Sekite Perpasaulį.lt naujienas Facebooke! Tapkite mūsų gerbėju ir naudingas žinias keliaujantiesiems bei naujausius keliautojams aktualius įvykius sužinokite pirmi!

Pagrindiniai vyrų tradiciniai rūbai - tai lungi, dhoti, kurta, šervani ir pižama. Lungi taip pat žinomas kaip sarongas tėra paprastas medžiagos gabalas. Jis dažniausiai apsukamas aplink juosmenį, užsukamas per kelius, užkišamas taip, kad lungi ilgis siektų tik kelius. Kartais lungi galas per kelius neužsukamas ir paleidžiamas laisvai kabėti, medžiaga dengia visas kojas ir parodo pagarbą. Atleisti lungi privaloma šventyklose. Šis rūbas - labai patogus karštame ir drėgname klimate.

Vasaros pabaigoje indiškų drabužių patogumą teko išbandyti ir garsiam žurnalistui bei keliautojui Vytarui Radzevičiui. Drauge su bičiuliu Martynu Starkumi Indijoje jie filmavosi režisieriaus Donato Ulvydo kuriamoje komedijoje „Šventa karvė“, kuri kino teatruose pasirodys jau visai netrukus - gruodžio 12 dieną. Filmas pasakos istoriją apie du viduramžio krizės kankinamus draugus, kurių vienas viską meta ir išvyksta į Indiją ieškoti „nušvitimo“, o antras keliauja ieškoti pirmojo. Taip jiedu įsivelia į daugybę egzotiškoje Indijoje nutiksiančių komiškų nuotykių ir išbando savo vyriškos draugystės tvirtybę.

Filme vieną pagrindinių herojų įkūnysiančiam V. Radzevičiui kostiumų dailininkė pasirinko dhoti. Tai 6 metrų ilgio balta arba spalvota medžiagos atraiža. Dhotis dažniau yra nešiojamas kaimuose, tačiau ir modernioje aplinkoje dhotis įgauna svarbią reikšmę. Tomas Baranauskas iš keliones į Indiją organizuojančio „Travel Planet“ pasakoja, kad dhotis indui yra vyriškumo ir tradicijos išraiška. „Dažniausiai dhoti dėvinčius vyrus išvysite einančius į šventyklas. Labai dažnai jis dėvimas menininkų ir atlikėjų, šokėjų ir poetų, kurie didžiuodamiesi demostruoja savo šalies kultūrinį turtingumą. Dhoti taip pat pamėgo Hari Kiršna pasekėjai. Taip jis gana plačiai paplito po pasaulį.“ – pasakoja Tomas.

„Dėvėti dhoti žmogui, neišlendančiam iš džinsų, yra sudėtingas reikalas su įvairiais privalumais. Pirmiausia, reikia mokėti apsivynioti dhoti arba kad šalia būtų žmogus, kuris tau padėtų. Dhoti Indijos karštyje smagu dėvėti, nes gera ventiliacijos sistema. Ne taip karšta. Kita vertus, būnant su dhoti ne visus reikalus gali atlikti greitai ir paprastai - nepatogu. Ir bėgti su dhoti sudėtinga. O man kine "Šventa karvė" pabėgioti reikėjo. Vargus atperka ryškumas - jei nori, kad tave matytų per visą Gedimino prospekto ilgį - užsirišk dhoti. Tikrai būsi pastebėtas. Gal net reakcijų kokių sulauksi", - pasakoja V. Radzevičius.

Indiškoje aprangoje, be abejo, svarbus ir kitas vyriškas atributas – turbanas. Sikhai nešioja Dastar turbaną, kuris nurodo ne tik jo religinę priklausomybę, bet ir statusą – vedęs ir nevedęs vyras turbaną sukasi skirtingai. Turbanas sikizme simbolizuoja drąsa, garbę ir dvasingumą. Jis nešiojamas ir tam, kad sikhai galėtų išsaugoti savo ilgus, niekada nekerpiamus plaukus.

Labai išsiskiria Radžastano Pagari turbanai. Jų yra begalės rūšių ir spalvų, kadangi tradiciškai turbanai nurodydavo kastą, socialinę klasę ir religiją arba būseną. Pavyzdžiui, baltas Radžastano Pagaris reiškia gedulą. Turbanų mainai tarp vyrų simbolizuoja užmegztą stiprią draugystę.

Pasaulyje turbūt labiausiai žinomas iš indiškų rūbų yra saris. Lina Nairanauskienė iš „Travel Planet“ sako, kad ne viena turistė, atvykusi į Indiją, trokšta bent kartą apsijuosti šiuo rūbu. „Moterys stebisi žiūrėdamos, kaip įgudusios rankos 4 – 9 metrų ilgio sarį aplink jų kūnus apsuka greičiau nei per minutę.“ – dalinasi patirtimi Lina. „Įdomu, kad chaki spalvos uniforminius sarius turi netgi armijos moterys, ir dėvi juos tam tikromis progomis.“

Manoma, kad saris yra kilęs iš Pietų Indijos, Keralos valstijos, kur jis pilnai uždengia tik apatinę kūno dalį. Radžastane moterų apranga jau kitokia - ilgi, spalvoti, blizgantys sijonai. Na, o Pundžabe tradiciškai moterys nešioja šalvar kamyz - laisvas kelnes su tunika. Ši apranga tokia patogi tiek šaltesniu, tiek šiltu metų laiku, kad dabar išplito po visą Indiją kaip kasdienė apranga.

Rūbai Indijoje yra daugiau nei apranga. Jie daug ką pasako apie jį dėvinčią asmenybę, jo religiją, šeimyninį statusą, kastą ar net būseną. Labiausiai svetimšaliui gal bus pastebima oranžinė, ypač lankantis Varanasyje. Tradiciškai šios splavos rūbus pradėjo nešioti hindu vienuoliai, taip parodydami, kad jie atsiskyrė nuo šio pasaulio ir per asketišką gyenimo būdą siekia išsivaduoti iš reinkarnacijų rato. Nemažai jų vaikšto ir Delio gatvėse bei prašo pinigų. Jiems aukoti - prilygsta aukai dievams. Piligrimai iširuošę į pilgimines keliones taip pat dėvi tokios spalvos rūbai.

Štai Gandžio nešiota baltos spalvos kepurė Indijos nepriklausomybės judėjimo metu tapo aktyvistų simboliu. Tais laikais prasidėjo judėjimas, kuris skatino boikotuoti vakarietiškus rūbus ir nešioti savo pagamintus, indiškus. Iki šiol Indijoje populiarūs politikai propaguoja tradicinių rūbų nešiojimą.

Raudona spalva - tradiciškai pripažinta karališka, ksatrijų luomo. Vieni teigia, kad tai simbolizuoja kaują, kiti kad karių gyvybingumą. Taip pat raudona splava simbolizuoja moterišką galią (Shakti), vaisingumą, dėl to per vestuves dėvima raudonu sariu.

Mėlyna spalva yra siejama su žemesnėmis kastomis ir neliečiamaisiais. Indijoje beveik kiekvieną spalvą būtų galima priskirti kokiai tai nors kastai ar religijai. O pavyzdžiui rausvą spalvą pasirinko moterys, kovojančios už moters teises. Rausvas saris tapo jų simboliu (judėjimas žinomas kaip Pink Sari Revolution). Ši spalva pasirinkta būtent dėl to, kad jokia religinė tradicija ar kasta nera jos prisiėmusi sau.

Galbūt jums indiškos aprangos gausa pasirodys per didelė ir sudėtinga, tačiau prieš važiuojant į Indiją pravartu su ja susipažinti. Ne vien dėl to, kad suprastumėt, bet ir kad sugebėtumėt save indams pristatyti. „Kartais vakarietės merginos nešiodamos namuose įprastus rūbus, indams savo apranga pasako, tai, ko visai nenorėtų. Tai indams leidžia laisviau jas užkalbinti ar komentuoti gatvėse.“ – pataria kelionių į Indiją organizaroriai.