Kartais kyla klausimas, kaip gamta mums padovanojo tokius stulbinančiai gražius vaizdus? Pasigėrėkime bent maža dalele to, ką mums duoda ši nuostabi planeta.
Tokį kvapą gniaužiantį bei spalvingą reginį išvysite tik nuvykę į Kolumbiją. Kasmet ši upė „pražysta“ begale spalvų ir atspalvių. Tai penkių spalvų upė, vietinių vadinama „upe, tekančia į rojų“. Cano Cristales išties yra unikalus gamtos stebuklas, nors didžiąją metų dalį upė neišsiskiria nuo daugumos mums įprastų upių, pasižymėdama žalsvai rusvu vandeniu.
Tačiau upė „atgyja“ ir pradeda žydėti esant tik tam tikram lygiui. Per liūčių sezoną upės vanduo pakyla, ji pailgėja ir srovė tampa labai stipri. Tuo metu išnyksta visi dugną dengiantys dumbliai, jiems reikia saulės, o padidėjus vandens kiekiui, jie jos negauna.
Per sausąjį laikotarpį vandens kiekis yra idealus tam, kad palaikytų verdantį gyvenimą upėje. Jei norite pamatyti vaivorykštės spalvomis nusidažiusią Cano Cristales, geriausias metas tai padaryti spalio – lapkričio mėnesiais.
Hamiltono baseinas – tai natūralus ir neįprastas ežeras, susiformavęs prieš tūkstančius metų. Jį rasite Teksaso valstijoje, JAV, netoli Ostino. Tai – ir požeminis, ir antžeminis ežeras tuo pačiu metu. Ežero dalis eina po akmenine arka, iš kurios teka vaizdingas krioklys.
Dar palyginti neseniai šio ežero vietoje plytėjo dailus slėnis. Tačiau prieš šimtmetį vietovę Kazachstano Tian Šanio kalnuose nusiaubęs žemės drebėjimas kraštovaizdį pakeitė iš esmės: akmenų nuošliauža užtvindė upę ir slėnyje susiformavo ežeras.
Gamta suformavo neįtikėtiną vaizdą: iš ežero vandens, tarsi beveidės šmėklos, kyšo kadaise slėnyje žaliavusių eglių kamienai. Ežero vanduo yra itin šaltas – net ir vasarą tesiekia + 6°C. Dėl to po vandeniu galima išvysti ne tik medžių kamienus, bet ir šakas su spygliais, nors nuo užtvindymo jau prabėgo šimtas metų.
Rio Tinto – upė pietvakarinėje Ispanijos dalyje, tekanti iš Andalūzijos kalnų. Nuo seno jos krantuose buvo išgaunamas varis, sidabras ir kiti metalai. Dėl to atsirado daugybė šachtų, o upės vanduo nusidažė sodria raudona spalva. Per 5000 metų upė virto labai pavojinga vieta. Varis čia nebekasamas nuo 1986 metų, sidabras ir auksas – nuo 1996, bet dėl šachtų ir karjerų, metalai vis tiek patenka į vandenį.
Jei norite pasigrožėti šiuo įspūdingu gamtos reiškiniu, rekomenduojama vykti vasarą, nes tik šiuo metų laiku atsiranda jo garsiosos “dėmės”. Įdomu, iš kur tokia gamtos dovana? Paslapties įminimas glūdi jo turtuose – pasirodo, ežero vanduo prisotintas įvairių naudingų mineralinių medžiagų, kurios formuoja praktiškai sotųjį tirpalą, kuomet didelės kaitros metu dalis vandens nugaruoja.
O kaitros, ypač vasarą – dažnas reiškinys. O ar galėtų būti kitaip – juk Osoyoos ežeras išsidėstęs vienintelėje visoje Kanadoje to paties pavadinimo dykumoje. Žmonės ne tik grožisi šiomis gėrybėmis, bet ir sėkmingai jas naudoja savo veikloje.
Per dieną iš ežero išgaunama apie tona kalcio, natrio sulfatų ir kitų mineralinių junginių. Senovėje vietiniai gyventojai tikėjo, jog vanduo turi gydomųjų galių, tad prie jo keliaudavo nemažai ligonių. O dabar tai - vienas iš turistų mėgstamiausių ežerų visoje Kanadoje.
Hiljerio ežeras išsiskiria savo rausvumu iš kitų pasaulio ežerų. Iš kur tokia jo spalva – iki šiol mįslė. Iš viršaus rusvas blizgantis Hiljerio ežero paviršius panašus į glajų ant pailgo pyragaičio. Šis ežeras miškingam Vidurio salos (angl. “Middle Island”) kampeliui suteikia neįtikėtų atspalvių.
Negilų bei sūrų ežerą, kuris yra maždaug 600 m pločio, regis, labiau derėtų priskirti Jonuko ir Grytutės pasauliui, o ne audrų čaižomai vietovei. Baltu druskos kaspinu apjuostą ir sodriai žalios spalvos eukaliptų bei pipirmedžių girios apsuptą ežerą nuo vandenyno skiria tik siaura baltų smėlio kopų juosta.
Sakoma, kad šie Indonezijos salos ežerai, žaižaruojantys besikeičiančiom spalvom – sielų poilsio vieta. Floreso gyventojai tikina, kad burtininkų sielos gyvena aukštai kalnuose, jų gimtojoje Indonezijos saloje, ežere, kurio vanduo atrodo juodas. Netoli jo esantis žaliasis ežeras yra nusidėjėlių sielų namai, o skaistuolių ir kūdikių sielos ilsisi trečiajame blyškesnės žalsvos spalvos ežere.
Visi ežerai yra daugiau kaip 1600 m aukštyje, Kelimutu, vieno iš daugybės Floreso užgesusių ugnikalnių kraterio lopšyje.
Nenusakomų spalvų ežerai, telkšantys vienas šalia kito, tampa mįslingi, kai išgirstame, jog ne taip jau ir seniai vanduo buvęs trijų spalvų – juodas, kaštoninis ir mėlynas. 1960 m. jie buvo balintos kavos, raudonai rudos ir mėlynos spalvos. Prieš trisdešimt metų jų spalva buvo panaši kaip šiandien.
Iki šiol dar niekas neatskleidė, kodėl jos keičiasi. Jie paslaptingai glūdi karštose įdubose ir dėl nežinomų priežasčių pakeičia spalvą.
Šis gamtos stebuklas tikriausiai yra kiekvieno užkietėjusio nardytojo svajonė. Žydrasis urvas, dar vadinamas Didžiąja Žydrąja skyle (angl. “Great Blue Hole”) – tai povandeninė smegduobė, nutolusi apie 70 km nuo Belizo krantų. Jau vien žvelgdami iš viršaus matome nuostabų vaizdą: ryškiai žydrą vandenį, o pats urvas primena akies vyzdį.
Tikriausiai kiekvienam įdomu, kokio stebuklo galima tikėtis ten viduje… Nardytojai iš viso pasaulio čia atvyksta ne tik patyrinėti Žydrojo urvo povandenines grožybes, bet ir pasigrožėti koraliniais rifais: ši unikali vieta priklauso Belizo barjeriniam koraliniui rifui, kuris laikomas ilgiausiu Vakarų pusrutulyje. Savo dydžiu jis nusileidžia tik Didžiajam barjeriniam rifui, esančiam netoli vakarinės Australijos pakrantės.
Šis karšto vandens šaltinis yra nepriekaištingo vaivorykštės atspalvių derinys. Deja, jo grožis yra labai trapus. Gamta sukurdama tokį stebuklą tikriausiai nenumanė, kad jam gali pakenkti žmogus.
Šaltinis savo stulbinančiom spalvom pradėjo traukti turistus iš visų pasaulio kampelių ir tuomet jis pradėjo keistis. Keliautojai į šaltinį pradėjo mėtyti ne tik monetas “sėkmei”, bet ir šiukšles, butelius. Deja, visa tai, užkimšo šaltinio angas ir sumažino jo temperatūrą. Nors šaltinis vis dar labai gražus, bet jo pokyčių priežastis verčia sunerimti.
Pasaulyje yra tokių vietų, kurias galima vadinti rojumi. Viena iš jų – Havasu krioklys, įsiterpęs Didžiajame Kanjone, JAV. Kerinčio grožio Havasu vanduo krenta nuo 37 metrų aukščio vertikalios uolos, tiesiai į dangiško žydrumo ežerą apačioje.
Tai – tobula vieta turistams: nuostabūs vaizdai, didingos uolos ir, svarbiausia, galimybė pasinerti į nuostabų ežerą, kuriame gausu mineralų.
