkomis.
Nepažintasis Trakų pilies veidas
Ko gero, kaip nemažai lietuvių, irgi priklausote tiems, kurie į Trakus atvažiuoja dienai ar pusdieniui pasivaikščioti, pasiplaukioti laiveliu ar katamaranu, pavalgyti kibinų, o štai pačioje Trakų pilyje buvote gal tik mokyklos laikais, o apie kitas ekspozicijas išvis mažai ką žinote...? Mes buvome vienos tų (na, bent jau panašiai), todėl šįkart turėjome tikslą neaplenkti visos šios kultūrinės dalies. Ir turime pasakyti, kad ne tik, kad likome patenkintos, bet net ir nustebintos.
Aplankėme ir pusiasalio pilį. Ten, buvusio Dominikonų vienuolyno koplyčioje (Trakų Pusiasalio pilies teritorijoje) įrengta Sakralinio meno ekspozicija. Iš pradžių pažiūrėjome kiek skeptiškai – visgi sakralinis menas yra nišinis dalykas, galbūt įdomesnis brandaus amžiaus žmonėms. Bet nieko panašaus! Viskas šiuolaikiškai įrengta, galima paimti audiogidą, kuris papasakoja apie kiekvieną eksponatą, įdomių dalykų apie Trakus, Dominikonų ordiną. Čia eksponuojami liturginiai indai, drabužiai, altoriaus reikmenys, religinio siužeto dailės kūriniai, langus puošia vitražai, apačioje – restauruotas rūsys, kur eksponuojami liturginiai reikmenys. Šiuolaikiškai ir įtraukiančiai. Beje, dabar telikę du pusiasalio pilies bokštai, o XIV a. jų, pasirodo, buvo net 11!
Trakų pilyje gidė papasakojo daug įdomių istorinių dalykų, išvydome vertingas ekspozicijas. Ir sužinojome, kad pilyje vyksta daug edukacinių užsiėmimų, skirtų tiek moksleiviams, tiek suaugusiems. Gera idėja įdomiai praleisti laiką.
Pavyzdžiui, kaip sakė gidė, bene populiariausias užsiėmimas – Viduramžių karyba, kur galima apžiūrėti ginklų ekspoziciją, pasimatuoti riterių šarvus (patikėkite, atlaikyti jų svorį – tikras išbandymas!), paimti į rankas kalavijus, arbaletus, strėles.
Dar vienas neįprastas ir tikrai originalus užsiėmimas – Viduramžių inkvizicija. Čia papasakojama inkvizicijos atsiradimo istorija, pateikiami inkvizicijos priemonių bei taikytų bausmių pavyzdžiai ir ne tik. Be to, aplankomas pilies kalėjimas. Buvome, matėme, šiurpuliukai per kūną perėjo.
Kitų užsiėmimų metu didelis dėmesys skiriamas moksleiviams.
Tiesa, sakė, kad į pilį daugiausiai užsuka užsienio turistai (kinai, japonai, prancūzai), lietuvių ne tiek ir daug.
Beje, keli įdomūs dalykai, kuriuos išgirdome:
- ar žinote, kam pilyje buvo skirti sraigtiniai laiptai? Ogi tam, kad kylantys į pilį priešai neturėtų galimybės naudotis dešine ranka;
- į aukščiausią Trakų pilies bokštą donžoną pakilti galima tik vieno edukacinio užsiėmimo metu („Trakų pilys kovose su kryžiuočiais“);
- sklando legendos, kad Galvės ežere vis dar yra paslėpti kunigaikščio Kęstučio lobiai.
Atgaiva ir sielai, ir kūnui
Visgi po visų atradimų – pats metas poilsiui. Ar esate kada nors nakvoję Trakuose? Mes – ne. Kaip ir dalijomės straipsnio pradžioje – juk tai miestelis, į kurį dažniausiai atvyksti trumpam. Tačiau čia yra ne vienas variantas nakvynei. Šįkart pasirinkome „Argo“ apartamentus.
Ar žinote tą jausmą, kai vienu metu ir žodžių pritrūksta, ir juoktis norisi, o gal net ir verkti? Panašus jausmas apėmė, kai pamatėme savo rezervuotą kambarį – to Lietuvoje patirti nesitikėjome. Mūsų pasirinktame kambaryje buvo ne tik vaizdas į ežerą, bet ir sūkurinė vonia. Viskas apgalvota iki menkiausios detalės – baldų raižiniai, ekologiška kosmetika, įmantrus vonios dizainas, užuolaidėlės net prie šios jacuzzi...
Patikėkite, akimirką tikrai sunku buvo suvokti, kad vis dar esame Trakuose. O atsigėrėjus kambariu, vakarą praleidome tiesiog stebėdamos saulėlydį apartamentų terasoje – čia galite rasti ir gruzinų restoraną.
Ryte dar spėjome pasimėgauti ir SPA paslaugomis – baseinas, sūkurinė vonia, pirtys ir visur lydintis interjeras, kuris įtraukia bei nepaleidžia. Tiesa, toks kambarys kainuoja 268 Eur, bet yra ir pigesnių variantų.
Na, ir prie pusryčių taip pat sunku prikibti – nemėgstame švediško stalo, tad smagu, kai gali ne tik susitepti sumuštinių su šviežiai patiektomis daržovėmis, mėsyte ir duona, bet ir pasirinkti, ką valgysi – omletą ar blynelius iškeptus specialiai tau. Nieko keisto, kad žmonės grįžta čia dar ir dar kartą.
Karaimų kerai
Norintiems geriau pažinti karaimus, verta bent trumpam užsukti į S. Šapšalo karaimų tautos muziejų (Karaimų g. 22). Pripažinkite, tikriausiai praėjote ne kartą, bet taip ir nė nepastebėjote ar patingėjote praverti duris?
Vis dėlto, geriausia kultūrą pažinti per maistą. Viena iš tokių vietų – „Kybynlar“ (Karaimų g. 29). Tiesiog būtina paragauti kibino su aviena bei sultiniu. Žinoma, tai – jau klasika, bet ar girdėjote apie vištienos pyragą? Mes tai pavadinome „didžiuoju kibinu“ – ir visgi, kai skanu, įveikti tikrai nėra sunku. Dauguma karaimų nacionalinės virtuvės patiekalų yra gaminami pasitelkiant tešlą ir mėsos įdarus (koldūnai, kiubėtė, kibinai), populiarūs ir kepsniai, kurie kepami ant žarijų.
Net ir po tokių sočių pietų neįmanoma pasakyti „ne“ desertui – obuolys keptas tešloje pasufleravo, kad jau pats metas lengvai saldžiam poguliukui. Beje, prie visų šių patiekalų siūloma tradicinė karaimų trauktinė (krupnikas). Jis gaminamas iš įvairių šaknų bei rytietiškų prieskonių (gvazdikėlių, muskato riešutų ir pan.) Šio gėrimo išskirtinumas – auksinė spalva.
Ar kitą kartą atvykę į Trakus užtruksite ilgiau? Manome, kad atsakymas – daugiau nei akivaizdus!
Juk be visų pramogų čia laukia ir taip išsiilgta ramybė. Na, ir pabaigai keletas vaizdelių vienoje vietoje:
