Taip pat skaitykite: Kaip lietuvaitės Tanzanijoje karves pirko
„Jūs iš Lietuvos? Rimtai? Prieš valandą čia buvo mano draugės lietuvės Kristina ir Olga. Jos geriausios rajono striptizo šokėjos! Prieš savo pamainą visada ateina užkąsti“, – džiaugsmingai į mūsų prisistatymą sureaguoja kiosko dydžio užkandinės barmenas, padavėjas, virėjas ir valytojas.
Londono Canary Wharf rajone, kur aplink vien solidžios įstaigos, tokių knaipių vos kelios. Dirba jos visą parą, didelėmis kainomis nepasižymi, visai skaniai gamina... Pluša ten vien atvykėliai iš tolimųjų ir artimųjų Rytų.
Kaip galėjo būti
Barzdotas pakistanietis Kamshad, kurio vardas reiškia „sėkmingas“, – vienas tokių. Stiprioji šio vaikino pusė – matematika. Skaičiuoja visur ir visada. Jo tai jau tikrai neapsuksite.
Kiekvienam klientui ištrimituoja tą pačią tiradą. Kad per trejus darbo metus užkandinėje aptarnavo per 10 tūkstančių klientų, bet tik 62 kartus gavo arbatpinigių. Kad dirba po 12 valandų per parą, o uždirba anglišką minimumą.... Dar tai, kad kelis kartus vos išvengė tragiško likimo, nes buvo užsukę pikti plėšikai.
Pripažinkite: nieko gero. O jis vis tiek savo emigraciją į Anglijos sostinę vadina didžiausia gyvenimo laime. „Jeigu būčiau likęs Haidarabade (šeštame pagal dydį Pakistano mieste) – sėdėčiau be darbo, neturėčiau pinigų, vogčiau, nes kitaip mirčiau iš bado“, – paaiškino man. Namuose paliko ne tik tėvus, tris brolius, vieną seserį, bet ir mylimąją Fareibą. Jai valdžia nedavė leidimo išvykti.
„Kas antras Haidarabado gyventojas svajoja apie pabėgimą iš šalies“, – aiškina Kamshad.
Atrastas rojus
Perspektyviausiame Anglijos mieste Kamshad mėnesį ieškojo darbo, išleido visas santaupas. Didžiausia jo svajonė buvo patekti tarp tų laimingųjų, kurie 2012 metais dirbo Olimpinių žaidynių objektuose.
Bet nepateko. Tada sėkmę bandė fabrikuose, statybose, maitinimo įstaigose. Užkandinė „Geriausia Pica ir kiti skanumynai“ kaip tik ieškojo žmogaus naktinei pamainai.
„Dieną jie dirba keturiese: du gamina, vienas parduoda, likęs valo. Naktį visus šiuos darbus turiu daryti pats. Nesiskundžiu, nes atlyginimas nevėluoja, o už gautus beveik tūkstantį svarų (apie 4 tūkst. litų) nuomojuosi kambarį, susimoku transporto išlaidas, perku valgyti ir dar šeimai nusiunčiu“, – it artimam bičiuliui pasakojo jis.
Ypatingas draugų sąrašas
Tikrų draugų jis čia beveik neturi. Du tautiečiai, tame pačiame kotedže nuomojantys kambarius, vienas kitoje pamainoje dirbantis afganistanietis, anglas taksistas ir... tos straipsnio pradžioje minėtos lietuvės!
„Kristina ir Olga užsuka porą kartų per savaitę, kai tik striptizo klubas jas iškviečia. Merginos nepatenka į pagrindinį šokėjų sąstatą, todėl darbas nepastovus.
Skundėsi, kad uždirba mažai... Todėl, kad prisidėtų prie honorarų, kartais ryžtasi mylėtis už pinigus.
- Jos pačios tai pasakojo?
Taip, merginos atviros. Dažniausiai užsuka nemažai išgėrusios. Ypač tai jaučiasi paryčiais, kai žygiuoja namo.
- Ką jos pasakojo apie Lietuvą?
Sakė, kad ten dar blogiau. Bet joms patinka lietuviškas alus ir kažkoks miestas netoli jūros.“
Sapnuotojų vieta
Užkandinėje „Geriausia Pica ir kiti skanumynai“ palei sieną sumontuotas stalviršis, prie kurio žmonės valgo. Kiekvieną naktį Kamshad ten randa vieną ar kelis primigusius. Sapnavo čia ir jo draugės lietuvės.
„Jos taip atsipalaidavo švęsdamos, kad negalėjo pasakyti, kur gyvena. Nusivežiau merginas pas save, ryte išviriau kavos“, – savo didvyrišku poelgiu didžiuojasi pakistanietis.
Įprastai pinigų jis niekam neskolina. Bet Olgai ir Kristinai kažkada buvo taip sunku, kad net taksi susimokėti nesukrapštė kelių svarų. Merginos tada tiesiu taikymu atėjo pas savo angelą sargą ir paprašė, kad šis sumokėtų. „Sumokėjau!“ – giriasi Kamshad.
Gal yra norinčių?
Nors labai nenorėjo, bet prisipažino... Nesvarbu, kad gimtinėje laukia mergina, kurią jis tikrai myli. Tos lietuvės labai gražios. Krūtinės jų didelės, šviesių plaukų kupetos, kokių pas nė vieną pakistanietę nepamatysi, susuko galvelę barmenui, virėjui, padavėjui ir valytojui.
Bet siūlytis į poras jis nedrįsta. Mat įtaria, kad bus atstumtas. Nei Olga, nei Kristina jam dar nė vieno komplimento nepasakė. Tik siūlė akinius pasikeisti.
„Patinka man lietuvės, gal atsiras kokia viena? Nufotografuokite mane, vyrukai, jeigu pica patiko. Pareklamuokite gerą Pakistano vyrą savo šalies merginoms“, – paprašė mudviejų su fotografu ir leido šią istoriją spausdinti žurnale.
Žurnalo „Panelė“ prenumerata - ČIA.
