Skulptūra „Žvejo dukros“. Ties Šventosios uosto vartais, kopose nesunkiai surasite skulptūrinę kompoziciją, kurią sukūrė Zuzana Pranaitytė. Skulptūros yra keturių metrų aukščio, vaizduoja į jūrą besidairančias, besistengiančias joje išvysti grįžtatį tėtį. Šis kūrinys Šventosios kopose stovi nuo 1982 metų.

Foto: DELFI


Žemaičių Alka – 1998 m. atstatyta senoji žemaičių šventvietė su paleoastronomine observatorija, XV amžiuje stovėjusi ant Birutės kalno Palangoje. Menininkų išdrožti baltų dievų stulpai: Perkūnas, Aušrinė, Žemyna, Austėja, Ondenis, Patrimpas, Patulas, Velnias, Lada. Saulei leidžiantis į jūrą, stulpų pagalba galima apskaičiuoti kalendorines šventes: Rasas, Gandro dieną, Užgavėnes, Kalėdas ir kt.

Foto: DELFI

Čia švenčiamos deivės Mildos (gegužės 13 d.), Rasos (birželio 22 d.), Lygiadienio (kovo 22d.) šventės. Jorės (balandžio 23 d.) šventė vadinama Palangos pagonių švenčių švente, kuri patraukia dėmesį ritualais bei apeigomis (jų metu yra aukojamos gintaro dulkės, metant jas į laužą ir mintyse linkint ko nors gero ar išsakomi slapčiausi norai).

Foto: DELFI

Šiaurinėje dalyje, greta „Energetiko“ poilsiavietės, įrengtas akmens skulptūrų parkas. Čia galima rasti įvairių akmens kūrinių, sukurtų menininkų iš Lietuvos, Austrijos, Prancūzijos, JAV ir kitų šalių.

Foto: DELFI

Šventosios švyturys. Šis pastatytas dar 1957 metais, 780 metrų atstumu nuo jūros. Jo aukštis – 39 metrai. Tai navigacinis ženklas, kurio signalo matomumas siekia 31 km. 1964 m. Švyturyje įrengtas garso signalas. 2000 m. buvo atlikta kapitalinė švyturio rekonstrukcija.

Foto: Palangos turizmo informacijos centras

Skulptūra „Baltijos aušra“. Į jūrą žvelgiančios ir saulėtekio laukiančios moters granito skulptūrą išvysite pietiniame Šventosios pakraštyje. Ji 2009 m. iš Palangos buvo perkelta į Šventąją.

Foto: DELFI

Švč. Mergelės Marijos, Jūros Žvaigždės bažnyčia, kuri pradėta statyti 1991 m. Pastaroji tenkina ne tik nuolatinių gyventojų, bet ir vasaros poilsiautojų religinius poreikius. Beje, katalikų parapija Šventojoje įkurta 1939 m., jos administratoriumi tuomet buvo paskirtas Prezidento Antano Smetonos laivo kapelionas kun. A. Račkauskas.

Foto: DELFI

Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės koplyčia (medinė). Ji pastatyta 1931 m. kanauninko, nuo 1941 m. – prelato dr. Jurgio Galdiko iniciatyva ir, tikėtina, pagal jo projektą. Koplyčia nedidelė, vienbokštė, su pristatyta žemesne zakristija. Ji pavadinta Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės (lot. Stella Maris) titulu.

Foto: Palangos turizmo informacijos centras

Teigiama, kad medinės konstrukcijos koplyčiai atgabentos iš Vokietijos. Koplyčios sienos išorėje apkaltos lentomis. 2012-aisiais ji įtraukta į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą.

Foto: Palangos turizmo informacijos centras