Nuo paauglystės vis akyviau keliaujančiai Ugnei tai pamažu tapo daugiau nei pomėgiu. Prieš metus ji parašė knygą „Automobiliu aplink JAV“. Joje 6 įspūdingi kelionių automobiliu maršrutai ir daugybė naudingos informacijos – nuo patarimų, žemėlapių, kainų ir adresų iki įtraukiančių istorijų. Šiandien viena iš daugybės veiklų, kuriomis užsiima Ugnė, – padėti keliauti kitiems.
Ji pataria ir ieško įdomių krypčių, geriausių lėktuvo bilietų kainų, patogių, bet nebrangių nakvynės vietų, padeda susidaryti kelionės maršrutus, lankytinų vietų sąrašą pagal keliautojų poreikius, o jie leidžiasi į dar geresnę kelionę. Mergina pasakoja, kad tokių patarimų prašo įvairiausio amžiaus žmonės – nuo studentų, kurie leidžiasi į pačią pirmą kelionę iki vyresnių, kurie nori keliauti, bet jiems trūksta drąsos, žinių ar gerai nemoka anglų kalbos.
Savo kelionių įspūdžius, patyrimus ir patarimus Ugnė pavertė projektu, kurį pavadino „Shut up and go“. Čia ji atsakinėja į keliautojų klausimus, rengia videoblogus, kuriuose dalinasi praktine informacija apie viską, kas rūpi nenorintiems sėdėti namie.
Klausimų dėl kelionių mergina sulaukia kiekvieną dieną, taip gimė mintis surengti mokymus, kuriuose laukiami ir pradedantieji, ir patyrę keliautojai. „Susidomėjimas mokymais pranoko lūkesčius – žmonės nori patys gebėti „susišaudyti“ pigius bilietus, nepermokėti už būstą svetimose šalyse, neapsigauti nuomodamiesi automobilius ir žinoti kitą keliautojams reikalingą informaciją. Poreikis ir noras planuotis keliones patiems, o ne viską atiduoti į kelionių organizatorių rankas - tikrai auga. Pati daug keliauju ir beveik visur sutinku lietuvių, todėl su džiaugsmu galiu sakyti, kad esame tikrai daug keliaujanti tauta“, - pasakojo Ugnė.
Paklausta, kaip nugalėti baimę keliauti į tolimas šalis, mergina ilgai nedvejodama atsakė: „Geriausia pradėti nuo trumpų kelionių: po Lietuvą, didžiąsias Europos sostines, salas ir ilgainiui leistis į rimtesnes keliones – po kitus žemynus, mažiau civilizuotus kraštus. Taip pat galiu paneigti mitą, kad kelionės yra brangus malonumas. Viskas priklauso nuo jūsų poreikių. Jeigu galite ištverti gyvenimą ne penkių žvaigždučių viešbutyje ir skrydį ne verslo klase, tuomet viskas priklauso nuo jūsų gebėjimo susiplanuoti kelionę iš anksto. Yra galybė būdų sutaupyti, tačiau tai reikalauja pasirengimo – reikia ne tik detalaus plano, bet ir laiko informacijos, nemokamų pramogų, paslaugų paieškoms. Pavyzdžiui, JAV didmesčiuose (ir ne tik) yra organizacijų, kurios vienija savo miestą mylinčius žmones. Jie nemokamai parodo miestą turistams, supažindina su kultūra, lankytinomis vietomis. Ir tai jums nieko nekainuoja!“
Keli naudingi patarimai DELFI skaitytojams: „Nuvykus svetur visuomet knieti išbandyti šalies tradicinės virtuvės patiekalus. Tačiau rekomenduoju neskubėti ragauti egzotiškiausių ir mūsų skrandžiams neįprastų patiekalų. Adaptuokitės pamažu: pradėkite nuo nedidelių porcijų termiškai apdorotų patiekalų ir pamažu ragaukite įvairesnį maistą bei didinkite jo kiekius. Kartą Naujoje Zelandijoje apsinuodijau visiškai šviežiomis austrėmis, nes tiesiog suvalgiau jų per daug. Todėl siūlau mokytis iš mano klaidų ir įsibėgėti pamažu.”
Natūralu, jog planuojant kelionę daugiausiai galvojama apie teigiamus potyrius bei emocijas. Vis dėlto nemalonūs iššūkiai gali užklupti net ir atostogaujant, o nenumatytos finansinės išlaidos – gerokai ištuštinti kišenes. Ugnė ir savo kailiu įsitikino, kad turėti kelionės draudimą – tai lyg dalyvauti loterijoje: nusipirkęs nelaimingą bilietą nuliūsti, bet pagaliau laimėjęs labai džiaugiesi, kad dalyvavai. „Kartą su drauge keliavome į Filipinus ir, norėdamos aplankyti atokias vietas, nusprendėme išsinuomoti motorolerį. Keliai ten ne patys geriausi, šalmų niekas neduoda ir teisių neprašo. Nors važiavome lėtai ir atsargiai, ant vieno iš posūkių ratams pagavus žvyro, nugriuvome ir nusibrozdinome kojas. Susilipdėme visus turėtus pleistrus ir grįžome atgal – pajuokavome, kad vaikystėje kieme visos žaizdos užgydavo.
Deja, mūsų organizmas nėra pratęs prie vietinių bakterijų, todėl per kelias dienas mano koja ne tik negijo, bet ir pradėjo pūliuoti, galiausiai tapo sunku ją priminti. Nusprendžiau, kad laikas nustoti save gydyti ir traukti pas artimiausią gydytoją. Vietinė kaimo poliklinika priminė tikrų tikriausią karo lauko ligoninę – musės ore, driežai ant sienų, žemės po kojomis, mirštančių vaitojimai iš gretimos palatos. Kitą dieną nieko nelaukdama nuvykau į pagrindinę regiono ligoninę ir taip patekau į palatą, o galiausiai – į operacinę. Viskas baigėsi gerai, bet jei būčiau kentėjusi dar porą dienų, laimingos pabaigos galėjau ir nesulaukti.
Be nuotykių ligoninėje manęs dar laukė įspūdinga sąskaitą už gydymą – kur kas didesnė nei mano viso mėnesio kelionės išlaidos. Kadangi visada turiu kelionės draudimą ir prieš kelionę telefone išsisaugau draudimo sutarties sąlygas – radau punktą, pagal kurį tinkamai pagrindus tikėtinas medicinines išlaidas, draudikas gali sumokėti draudimo išmoką avansu. Ligoninės paprastai turi išrašus dėl kasdien suteikiamų paslaugų, o tai leidžia gan tiksliai apskaičiuoti ir numatomas gydymo išlaidas. Tai buvo tikras išsigelbėjimas dar ir dėl to, kad gydymas Filipinų ligoninėje suteikiamas tik už jį susimokėjus.”
Ugnė teigia, kad žmonės vis dar tiki daugybe mitų, susijusių su lėktuvo bilietų pirkimu: „Egzistuoja populiarus mitas, kad palankiausia lėktuvo bilietus pirkti likus 30 dienų iki skrydžio. Iš patirties galiu pasakyti, kad tomis dienomis niekada neaptikau pigesnių bilietų. Mano patirtis rodo, kad geriausia bilietus pirkti likus 3-4 mėnesiams iki skrydžio, o jei skrydis tolimas – 9-10 mėnesių iki skrydžio. Taip pat populiaru manyti, jog, perkant bilietą į vieną pusę, atgal galima rasti pigesnių bilietų. To daryti tikrai nerekomenduočiau – tikimybė sutaupyti yra labai maža, o štai bilieto atgal norimu laiku galite ir nerasti.“
Ugnė nusimano ir apie keleivių teises: kokios kompensacijos ar pagalba jums priklauso, kai skrydis atidedamas, panaikinamas, nespėjate į jungiamąjį skrydį ir t.t. „Tokiais atvejais žmonės dažniausiai nežino, kokios jų teisės ir nuo ko pradėti. Pavyzdžiui, ko galite tikėtis, kai jūsų skrydis atidedamas?
Maitinimo, nemokamų skambučių, nakvynės, transporto, pinigų už bilietą grąžinimo bei kompensacijos nuo 250 iki 600 eurų, jeigu skrydis atidedamas bent 2-4 val. Tačiau, jei skrydis atidedamas ne dėl oro linijų kaltės, pavyzdžiui: oro sąlygų, streiko, „atsikosėjo“ koks vulkanas, kompensacijų negausite. Jų nesitikėkite ir tuomet, kai patys pavėluojate atvykti į oro uostą. Jūsų teisės priklausys nuo to, kiek skrydis atidėtas, o kompensacija – nuo atidėto skrydžio atstumo ir pakaitinio skrydžio pavėlavimo atskristi į galutinį kelionės tikslą“, – patarimais dalinosi Ugnė.
Kodėl taip svarbu į oro uostą atvykti likus 2-3 valandoms iki skrydžio? Šis laikas susijęs ne tik su tuo, ar spėsite į skrydį, bet ir su tuo, ar gali būti atsisakyta jus skraidinti (nors jau esate prie vartų), jeigu lėktuvas perpildytas. Ugnė papasakojo, kad ankstyvo atvykimo priežastis labai paprasta: „Oro linijos, deja, turi teisę parduoti daugiau bilietų, nei lėktuve yra vietų (juk visada smagu parduoti dar kelis bilietus didžiausia kaina). Daugeliu atveju jos išsisuka, nes žmonės pavėluoja atvykti, nespėja dėl jungiamųjų skrydžių, atsisako bilietų ir t.t. Bet būna situacijų, kai visi keleiviai atvyksta prie įlaipinimo vartų ir bendrovės svarsto, kaipgi juos dabar sutalpinti.
Tokiu atveju galimi du scenarijai. Pirmiausia, oro linijos ieško savanorių, kurie keliautų kitu skrydžiu ir už gerą valią gautų pasiūlytą kompensaciją, pavyzdžiui – skrydžių kuponų. Jeigu tokių neatsiranda arba neužtenka atlaisvinti pakankamai vietų perpildytame lėktuve, oro linijos turi teisę atsisakyti jus priimti ir perkelti į kitą galimą skrydį. Ką daryti, kad neišneštų iš fotelio už parankių? Registruotis į skrydį internetu ar atvykti į oro uostą anksčiau. Kai oro linijos renkasi nelaimėlius, joms reikia kokio nors logiškai skambančio pasiteisinimo: atvykai vėliau – še siurprizas. Be to, gali padėti ir kiti veiksniai: skristi pirma, biznio klase, turėti lojalumo kortelę, keliauti su šeima, vaikais.“
