Lietuvių kelionė po Europą I: viskas prasideda Berlyne

Pradžiai prisistatysiu - esu Vaida Virbickaitė (23 m.), fotografė, mano draugas Andrius Stakelė (27 m.) - šiuolaikinio šokio šokėjas. Užsibrėžėme tikslą spontaniškai keliauti iš vienos šalies į kitą ir įgauti daugiau įgūdžių savo gana specifiniams užsiėmimams. Taip pat pasisemti gyvenimiškos ir kultūrinės patirties.

Mūsų pradinis planas toks - būnant vienoje vietoje stengtis dirbti darbą, kuris būtų artimas mūsų specialybėms, užsidirbti šiek tiek ir keliauti toliau. Lyg ir paprasta, tačiau taip viskas gali pasirodyti tik iš pradžių. Kiekvieną savaitę pasidalinsime su Perpasaulį.lt skaitytojais savo nuotykiais tam, kad parodytume ir Jums, ir sau, kokie šie spontaniškumai gali būti žavingi.

Taigi, pirma stotelė – Berlynas, Vokietija

Atvykome į Berlyną, nes čia vyko paskutinis Andriaus spektaklis su šiuolaikinio šokio trupe „Aura“, su kuria jis prabuvo 7 metus. Po kelių dienų buvimo čia turėjome išvykti į Tenerifę.

Pasirinkome Kanarų salas todėl, jog čia žiemą vyrauja apie 22-25 laipsnius ir visi vyksta atostogauti, o kur turistai – ten ir lengvesnė darbo paieška. Tuo metu dar nežinojome kur gyvensime, nes tartis apie konkrečius dalykus e-mailu su pietiečiais yra gan sunku, tad buvome palikti tiesiog „ant ledo“ – susitarimas lyg ir buvo priimtas, bet kažkodėl sulaukėme laiško, jog savininkas išnuomavo būstą kitiems.

Tik atvykę į savo gyvenąmąją vietą Berlyne, pastebėjome, jog rajonas yra gan keistas, netradiciškas: visos parduotuvės prekiavo fetišistiniais, odiniais apdarais ir visos prekės buvo skirtos tik vyrams. Vakare viskas išaiškėjo – gyvename gėjų kvartale, šalia mūsų gyvenamosios vietos, buvo vienas iš gėjų barų, kuris į vidų įsileidžia ir moteris, nes į kitus barus moterys nėra „priimtinos“.

Žinoma, nepasididžiavome ir aplankėme barą. Žmonių nebuvo daug, bet iškart užmezgėm kontaktą su barmenu, kuris paatviravo ir suteikė mums daugiau žinių apie čia tvyrančią kultūrą ir apie save. Barmenas buvo ne homoseksualus, tad kartais, kai ten isismarkauja vyrai, jam tenka skambinti draugei ir kviesti pagalbos. Išėjus keliems žmonėms, barą palikome ir mes.

Išaušo pasirodymo diena. Pasirodymas vyko galerijoje, labai neįprastoj erdvėj, su kuria reikėjo susidoroti. Kadangi erdveje kiurksojo keturios kolonos, teko spektaklį pritaikyti pagal erdve.

Buvo daug įtampos, nes sudelioti viską taip, jog matytų kuo daugiau žmonių buvo pakankamai sunku. Praėjo du pasirodymai, salėje susirinko gan daug lietuvių gyvenančių Berlyne.

Beje, buvo gan džiugu, nes antrąjį pasirodymą stebejo Choreografas Royston’as Maldoom’as, kuris „Auros“ šokio trupei buvo pastatęs kelis spektaklius. Po visko galerijoje įvyko pasisėdėjimas su svečiais, tada Royston’as sužinojo jog Andrius palieka trupę.

Choregrafas papasakojo, jog kai žmogui sueina 70 metų – jis pažįsta visus, taip pat ir šiuolaikinio šokio teatro atstovą Tenerifėje. Ši naujiena buvo be galo džiugi ir net šiek tiek nuramino mūsų keistą jausmą, jog dar nežinome kur dėtis ten atvykus.

Kitą dieną nuvykome į Bremeną, ten vienai nakčiai apsistojome pas vokietį Marką, kurį susiradome per Couchsurfing'ą. Naktis praėjo be galo smagiai, nes jo namuose vyko vakarėlis, kurio svečiai buvo iš Italijos ir Ispanijos, tad jautėme šokią tokią įžangą į tolimesnę kelionės dalį.

Vėlai vakare pasitikrinusi Feisbuką radau laišką iš vieno lietuvio, kuriam parašiau dėl būsto bene 3 savaites prieš išvykstant iš Lietuvos, šis žmogus pasiūlė mums neblogus apartamentus Costa Adeje, Tenerifėje. Ilgai negalvoję sutikome apsistoti ten mėnesiui. Viskas vyko ekspromtu ir tai mano manymu yra vienas iš smagiausių gyvenimo variklių.

Kitą rytą palikome Marko namus ir išvykome į oro uostą, vakarop nusileidome Tenerifėje, atvykome į Costa Adeje ir šiuo metu rašau šį pasakojimą nuo uolos, šalia Atlanto vandenyno, bet apie tai kitą kartą…