Tai ir apsprendė mano gyvenimo kelio pasirinkimą. Seniau įsigijau nelabai didelę tristiebę škuną, kuria plukdau keleivius po Baltijos jūrą, o štai ne taip senai su verslo partneriu ir kitu kapitonu perstatėme “Auksinį Liūtą”. Beje, kapitono licenziją turi ir mano žmona, tik, ačiū Dievui, nesikėsino vadovauti laivui, nes laive gali būti tik vienas kapitonas, kolektyvizmas ir tarybos bei pasitarimai čia netinka. Taigi mes kartu jau vienuolika metų ir aš rūpinuosi laivu, o ji - mūsų verslo marketingu ir šeimos reikalais.
Laivu mes organizuojame vienadienes iškylas, įmonių vakarėlius uoste ir jūroje, taip pat, per britų kompaniją Sail training international, organizuojame jaunimo mokymą buriuoti, kas irgi nėra pigu (priklausomai nuo programos kainuoja nuo 700 iki 1100 eurų už kelias dienas ar savaitę). Tačiau laivai ne tik verslas. Mokymais, vykstančiais laive, jaučiuosi suartinantis skirtingų tautų atstovus, kaip čia geriau išsireiškus, gal kuriu taikos ir savitarpio supratimo saleles audringame pasaulio vandenyne, pilname pykčio. Kodėl taip žvelgi į mane? Per saldžiai čia aš? Na, gal ne.
Taigi dalyvaudamas varžybose, tokiose kaip „Tall Ships races“, ne tik kovoju dėl garbės, bet ir prisidedu prie taikos. Velnias, vėl saldumu atsiduoda.
Kokia mano dienotvarkė? Plaukiant, žinoma, vienokia, krante kitokia. Plaukiant stengiuosi atsikelti paryčiais, kokią penktą, patikrinti, ar viskas gerai. Nors dažnai to net nereikia, prabundu, vos laivas didina greitį ar netenka jo, keičia pasvyrą, kursą ar elgiasi neįprastai. Taigi atsikėlus apžiūriu ar viskas tvarkoje, išgeriu kavos ir sėdu prie popierių. Vėliau atsikelia šeima, žmona ir sūnus, na, ir auklė, kurią imamės visur kartu ir kuri jau beveik kaip šeimos narys, pusryčiaujame.
Darbo valandos nėra normuotos, bet kada galiu būti reikalingas, juolab kad įgula nedidelė. Tačiau mano pavaduotojas Petas, tiesą pasakius, už mane atlieka daugiau darbų.
Kokie ateities planai? Po kurio laiko pradėti gyvent kiek sėsliau, nes sūnus auga, reikės leisti į mokyklą, reikės, kad jis matytų tėvą, o laivus galės vairuoti kiti, samdomi žmonės.
Kokia manojo laivo istorija? Laivą pastatė danai, jis buvo naudojamas kaip tiriamasis laivas, galintis plaukti ir per ledus, pastatytas dar prieš antrąjį pasaulinį, 1937 metais.
Kaip tiriamasis laivas naudotas net iki 1984 metų, vėliau, jam pasenus, kaip priekrantės pagalbinis laivas. Nuo 2000 metų naudotas kaip mokomasis laivas ir 2007 metais mes jį nusipirkome, rekonstravome į tristiebę škuną ir naudojame kaip mokomąjį pramoginį laivą.
Na, užteks plepėti su tavim, artėjame prie Turku. Užėmėme trečią vietą, reikia ruoštis kapitonų priėmimui ir prizinės vietos atšventimui.
Pasimatysime ant denio!
