Naujasis Izraelio veidas - kaip atrodo Šventoji Žemė šiandien?

Faktas, kad Izraelis yra žydų valstybė, lyg ir reikštų, kad jis nėra daugiakultūris ir įvairiatautis. Tačiau taip manyti iš tiesų nederėtų. Mat šiandien Šventosios Žemės gyventojai sudaro margaspalvę kultūrų ir religijų mozaiką. Juk įkūrus Izraelio valstybę žydai sugrįžo namo iš pačių įvairiausių žemės kampelių, kartu su savimi atsinešdami tradicijas tų kraštų, kuriuose ilgą laiką gyveno jų proseneliai, seneliai ir jie patys. Tad koks gi pasaulis už Izraelio sienų slepiasi šiandien?

Drauge po 2000 metų pertraukos

Senovėje dabartinės žydų valstybės teritorijoje egzistavo daugybė kultūrų. Anot istorikų, nemažai reikšmingos informacijos apie žydų tautą bei senąjį Izraelį yra Biblijoje.

Dabartinė Izraelio valstybė įkurta, ar, derėtų sakyti, atkurta tik 1948 m. gegužės 14 d. po beveik du tūkstančius metų trukusio žydų išsibarstymo visame pasaulyje. Tačiau daug žydų tautos atstovų į buvusią protėvių žemę, valdytą Osmanų imperijos, ėmė emigruoti dar XIX a.

Emigruoti juos labiausiai skatino Europoje bei Rusijoje vykdyti persekiojimai. Niekam ne paslaptis, kad žydai nuo seno garsėja apsukrumu ir verslumu. Taigi Palestinos teritorijoje apsigyvenę „naujieji žydai“ tikrai neilgai truko, kol nukonkuravo vietinius arabus ir smarkiai praturtėjo.

Šešėlis virš šventojo miesto

Paradoksalu, tačiau šiandien šventąjį žydų miestą Jeruzalę vis dar dengia konflikto šešėlis. Šio itin seno miesto statusas kol kas išlieka pagrindine Izraelio – Palestinos konflikto priežastimi.

Galbūt todėl tarptautinė bendruomenė nelaiko Jeruzalės Izraelio sostine ir šiame mieste nėra nei vienos ambasados. Kita vertus, Izraelis kontroliuoja šį miestą, jame įsikūręs šios valstybės parlamentas bei prezidentas.

Kad ir kaip ten bebūtų, šventąjį miestą aplankyti tikrai galima ir netgi būtina. Greičiausiai sąrašas vietų, kurias tiesiog būtina pamatyt lankantis Jeruzalėje, būtų itin ilgas. Tačiau teigiama, kad daugiausiai turistų pritraukiančios vietos yra Alyvų kalnas, Kristaus kapo bazilika, Raudų siena, paskutinės vakarienės menė ir Dievo Motinos kapo koplyčia.

Baltasis Tel Avivas

Tel Avivą 1909 m. įkūrė žydų bendruomenė. Šiandien šis uostamiestis yra vienas pagrindinių šalies miestų įsikūręs jos vakarinėje dalyje, Viduržiemio jūros pakrantėje. Kartais jis dar vadinamas Tel Avivu – Jafa. Mat yra sudarytas iš dviejų dalių: kelių tūkstančių metų senumo istoriją menantis miesto senamiestis vadinamas Jafa, o naujamiestis – Tel Avivu.

Teigiama, kad Tel Avivas yra itin prabangus Izraelio miestas, šalies finansų, prekybos ir pramogų sostinė. Tad lankytinų vietų jame tikrai apstu. Čia veikia senovinis rytietiškas Karnelo turgus, 18 iš 35 Izraelio vaizduojamojo meno centrų, apsilankyti kviečia daugybė sodų ir parkų, restoranų ir kavinių. Be to, sakoma, kad senos ir vingiuotos Jafos gatvelės tiesiog užburia net ir patį įnoringiausią lankytoją. Tel Avivas garsėja ir savo „baltuoju miestu“. Tai rajonas, kuriame gausu visiškai baltų bauhaus architektūrinio stiliaus pastatų. Beje, „baltasis miestas“ 2003 m. buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

„Druskingoji“ jūra

Teigiama, kad lankantis Izraelyje tiesiog būtina pamatyti Negyvąją jūrą, esančią tarp Izraelio ir Jordanijos, o dar geriau – joje išsimaudyti. Iš tiesų šis vandens telkinys yra ežeras, nes neturi tiesioginio ryšio su pasauliniu vandenynu, tačiau dėl savo dydžio jau nuo seno gali didžiuotis jūros pavadinimu.

Mirties jūra yra viena keisčiausių vietų pasaulyje. Jos vanduo labai sūrus, sūresnis net už jūros vandenį. Įdomiausia tai, kad dėl didelio druskų kiekio vanduo taip kelia žmogų, kad šis jame gali tiesiog plūduriuoti nejudindamas galūnių. Plūduriuoti ir, pavyzdžiui, skaityti laikraštį! Negyvąją jūrą aplankyti stengiasi sveikata besiskundžiantys žmonės, mat druskingas vanduo turi įvairių gydomųjų savybių. Teigiama, kad apie jas žinota jau senovėje.

Pavyzdžiui, iš Negyvosios jūros vandens Egiptiečiai išgaudavo balzamus mumifikavimui. Deja, šiam gamtos stebuklui gresia išnykimas. Teigiama, kad Negyvoji jūra pamažu senka. Mat Jordano upės vanduo, natūraliai papildantis šį sūrų telkinį, yra naudojamas Izraelio bei Jordanijos laukų drėkinimui bei gyventojų reikmėms. Be to, teigiama, kad sekimą skatina padidėjęs vandens garavimas bei besiplečianti pramonė.

Gal košerinio maisto?

Žydai griežtai remiasi taisyklių rinkiniu, apibrėžiančių tinkamą mitybą. Šis taisyklių rinkinys vadinamas kašrutu, o tokia mityba – košerine. Kašrutas draudžia valgyti nešvarius gyvūnus (kiaulieną, moliuskus, vėžiagyvius ir pan.) bei pieno produktus maišyti su mėsiškais. Galima valgyti tik tokius gyvūnus, kurie atrajoja ir turi skeltas kanopas.

Košeriniais gyvūnais laikomos ir vištos, kalakutai, antys ir žąsys. Visus gyvūnus privaloma skersti pagal tam tikrą ritualą, stengiantis nesuteikti jiems skausmo. Leidžiama valgyti žuvis, kurios turi žvynus. Be to, žydai privalo valgyti daug daržovių, vaisių bei grūdų.

Visoje šalyje yra daugybė restoranų, siūlančių vien tik košerinį maistą. Sakoma, kad Izraelyje būtina paragauti humuso (daržovių tyrės), pitos (duonos paplotėlių, patiekiamų su daržovėmis ar pupelėmis) bei tradicinių žuvies patiekalų.

Įdomu tai, kad šiandieninę izraelietišką virtuvę galima vadinti daugiakultūre. Mat dabartinėse izraelitų virtuvėse gaminami patiekalai pagal Maroko žydų, Etiopijos žydų, Irano žydų bei pagal iš kitų šalių į savą valstybę atvykusių žydų valgio gamybos tradicijas.

Be to, čia prigijo tam tikros Artimųjų Rytų ir, iš dalies, Viduržiemio jūros regiono mitybos tradicijos. Dar daugiau – mūsų dienomis daugiakultūriame Izraelyje nesunku gauti šnicelį, picos, mėsainių ar keptų bulvyčių. Tad margaspalvė izraelietiška virtuvė turėtų patenkinti net paties išrankiausio turisto skonį.

Lauktuvėms tiks...

• Religinės tematikos suvenyrai, pavyzdžiui, pašventintos žvakės.

• Produktai, kurių sudėtyje yra Negyvosios jūros mineralų.

• Humusas.

• Košeriniai saldainiai.

• Rytietiškos skaros.

Kaip pasiekti?

Norėtumėte apsilankyti garsiojoje žydų valstybėje, tačiau nežinote, kaip ten nuvykti? Geriausia ir greičiausia, žinoma, lėktuvu. Izraelyje yra du tarptautiniai oro uostai: Beno Guriono oro uostas, esantis Tel Avive, bei Ovda oro uostas, esantis pietinėje Izraelio dalyje.

Tel Avivo oro uostas yra didžiausias Izraelyje – 2012 m. juo naudojosi daugiau nei 13 mln. keleivių. Nuo šiol į Tel Avivą nebrangiai galima skristi tiesioginiu kompanijos „Wizz Air“ vykdomu maršrtutu iš Vilniaus oro uosto.

Įdomu

• Teigiama, kad Izraelio valdininkai šalies saugumui išleidžia daugiausiai pinigų pasaulyje.

• Visi Izraelio vaikinai ir merginos, baigę vidurinę mokyklą privalo atlikti karinę tarnybą. Vaikinai privalo tarnauti trejus metus, merginos – dvejus.

• Izraelis yra vienintelė pasaulio valstybė, kurioje XXI a. yra daugiau medžių negu kad buvo XX a.

• Daugelyje šios šalies autobusų stotelių yra dėžės skirtos labdarai rinkti.

• Tik apie 40 % pasaulio žydų populiacijos šiandien gyvena Izraelyje.

• Teigiama, kad Izraelio ekonomika yra stipresnė nei visų šios šalies kaimynų kartu sudėjus.

• Izraelio mokslininkai sukūrė pirmą pasaulyje pilnai kompiuterizuotą krūties vėžio diagnostikos aparatą.

• Izraelio piliečiai nuo šios valstybės įkūrimo 1948 m. kovojo net 7 karuose.

• Šioje valstybėje yra daugiau nei 40 košerinių McDonalds restoranų.

• Izraelis yra vienintelė valstybė, kurioje naudojami košeriniai pašto ženklų klijai.

• Trys iš dešimties izraelitų yra imigrantai, atvykę iš daugiau nei 100 skirtingų šalių.

12.0pt;line-height:115%;font-family:"Times New Roman","serif"'> 

Geografinė padėtis	Artimieji Rytai, Viduržiemio jūros rytai
Plotas	20 770 km²
Sostinė	Jeruzalė (nepripažinta tarptautiniu mastu), Tel Avivas (daugelio užsienio valstybių laikomas sostine)
Prezidentas	Šimonas Peresas
Oficialios kalbos	Hebrajų, arabų. Mokyklose mokoma anglų kalbos.
Piniginis vienetas	Izraelio naujasis šekelis (ILS)
Transportas	Traukiniai, autobusai, automobiliai
Pasisveikinimas	Shalom!

Create infographics