2004 m. iš šiauriausio Europos taško Nordkapo tarptautinė dviratininkų grupė numynė į olimpinius Atėnus - tai ir buvo pirmoji tarptautinė olimpinė „BaltiCCycle“ ekspedicija. Žygis nebuvo lengvas - dviratininkai pradėjo minti sniegu padengtais Norvegijos keliais, o ir toliau orai nelepino, nebuvo nė dienos be lietaus, rūbai džiūdavo tik ant kūno, bet dviratininkų nuotaika nepriklauso nuo oro – jie kuria ją patys.
Visą maršrutą numynė 13 žmonių, iš jų du lietuviai – mes su Sigitu (trečiasis lietuvis Valentinas Kinijoje atsiskyrė ir baigė maršrutą savarankiškai). Įdomu buvo išvysti pirmąjį olimpinį stadioną, apsuptą antikos griuvėsių. Beje, jis pasirodė mažesnis už dabartinį mokyklos stadioną.
Pamyro-Tian Šanio sandūroje įveikėme 3700 m perėjas, o Taklamakano dykumoje siautė smėlio audros. Pamatėme daug: mynėme per baltuosius Atėnus ir spalvingąjį Stambulą, Marmuro ir Viduržemio jūros pakrantėmis, aplankėme Tbilisį ir senąją Gruzijos sostinę Mcchetą, pasiekėme ir Uzbekistano perlą Samarkandą.
Pabuvojome prie Didžiosios kinų sienos, vaikščiojome imperatoriškuose vasaros soduose su rožinių lotosų pilnais ežerais ir Uždraustajame mieste. Tik olimpiados atidarymą teko per televiziją kavinėje stebėti, kol padavėjai neišjungė mums televizoriaus, nes per ilgai ten užsisėdėjome. Deja, bilietų į atidarymo ceremoniją nusipirkti neįstengėme, nors pusę metų iki jos mynėme...
Trečioji olimpinė ekspedicija vyko 2012 metais. 9 žmonės numynė visą kelią iš Pekino į Londoną, trumpesnėms atkarpoms prisijungdavo ir daugiau dalyvių. Žygis prasidėjo vasario mėnesį Pekine – tad teko ir pašalti. Pietų Korėjoje prie pirčių kompleksų įrengtos nakvynės vietos, kur žmonės atvyksta pailsėti šeimomis, labai tiko žygeivių poilsiui.
Laivu pasiekę Japoniją dviratininkai ją aplankė būtent sakurų žydėjimo metu ir galėjo drauge su japonais gėrėtis šia švente. Nors buvo dar ne turizmo sezonas, bet jie savarankiškai užkopė į Fudzijamos viršūnę. Iš Japonijos žygeiviai nuskrido į Šiaurės Amerikos žemyną ir mynė nuo Ramiojo iki Atlanto vandenyno žymiuoju 66 keliu per Mirties slėnį, Didįjį kanjoną, Monumentų nacionalinį parką.
Iš Vašingtono dviratininkai nuskrido į Airiją, kur nuolatinis mūsų žygių dalyvis Džonas aprodė nuostabius Airijos gamtos kampelius ir vienuolynus. Keltu persikėlę į Velsą žygeiviai pro Stounheindžą tęsė žygį olimpinio Londono link. Prie Vindzoro rūmų aš juos ir sutikau savarankiškai viena per šešias savaites atmynusi iš Vilniaus – per Lenkiją, Vokietiją Baltijos pajūriu, tada dviračių taku kirtau Olandiją, Šiaurės jūros pakrante per Belgiją, štai ir Prancūzija, Kalė, iš kur keltu nuplaukiau į Angliją. Nesiryžau dėl tos viliojančios pusmetinės kelionės mesti darbo, nors ir kaip magėjo, tad pasinaudojau netrumpomis mokytojos atostogomis ir sutikau draugus Londone.
Kadangi dabar esu jau pensijoje ir laisva kaip vėjas, tad ryžausi naujam iššūkiui – dalyvauti ketvirtoje olimpinėje „BaltiCCycle“ ekspedicijoje Londonas-Rio deŽeneiras, kuri truks 171 dieną, dviračiais planuojama numinti daugiau negu devynis tūkstančius kilometrų per Tobagą ir Trinidadą, Venesuelą, Gajaną, Surinamą, Prancūzų Gvianą ir Braziliją. Nors klaustukų buvo daugiau negu atsakymų (svarbiausi klausimai - ar pakaks sveikatos ir pinigų) vis tik ryžausi šiam žygiui ir iškart pasijutau linksma ir atgijusi iš vidaus.
Žygio startas Londone
Liutono oro uoste išlipame tekant saulei. Prasideda nauja diena ir naujas puslapis mano gyvenime. Koks jis bus? Diena buvo giedra, nors vėjuota. Londone dirbantis „BaltiCCycle“ bendražygis lenkas pasitiko mus su mašina oro uoste, sukrovė bagažą ir mus su Raimonda nuvežė į hostelį miesto centre prie šv. Pauliaus katedros. Vyrai atvažiavo metro, nors ir be kamščių užtruko tiek pat laiko.
Viešbutyje pasitinka malonus juodbruvas administratorius Kęstas: „Labas rytas, mokytoja“. Pasirodo, mokytoja ir Londone mokytoja, net ir čia su lietuvių kalba galima prasisukti. Kadangi nenorėjome išpakuoti savo dviračių prieš skrydį per Atlantą, naudojamės miesto dviračių sistema – užmokėję po du svarus už dviratį žaidėme orientacinį žaidimą – surask dviračių keitimo vietą per pusvalandį ir dar reikiama kryptimi – tada nereikia už juos mokėti papildomai.
Šis žaidimas mums sekėsi neblogai, tik antrą dieną, kai jau mūsų grupė išaugo prisijungus lenkams Ričardui su Marylia (jie irgi ruošiasi važiuoti visą kelią) ir dar keturiems bendražygiams airiams Džonui ir Eidenui bei dviem simpatiškoms lenkaitėms, atvykusiems mūsų išlydėti į didžiąją kelionę, dviračių keitimo procedūra užtrukdavo.
Aplankėme olimpinį stadioną – prieš ketverius metus mes jį tik atstovėję ilgiausią eilę ir užsimokėję bilietą galėjome pro prekybos centro langą išvysti, dabar jau nemokamai prie jo priėjome. Gal kai trečią kartą atvažiuosime, jau ir į vidų pateksime.
Žygio atidarymo vakarėlį alinėje su draugais vos atlaikiau, nes buvau atsikėlusi trečią ryto, po to nemiegota naktis, valandėlės snustelėjimas lėktuve ir dviem valandom ilgesnė diena. Kitą dieną iš viešbučio pasiskolinę spintą su ratukais bagažui gabenti nusitempiame krepšius ir supakuotus dviračius į traukinių stotį - kraustomės miegoti į viešbutį šalia Getviko oro uosto, iš kur skrisime į Tobagą.
Išlydime Marylia, Ričardą ir Raimondą, kurie turi bilietus skrydžiui per Niujorką, o mes skrisime ryte tiesioginiu reisu. Paskutinį kartą europietiškai pavakarieniaujame su stiklu vyno ir miegučio. Rytoj - didysis skrydis.
Iš ryto oro uoste gerokai paprakaituojame, bandydami sukišti BRITSH AIRWAY leidžiamus du 23 kg rankinio bagažo vienetus į reikiamus gabaritus, grūdame iš vieno krepšio į kitą, galop pagudraujame sukišdami į dviračio futliarą ir šiaip taip prasprūstame pro griežtus britų tarnautojus, nesinori mokėti dar 60 svarų už papildomą bagažą, vieną dviem jau ir taip pasiėmėme.
Lėktuve mūsų kompanija dar padidėjo – prisijungia Jolita ir Eugenijus, Vaidas ir Rolandas, tad maloniai pasišnekėdami, besivaišindami nemokamu vynu bei alumi ir užkandžiaudami pasiekėme Crown Point Tobage.
Nuoširdžiai dėkoju draugams ir artimiesiems, palaikiusiems mane, ir rėmėjams, padėjusiems man išsiruošti į kelionę: LUKLA už puikias kelnes, HAMAKŲ SALA už hamaką ir MONTIS MAGIA už palapinę.
