Taip gali nutikti net patiems sąžiningiausiems. Sumokėjote už kambarį, todėl jaučiate, kad jums priklauso viskas, kas jame yra. Instinktai užvaldo ir susirenkate niekučius, kurių galbūt niekada nepanaudosite. Riboja tik moralė ir lagamino dydis. Staiga prisireikia Biblijos, lemputės, gal net tualeto šepečio. Namie tokį tikrai turite, bet gal kaime pravers. Nesvarbu, kad ten vis dar stovi lauko tualetas.
Bet ar tai yra vagystė? Ką galite pasiimti ir nebijoti, kad už tai būsite nubausti?
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė pripažino, kad pakabų ir vonios rankšluosčių vagystės Lietuvos viešbučiuose yra itin dažnos, o šampūnų buteliukų niekas neskaičiuoja. „Žmonės vagia praktiškai viską, ką gali. Chalatus, pakabus, patalynę, rankšluosčius, pagalves – viską, kas yra kambaryje. Bet tai tikrai nėra kasdieniai atvejai. Dažniausiai vagiami rankšluosčiai, o ilgapirščių pamėgti pakabai daugelyje viešbučių pritvirtinami prie spintos skersinio rėmo, todėl jų nepavyksta nukabinti ir parsivežti namo“, – pasakojo E. Šiškauskienė.
Dauguma viešbučių ragina svečius nusipirkti patikusius daiktus viešbučio dovanų parduotuvėje arba internetu. Jei registratūroje parduodami chalatai, tikimasi, kad paliksite kambaryje tą, kuris kyšo iš jūsų rankinės.
„Viešbučio kambaryje svečias turi jaustis kaip namie, – sako E. Šiškauskienė. – Jei svečiui koks nors daiktas taip patinka, kad jį nori parsivežti namo, tai gali padaryti, bet už atitinkamą mokestį. Viešbučiuose, prie registratūrų, dažnai pamatysite suvenyrų lentynų – ten rasite chalatų, rankšluosčių, puodelių ir kitų daiktų su viešbučio emblemomis. Tokių pat, kokius randate ir kambaryje. Taip viešbučiai tyliai prašo patinkantį daiktą nusipirkti, o ne jį pavogti.“
E. Šiškauskienė teigia, kad tiek vagystės, tiek vandalizmas nėra masinis reiškinys, bet pasitaiko visko: „Kartais tas vandalizmas būna toks netyčinis – surengia kompanija gerą tūsą, sudegina viešbučio kambaryje esantį kilimą, sudaužo lempą, bet ryte ieško kompromisų su administracija, kaip tuos nuostolius pasidalinti. Žinoma, pasitaiko ir tokių, kurie stengiasi nuslėpti padarytą žalą, patys klijuoja vazonus. Dar dažniau ištuštinamas mini baras. Jame esančių prekių kainos gana aukštos, nes tokiu būdu padengiami pavogtų gėrimų ir užkandžių nuostoliai.“
Paklausta, ar tokiais atvejais kreipiamasi į policiją, E. Šiškauskienė teigia, kad stengiamasi viską spręsti taikiai, be pareigūnų įsikišimo. Pasak moters, vagystės ir kambarių apgadinimas nėra vienintelis viešbučių rūpestis: „Ne mažesnis verslininkų galvos skausmas – nesusimokėję klientai. Jei nesumokėta suma didelė, viešbutis dėl vagystės kreipiasi į policiją. Taip pat yra klientų, kurie kambarį rezervuoja su vogtomis banko kortelėmis – apsigyvena, o tada viešbutis sulaukia tikrojo kortelės savininko skundo ir turi jam grąžinti pinigus, nors nakvynės paslaugas jau suteikė. Taip patiriami dideli nuostoliai.“
Situacija gerėja – svečiai protingėja
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Artūras Vainora situaciją Lietuvos viešbučiuose vertina švelniau. Pasak jo, dažnos vagystės – tikrai toli nuo realybės. „Šiuolaikinės apsaugos sistemos tiek viešbučių savininkams, tiek svečiams leidžia jaustis saugiai. Vaizdo kameros, elektroniniai kambarių užraktai užtikrina svečių saugumą, tačiau praverčia ir darbuotojams. O tokie dalykai, kaip išsuktos lemputės arba iš TV pultelių ištraukti elementai, – praeitis. Naudojamos lemputės su užraktais, specialūs pulteliai, kurių elementų taip paprastai neištrauksi. Bet tikrai nėra taip, kad vagystės dažnai pasitaikytų. Vagišių labiau reiktų saugotis bendrose erdvėse – viešbučio foje arba lauke“, – paaiškino jis.
Klausiamas, kas rūpesčių kelia daugiau – ar užsienio svečiai, ar lietuviai, A. Vainora nė vienų negalėjo išskirti: „Anksčiau škadų daugiau prikrėsdavo rusai, o norvegai per daug atsipalaiduodavo, tačiau dabar ramesni laikai. Tikrai negaliu išskirti nė vienos šalies piliečių, visiems pasitaiko, kai ryte nebeprisimena naudojęsi mini baru“, – juokėsi vyras. – Prisimenu atvejį, kai aukštas pareigas užimantis norvegas viešbučio administracijai pranešė, kad kažkas pavogė jo batus. Visi susirūpino, kartu iškojo, bet veltui. Grįžes namo jis atsiuntė viešbučiui žinutę, jog batus rado namie – pasirodo, net nebuvo jų pasiėmęs.“
Kas gresia rankšluosčių vagims?
Paklausėme Vilniaus policijos, kaip pagal įstatymus vertinamas rankšluosčių ar kito viešbučio inventoriaus pasisavinimas. Nors oficiali viešbučių turto vagysčių ar niokojimo statistika nėra vedama, sostinės trečiojo policijos komisariato, aptarnaujančio miesto senamiestį ir didelę centro dalį, pareigūnų teigimu, dėl viešbučiui priklausančio nedidelės vertės turto (ar didesnę turtinę žalą padariusių incidentų) į policiją kreipiamasi tikrai retai. „Tai – vienetiniai atvejai, – pasakė policijos atstovas. – Tais atvejais, jei kreipiamasi – visuomet atliekame tyrimą.“
Jei pavogto ar sugadinto turto vertė viršija 112,98 eurų – gresia baudžiamoji atsakomybė (BK straipsniai „vagystė“, „svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas“). Jei turtinė žala mažesnė už aukščiau nurodytą dydį – tyrimas taip pat yra atliekamas ir taikoma atsakomybė, numatyta Administracinių nusižengimų kodekse, bei užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki trijų šimtų eurų.
Pareigūnų teigimu, dažniau, nei jau aptartais atvejais, į policiją kreipiasi dėl neapdairumo, neapsižiūrėjimo ar girtumo savo daiktus, praradę viešbučių gyventojai. „Be priežiūros paliktų ar pamirštų daiktų jie netenka viešbučių bendro naudojimo erdvėse – dažniausiai restorane, prie įėjimo, foje. Dažnai turtas prarandamas neaiškiomis aplinkybėmis – pavyzdžiui, nukentėjusysis negali bent kiek tiksliau paaiškinti, kuriuo metu, kurioje vietoje, kokiomis aplinkybėmis prarado savo turtą iki jo pasigedimo momento. Labai rizikuoja ir, pasitaiko, nukenčia viešbučiuose apsistoję sostinės svečiai – nuotykių ieškotojai. Jie mielai susipažįsta ir imasi bendrauti su „nesunkaus elgesio merginomis“, kurios dažniausiai pasinaudoja bet kokia palankia galimybe pasisavinti svetimą turtą.“
Taigi, kai kitą kartą minkštas viešbučio rankšluostis ims švelniai glostyti jūsų kūną ir migdyti sąžinę, nepasiduokite pagundai.
