Miestas išsidėstęs terasoje, su vaizdu į senovės amfiteatrą, priešais citrinmedžių giraitę, šalimais Etnos ugnikalnio, skalaujamo Jonijos jūros.
Graikai, keliaujantys į Naxos salą, išplėtė teritoriją ir įkūrė Taorminos miestelį 358 pr. Kr. Dėl patogios strateginės pozicijos pajūrio miestelis tapo romėnų taikinu, vėliau perėjo į bizantiečių rankas. Vėliau arabai pastatė laistymo įrenginius ir taip užtikrino Taorminai neblėstantį žaliuojantį žavesį.
Per Sicilijos gyventojų išsilaisvinimo iš prancūzų valdžios kovas, Taormina rėmė ispanų Aragonų šeimą. Įsitvirtinę Sicilijoje Aragonai gausiai apdovanojo Taorminą - ispanų didikai rėmė bažnyčių ir įspūdingų gotikinių pastatų statybą.
Taorminoje sėmėsi įkvėpimo daugelis rašytojų – pradedant Ovidijumi, baigiant Goethe ir D. H. Lawrence’u, kuris čia prašė savo garsų romaną „Leidi Chatterley meilužis“, o kituose romanuose rėmėsi gyvenimo miestelyje patirtimi. Goethe savo knygoje „Kelionė po Italiją“ tiek išliaupsino Taorminą, kad XIX amžiuje daugelis anglų intelektualų, rašytojų vykdavo čia lavintis ir tobulintis. Tarptautiniu populiarumu besidžiaugiančiame Taorminos miestelyje atsirado daug naujų viešbučių, nemažai iš jų tebeveikia, kadangi Taorminos populiarumas neišblėso.
Taorminos statusas pakilo – miestelis tapo prabangiu, aukštos klasės kurortu, kuriame dažnai lankydavosi daugybė menininkų ir garsenybių: Johannesas Brahmsas, Gustavas Klimtas, Richardas Wagneris, Oscaras Wilde’as, Trumanas Capote, Johnas Steinbeckas, Ingmaras Bergmanas, Francis Ford Coppola, Leonardas Bergmanas, Marlene Dietrich, Greta Garbo, Federico Fellini, Cary’is Grantas, Gregory’is Peckas, Elizabeth Taylor, Woody’is Allenas ir daugybė kitų.
Per Antrą pasaulinį karą Taorminą kelis kartus subombardavo sąjungininkai, kurie 1942 m. įsiveržė į Siciliją (po to gana greitai nuvertė Mussolinį). Per bombardavimus sugriovė dalį senovinio amfiteatro ir Šv. Dominyko bažnyčios. Na, bet po karo daugelis sugriautų statinių buvo atstatyti, tad Taormina išsaugojo beveik visą buvusį grožį.
Septintą dešimtmetį miestelyje pastebimas nuosmukis – cemento statiniai ėmė užgožti žalumą, imta pritaikyti paplūdimius masiniam turizmui – juose atsirado daug prekybos taškų, pigių viešbučių. Taip dingo dalis senovėje buvusios ramybės ir prabangos.
Visgi šiuo metu atkuriamas balansas tarp rafinuotumo, buvusios prabangos ir kuklesnių šiuolaikinių keliautojų poreikių. Taigi Taormina neprarado miesto, garsėjančio poetišku grožiu, istoriniu puošnumu reputacijos.
