Pirmą kartą apie šią tragišką meilę pasaulis išgirdo 1835 m., kai pagal Walterio Scotto novelę "Lamermuro nuotaka" kompozitorius G. Donizetti sukūrė operą "Liučija di Lamermur".
Bene populiariausia pasaulyje bel canto opera Kauno scenoje skambės pirmą kartą, o ir Lietuvoje ši opera tik kartą buvo statyta Vilniaus operos ir baleto teatre.
Paklaustas, kodėl daugiau nei per septynis teatro gyvavimo dešimtmečius ši opera nebuvo statyta, teatro vadovas Benjaminas Želvys neslėpė, jog G. Donizetti bel canto operos iki šiol tebėra iššūkis vokalistams, kurie žmogaus balse slypinčios jėgos grožiu ir dramine įtaiga turi papasakoti audringai melodramatišką istoriją.
„Dabar jau esame subrendę tokiems sudėtingiems scenos kūriniams. Dar svarbiau, kad minėtam pastatymui susibūrė labai garsūs menininkai.
Tai - meno vadovė Dalia Ibelhauptaitė, režisierius Gediminas Šeduikis, Kauno valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas prof. Julius Geniušas, scenografas Andru Dimitrescu (Rumunija), kostiumų ir grimo dailininkas Juozas Statkevičius. Pagrindines partijas operoje dainuos Lietuvos operos žvaigždynas - Raminta Vaicekauskaitė, Gitana Pečkytė, Laimonas Pautienius, Vytautas Juozapaitis, Vaidas Vyšniauskas, Edmundas Seilius, Mindaugas Zimkus, Raimondas Baranauskas“, - vardino teatro vadovas.
Spektaklio meno vadovė Dalia Ibelhauptaitė prisipažino, kad kvietimas statyti operą Kauno valstybiniame muzikiniame teatre atvėrė kitą naują puslapį jos karjeroje ir suteikė galimybę išleisti į operos pasaulį naują režisierių – Gediminą Šeduikį.
„Tai dar labai jaunas žmogus, bet jau buvęs ne vieno Lietuvoje dirbusio pasaulinio garso režisieriaus asistentu, o su manimi bendradarbiaujantis ketverius metus. Todėl žaviuosi Kauno muzikiniu teatru, patikėjusiu manimi ir nepabūgusiu suteikti galimybę savo scenoje debiutuoti jaunam operinės režisūros talentui, ir labai tikiu Gedimino sėkminga kūrybine ateitimi“ – pagyrų režisieriui negailėjo D.Ibelhauptaitė.
Spektaklio režisierius Gediminas Šeduikis neslėpė, kad statydamas „Liučiją di Lamermur“ pirmiausiai mąstė apie dramą, personažų kolizijas, klausėsi muzikos, kuri ir padiktavo natūralią spektaklio formą – šiuolaikišką šios istorijos interpretaciją, artimą šiandienos žiūrovui.
„Liučijos – mylinčios ir kenčiančios merginos istorija nepriklauso konkrečiai epochai, jos tragedija, sukrėtusi operos žiūrovus prieš du šimtmečius, tebejaudina mus ir dabar. Todėl ir stengiamės ją parodyti atvirais, neslopinamais jausmais, be papildomos butaforijos, kuri dengtų herojų emocijas, be kaukių. Atvėrėme publikai dramą, kuri darosi dar aktualesnė šiuolaikiniame, pražūtin galvotrūkčiais lekiančiame pasaulyje.“ – sakė G.Šeduikis, kuris kartu su rumunų dailininku Andru Dimitrescu labai vykusiai panaudojęs minimalistinę aplinką spektakliui suteikė nepakartojamo žavesio. Operos scenografas Andu Dumitrescu paantrino, kad jo tikslas buvo padėti statytojams realizuoti neįtikėtinai šiuolaikišką tragišką Liučijos meilės istoriją.
Na, o kostiumų ir grimo dailininkas Juozas Statkevičius neslėpė, kad „Liučija di Lamermur“ –jam ypatingas įvykis. „Tai mano 65, jubiliejinis darbas teatre ir antras Kauno valstybiniame muzikiniame, todėl žiūrovą sunkiau kuo nors nustebinti.
Bet istorinį kostiumą sugalvojau interpretuoti šiuolaikiškai, visai netikėta kryptimi, kuri, mano manymu, labai tinka klasikinei tragiškos meilės istorijai ir turėtų ne tik suskambėti naujai, bet ir palikti neišdildomą įspūdį. „Liučijos di Lamermur“ istorija šioje versijoje tikrai nepaliks abejingų gerbiamų teatro ir operos gurmanų“ – įsitikinęs J.Statkevičius.
Kalbėdamas apie naująjį pastatymą prof. Julius Geniušas pridūrė:„Lučija di Lamermur“ – opera apie amžinus žmogaus likimo palydovus: meilę ir džiaugsmą ir čia pat juos lydinčius kančią, prievartą ir mirtį. Meilės ir mirties dramą G.Donizetti išreiškė nuostabiai gražia bel canto melodija. Operos muzika nepaprastai jautriai atskleidžia visą sudėtingą mylinčio ir kenčiančio žmogaus sielos pergyvenimų gamą. Sukrečianti operos „Lucia di Lammermoor“ tragedija vėl ir vėl padeda tiek mums atlikėjams, tiek publikai apsivalyti sielą, atsinaujinti, atrasti save.“
