Ši Alpių šalis iš tiesų yra labai produktyvi ir skrupulingai punktuali. Taip pat labai tvarkinga. Chroniškai vėluojantiems, neproduktyviems (jau nekalbant apie tai, kad netvarkingiems) žmonėms, vizitas į Šveicariją sukelia įvairių prieštaringų emocijų: baimingą pagarbą, palengvėjimą ir susierzinimą.
Šveicarams punktualumas nėra vien pareiga ar prievolė. Ne, jis tarsi saldainis gyvenimo bufete jiems sukelia gilaus pasitenkinimo jausmą. Atrodo, kad šveicarai pritaria vokiečių filosofo Arthuro Schopenhauerio minčiai, kad laimė yra „kančios nebuvimas.“ Jie jaučia tikrą džiaugsmą vien žinodami, kad viskas gyvenime vyksta laiku ir produktyviai.
Kaskart, kai lankausi Šveicarijoje, pastebiu, kad mano reakcija į punktualumą pereina kelis etapus. Iš pradžių jis mane džiugina, ypač jei atvykstu iš kaimyninės Italijos ar Prancūzijos, nes šios šalys laiką vertina lanksčiau. Gyvenimas Šveicarijoje sužavi savo kontrastu – jis nuspėjamas ir patikimas, kaip senbernarų veislės šuo. Jei su kažkuo Šveicarijoje susitariu susitikti 14 val., tas žmogus ir atvyksta 14 val., o ne 14:05 (ar 13:55). Man tai patinka. Kurį laiką.
Po to tai pradeda mane erzinti.
Radikalus punktualumas sukrečia mane kaip šykštumo atmaina, ir tada aš sutinku su anglų rašytoju Evelynu Waugh, kuris pasakė, kad „punktualumas yra nuobodžių žmonių dorybė“.
Vis dėlto tai nėra labai teisinga, tad galiausiai išmokau vertinti šveicarišką punktualumą įžvelgęs jo esmę: taip šveicarai išreiškia gilią pagarbą kitiems žmonėms. Punktualus žmogus yra dėmesingas. Visur atvykdamas laiku, šveicaras tarsi sako: „Aš vertinu tavo laiką, nes aš vertinu tave.“
Tai, kad šveicarai yra pagarsėję pasaulyje kaip laikrodžių gamintojai, nėra sutapimas. Kas atsirado pirma – tikslūs laikrodžiai ar punktualūs žmonės? Sunku pasakyti, bet rezultatas akivaizdus: Šveicarija yra viena iš nedaugelio pasaulio šalių, kurioje traukiniai visada atvyksta laiku. Visa kita taip pat vyksta laiku.
Ir dar Šveicarijoje stebina tualetai.
„Ar matei viešuosius tualetus? – paklausė šveicaras gydytojas Dieteris, mums begeriant alų Ženevoje. – Jie labai švarūs.“
Jis teisus. Tualetai Šveicarijoje iš tiesų yra švarūs, kaip ir visos kitos viešos erdvės. Kai kuriose šalyse gerti vandenį iš čiaupo tolygu savižudybei, o Šveicarijoje tai net madinga, nes vanduo į vandentiekio sistemą tiekiamas iš natūralių šaltinių.
Kaip paaiškinti šį šveicarų polinkį į tvarkingumą ir punktualumą? Niekas tiksliai nežino, bet vyrauja teorija, kad istoriškai tam įtakos turėjo atšiaurus kalnuotas šalies kraštovaizdis. Arba pasodini savo derlių laiku ir laiku jį nuimi, arba badauji.
Deja, daugelyje pasaulio vietų punktualumas nyksta. Iš dalies dėl to kalti mobilieji telefonai. Mes jaučiamės mažiau įpareigoti ateiti laiku, nes visada galime parašyti žinutę ir perspėti, kad kelias minutes pavėluosime. Vis dėlto kiek man teko matyti, šveicarai taip nedaro.
Amerikietė rašytoja Susan Jane Gilman, pastaruosius 11 metų gyvenanti Ženevoje, su susižavėjimu rašo, kad jai nė karto neteko matyti vėluojančio taksi automobilio – jie visada atvyksta tiksliai tokiu laiku, kokiu nurodo.
Taip pat ji aprašo atvejį, kai užsisakius naują šaldytuvą bendrovė nurodė tikslų pristatymo laiką, ir savo pažado nesulaužė.
J. Gilman rašo, kad Šveicarija ją pakeitė. Ji prisipažįsta, kad anksčiau ji nuolat visur vėluodavo, o Šveicarijoje ji tapo punktuali. „Išmokau gerbti žmonių laiką“, – sako ji kaip tikra šveicarė.
Tačiau ji rašo ir apie neigiamą šios transformacijos pusę. Moteris prisipažįsta, kad kai lankosi savo gimtajame Niujorke, ją labai erzina visuotinis nepunktualumas: autobusas gali vėluoti 15 minučių arba visai nepasirodyti, draugai į restoraną ateina pusvalandžiu vėliau, nei buvo sutarta. „Mano draugai man sako: „Brangioji, čia tau ne Šveicarija, atsipalaiduok. Niekas neužims mūsų staliuko.“ Bet mane tai siutina. Mane erzina vėlavimas.“
Punktualumas turi ir trūkumų. Pavyzdžiui, kai kur dėl jo susidaro grūstys: kasdien 16 val. kavinės Šveicarijoje būna perpildytos, nes visiems kavos pertrauka būna lygiai 16 val. Daugiabučių namų gyventojai, kurie naudojasi name veikiančia skalbykla, turi laikytis griežto grafiko.
Ekstremaliai punktualūs žmonės tikisi punktualumo iš kitų, o jei šie lūkesčiai nepateisinami, atsiranda nusivylimas.
Tais retais atvejais, kai ne viskas vyksta sklandžiai, šveicarai sutrinka ir netgi supyksta. Neseniai šalyje kilo didelis sujudimas, kai buvo paskelbta nerimą kelianti naujiena: paaiškėjo, kad tik 87,5 proc. traukinių, priklausiančių federaliniams geležinkeliams, atvyksta laiku su trijų minučių paklaida, nors šalies tikslas yra 89 proc.
Bet galbūt toks nusivylimas turi ir privalumų. Juk punktualumo srityje Šveicarija turi stiprių konkurentų. Pavyzdžiui, palyginus su Japonijos greitųjų traukinių tinklu „Šinkasen“, Šveicarijos traukiniai atrodo visiškai nerangūs: japoniški traukiniai vidutiniškai vėluoja trisdešimt šešias sekundes!
Parengta pagal užsienio spaudą
