Kelionių entuziastas vengia kelionių paketų ir stengiasi kuo daugiau keliauti savarankiškai. Jo įsitikinimu, pigūs lėktuvo bilietai ir keliavimas autostopu padeda susikurti nebrangias, bet įsimintinas atostogas. „Labai domiuosi aviacijos rinka, nuolat seku oro linijų maršrutų ir lėktuvo bilietų kainų pokyčius. Kartais pavyksta rasti itin patrauklių pasiūlymų – pavyzdžiui, į Japoniją nuskridau už 80 eurų. Nuskridęs ieškau progų patranzuoti – tai gerokai įdomiau nei nuomotis automobilį“, – teigia R. Pogorelis, savo surastais pigiais skrydžiais ir kitais kelionių patarimais besidalinantis „Facebook“ paskyroje „Mokėk keliauti“.
– Kodėl jus taip žavi keliavimas autostopu?
‒ Tranzuoti labai mėgstu, nes patinka netikėtumai – niekada nežinau, su kuo keliausiu. Tai puiki proga pabendrauti su skirtingais žmonėmis: pavėžėti sustoja ir darbininkai, ir žemdirbiai, ir verslininkai, ir politikai. Su jais bendraudamas gali praplėsti akiratį, gauti naudingų žinių, o kartais – netgi darbo pasiūlymų. Be to, noriu, kad žmonės labiau pasitikėtų vieni kitais. Visuomenėje sklando daug legendų apie autostopo pavojus, nors kartais atgarsį sukėlę įvykiai net nebūna susiję su autostopu.
– Ar skiriasi keliavimas autostopu Europoje ir kituose žemynuose?
– Visoje ES keliavimas autostopu yra legalus, jei laikaisi kelių eismo taisyklių. Tiesa, daugelyje Europos greitkelių vien stovėjimas šalikelėje gali atnešti bėdų, nors keliauti autostopu draudžiančių ženklų kartais ir nematyti. Tuomet tenka stabdyti degalinėse arba išvažiavimuose. Gerokai lengviau sustabdyti automobilį mažesniuose keliuose, kur eismas ne toks intensyvus, o greičiai mažesni. Žinoma, svarbu būti matomam, tvarkingai atrodyti ir šypsotis.
JAV tranzuoti kur kas sunkiau – Didžiosios depresijos laikais vairuotojams netgi buvo platinama informacija apie pavojus, kylančius pavežant keliautojus autostopu, mat dalis jų buvo pristatomi kaip vagys ar net žudikai. Todėl amerikiečiai iki šiol ne itin draugiški tranzuotojų atžvilgiu, daugelis jų vis dar bijo.
Daugumoje šalių, kuriose teko lankytis, kelionės autostopu yra nemokamos, nors tokiose šalyse kaip Iranas, Rumunija ar Kuba priimta šiek tiek sumokėti vairuotojui.
– O kokia situacija Lietuvoje? Ar čia vairuotojai noriai sustoja keliautojams autostopu?
– Galiu pasidžiaugti, kad lietuviai vairuotojai yra labai draugiški keliautojams. Paprastai tie, kurie sustoja, būna malonūs ir mandagūs. Sustoti linkę žmonės, kurie patys kažkada tranzavo arba kurie labiau pasitiki žmonėmis. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje autostopo idėja vis dar gyva – tai rodo ir gausus kasmetinių autostopo varžybų, kurias padedu organizuoti, dalyvių skaičius.
– Įsėdate į nepažįstamo žmogaus automobilį – kaip užmegzti pokalbį?
– Siūlau pradėti nuo klasikinių frazių: „Ar iš toli keliaujate?“, „Ar dažnai pavežate tranzuotojus?“ Vairuotojas pradeda pasakoti, o jūs tyrinėjate jo bendravimo stilių, kalbą ir stengiatės prisitaikyti. Pokalbio pradžioje venkite temų apie religiją ar politiką, taip išvengsite nuomonių išsiskyrimo ir nejaukios tylos.
– Kokios buvo jūsų patirtys keliaujant autostopu? Ar visada jos tik geros?
‒ Absoliuti dauguma mano autostopo patirčių – pačios geriausios. Išsigandęs buvau tik vieną kartą: Belgijoje įlipau į pakeleivingą moters vairuojamą automobilį ir tik vėliau supratau, kad tai – psichiškai nesveikas persirengėlis vyras. Esu atviras žmogus ir neturiu jokių išankstinių nuostatų dėl žmonių pasirinkimo, bet ne dėl persirengimo jis buvo keistas. Vairuotojas bandė važiuoti prieš eismą, vėliau pasuko į mišką ir ėmė pasakoti, kaip nužudė savo motiną. Tada tikrai atrodė, kad gali baigtis blogai. Bet stengiausi su vairuotoju bendrauti ramiai, kad tik jam neprasidėtų koks pykčio priepuolis. Viskas baigėsi tuo, kad mašina kliudė kelkraštį ir prakiuro padanga – tada pasinaudojau proga išlipti.
– Po tokių „nuotykių“ nedingsta noras keliauti su nepažįstamais žmonėmis? Ar tai tikrai saugu?
– Daugiau tokių nesmagių patirčių neturėjau, o pavojų galima įžvelgti bet kur. Esu gana atsargus: jei automobilis sustojo, nesijaučiu įsipareigojęs į jį lipti. Reikia atkreipti dėmesį, ar vairuotojas nėra apsvaigęs, ar automobilyje nesimėto alkoholio tara ar kitų galimą pavojų signalizuojančių daiktų. Taip pat nerekomenduoju važiuoti su agresyviai nusiteikusiais, aršiai besikeikiančiais vairuotojais. Žinoma, vienoms merginoms keliauti autostopu yra pavojingiau nei vaikinams, todėl geriau tai daryti kartu su vyriška draugija.
– Minėjote, kad dalyvaujate kelionių autostopu varžybose. Kaip jos vyksta?
– Jau keletą metų dalyvauju ir padedu organizuoti Vilniaus autostopo klubo rengiamas varžybas „Baltija“ . Renginys įprastai trunka dvi dienas ir sulaukia įvairių žmonių susidomėjimo. Tranzuojama poromis, o prieš pat startą dalyviai sužino maršrutą, jį, laikydamiesi tam tikrų taisyklių, turi kuo greičiau įveikti. Keliauti reikia tik autostopu ir pakeliui pasižymėti kontroliniuose punktuose. Kitose šalyse rengiamose varžybose – pavyzdžiui, Suomijoje – kad būtų smagiau, sugalvojama įvairių užduočių, pavyzdžiui, viename punkte reikia įšokti į ežerą ir nusifotografuoti – tik tai padariusi komanda pelno taškus.
Tokių varžybų metu neapsieinama ir be nuotykių. Kartą atsidūrėme Marijampolės rajone, jau temo, todėl teko ieškoti nakvynės. Pamatę vienkiemį, kuriame dar degė šviesos, ėmėme belstis. Duris atvėręs vyras nebuvo patenkintas, bet paaiškinus situaciją sutiko leisti pernakvoti viename iš jo krovininių automobilių. Džiaugėmės šeimininko svetingumu, nors supratome, kad miegosime vienoje iš kontrabandą vežančių mašinų. Paryčiais nubudę nieko neradome nei kieme, nei namuose – visi jau buvo išvykę į „darbą“, todėl teko ropštis per tvorą.
– Autostopas – tik vienas iš jūsų keliavimo būdų. Vis dėlto dauguma taip keliauti nesiryžta. Jūsų nuomone, ar svarbu kelionėse elgtis netradiciškai?
– Manau, kad taip. Tuo tipinis turistas skiriasi nuo keliautojo. Keliautojas siekia bendrauti su vietos žmonėmis ir juos pažinti, suprasti. Tam pasitarnauja ir autostopas, ir internetiniai nakvynės klubai, ir kalbų mokymasis. Deja, daugelis bijo išeiti iš savo komforto zonos, nors kelionėse to labai reikia, jei norite praplėsti akiratį ir geriau pažinti pasaulį. O kuo geriau vieni kitus pažinsime ir vieni kitais pasitikėsime, tuo taikiau ir saugiau gyvensime.
