Septynios paros meditacijos be miego, ryžių dubenėlis ir vandens šlakelis, pusmečio atsiskyrimai Drakono kalnuose ir dar daugiau išbandymų, kuriuos patyrė šis lietuvių vienuolis. Visa tai aprašė dienoraščių ir apmąstymų knygoje „Laiškai iš Drakono kalnų”. Šią knygą bus galima įsigyti per Bo Haeng Sunimo susitikimus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje kovo 1-8 d. Jūsų dėmesiui publikuojame Bo Haeng Sunimo, nedideliame Korėjos kalnų vienuolyne besiruošiančio vykti į Lietuvą, laišką Lietuvos žmonėms.
Kartais pagalvoju: „Ech, kodėl nesutikau savo Mokytojo, kai man buvo 18?” Būčiau padaręs mažiau klaidų ir mažiau iššvaistęs laiko. Bet yra kaip yra.

Septintajame dešimtmetyje į JAV, kur judėjo hipiai, sklido roko muzika, atvyko dzenbudizmas… Aišku, jį atvežė jau ankščiau iš Japonijos, daugiausia amerikiečių kareiviai po Antrojo pasaulinio karo. Tad ši budizmo atšaka labai greitai prigijo ir daugumai amerikiečių buvo mados reikalas medituoti, klausytis dzenmeistrų kalbų ir pan. Kai kas net tapo vienuoliais.

Iš Pietų Korėjos tuomet atvykęs dar ganėtinai jaunas, apie 40 metų, dzenmeistras Seung Sahnas iš pradžių dirbo paprastu darbininku ir taisydavo šaldytuvus. Kiek vėliau aplinkiniai sužinojo, kad kasdien dirba su tikru dzenmeistru, paprašė mokymo ir taip jo mokiniai įkūrė Kvan Um dzeno mokyklą. Šiuo metu ši organizacija labai didelė - apima apie 60 dzencentrų įvairiuose žemynuose. Tarp jų ir nuo 1991 m. vieną Lietuvoje.

Prieš septynerius metus dzenmeistras Seung Sahnas paliko šį pasaulį, perdavęs savo mokymą nemažai grupei uolių mokinių ir suteikęs jiems dzenmeistro titulus. Vienas jų - ZM Dae Bon SN, mano Mokytojas, kuris jau 10 metų vadovauja Mu Sang Sa šventyklai, esančiai Pietų Korėjoje.

Kai dzenmeistras Seung Sahnas pradėjo mokyti savo pirmus mokinius, šie jį tikrindavo dieną naktį. Daugiausia jo studentai buvo jaunimas, besimokantis Harvardo ir Jelio universitetuose. Intelektualus, smalsus, amerikietiškas. Aklai niekuo nesekantis. Tad Mokytojui tekdavo patirti nemažai tiek fizinių, tiek intelektualių išbandymų.
Bėgant metams, studentų vis daugėjo, mokiniai uoliai praktikavo ir patys tapdavo mokytojais. Į Europą atvykęs dzenmeistras Seung Sahnas jau buvo pripažintas mokytojas. Man ypač pasisekė, kad teko susitikti su jo vienu pirmųjų mokinių Europoje - vienuoliu Do Am Sunimu. Kai jis apsilankė Lietuvoje 1991 m. sausio 10 d., įkūrėme savo dzenbendruomenę. Iš pradžių po meditacijų eidavome saugoti Kauno televizijos pastato. Prabūdavome visą naktį ir vėl į rytines praktikas. Tad jau 20 metų mes esame.

Kam Lietuvai toks keistas mokymas? Kaip galima padėti žmonėms? Iš pirmo žvilgsnio tiems, kurie nieko nežino nei apie dzenmeditacijas, nei istorijos, atsiradimo šio mokymo, atrodytų tai visai nereikalinga, net kvaila. Sėdėti parietus kojas… Ir dar kartoti kažkokius posakius. Bet po truputį mūsų tauta įgauna vis naujų patirčių, įspūdžių. Labai daug žmonių ėmė domėtis Rytais, vykti į tuos kraštus, pažinti žmones ir papročius.
Dažniausiai mes baiminamės, kad svetimybės sumenkins mūsų kultūrą, prieštaraus nusistovėjusioms tradicijoms. Tačiau bijoti nėra ko. Esame valstybė, turinti labai seną istoriją, bet tik 20 metų esame vėl savarankiški. Tai patys sunkiausi metai. Matome, kad nedaug dvasingumo liko po ilgos okupacijos. Neliko jėgos, TIKĖJIMO, kad galėtume sukurti tvirtą naują valstybę. Kol kas tik praradimai. Bet po kiek laiko atsistosime ant kojų. Nebus kitos išeities.

Tik kokia bus ta mūsų Lietuva, mažai kas gali nusakyti. Renkame visa, kas vertinga šiame pasaulyje, dedame į savo širdis ir nešame į savo lizdus. Naudojame sau, savo žmonėms, kad įgautume tvirtumo, pasitikėjimo šią akimirką.

Jau 10 metų mokausi įvairiuose Pietų Korėjos vienuolynuose su dar maždaug 15 šalių vienuoliais. Didžiuojuosi, kad esu iš Lietuvos. Ir patys korėjiečiai puikiai žino, kad aš mokausi, kad galėčiau padėti savo tautai grįžęs. Ne pernešti korėjietišką kultūrą, bet iš šio mokymo pasisemti to, kas bus vertinga ir naudinga mano tautai. Ir jie žino tai…
Prieš tūkstantį metų patys pėsčiomis ėjo į Kiniją ir mokėsi, o grįžę įdiegė savo kultūroje. Tad jau kelinti metai vis į Lietuvą atvežame tai vieną, tai kitą jau patikrintą Mokytoją, už kurį galima laiduoti, kad TIKRAS. Nes jau labai daug ir visokių ne itin tikrų. Gal greitu laiku ir tarp mūsų atsiras mokytojų, tai nereikės taip dažnai kviestinių klausyti…

Kai dzenmeistras Seung Sahnas buvo atvykęs į Lietuvą 1991 m. pavasario pabaigoje, jis pamatė Lietuvos žmones, suvokė mūsų dvasinę būseną ir pasakė, kad bloga situacija yra gera situacija. Esant blogai situacijai žmonės ieško išeities, yra aktyvūs, bundantys, tik reikia teisingai suvokti save, savo situaciją, Tuomet teisingas veiksmas yra įmanomas.
Tad pirma sąlyga - SUVOKTI SAVE. Kai tai bus aišku, tai ir veiksmai bus aiškūs. Tad išmokti suvokti… Tam ir mes esame, tam ir kviečiame mokytojus. Ne dėl kažkokios religijos propagandos ar kokių naujų savo organizacijų kūrimo, o paprasčiausiai MOKYMO. Eiliniam žmogui… Taigi, šis mūsų trumpas pavasarinis vizitas - puiki proga Jums tuo įsitikinti…

Su Meile ir Pagarba
Bo Haeng Sunimas (Kęstutis Marčiulynas)

Susitikimai su Bo Haeng Sunimu:

Kovo 2 d. 18 val. vieša paskaita dharmos kalba viešbučio „Kaunas” konferencijų salėje, Laisvės al. 79, Kaunas.

Kovo 3 d. 19 val. vieša paskaita dharmos kalba viešbučio „Artis” konferencijų salėje (Liejyklos g. 11/23, Vilnius), įėjimas iš Liejyklos gatvės.
Susitikimuose dalyvaus dzenmeistras Dae Bong SN, vienuoliai Won Bo SN, Bo Haeng SN.

Kovo 8 d. 18 val. Bo Haeng Sunimas atvyks į Klaipėdą, kur Simono Dacho vidurinės mokyklos (Kuršių aikštė 2/3) aktų salėje bus pristatoma jo dešimties metų praktikų įvairiuose Korėjos vienuolynuose ir kalnuose dienoraščių ir pamąstymų knyga „Laiškai iš Drakono kalnų”.

Visus pajūrio gyventojus kviečiame užsukti pasiklausyti garbaus vienuolio Bo Haeng Sunimo kalbos, įsigyti jo knygą su palinkėjimu ir autografu. Įėjimas laisvas.

Žurnale „Kelionės ir pramogos“ vasario mėnesį skaitykite:

Visada su fotoaparatu ir užrašais.
Pokalbis su gamtininku Selemonu Paltanavičium.
Savaitgalio iškyla
Aukštaitijos šviesa.
Slidinėjimas Lietuvoje

Lietuviai pasaulyje
„Norint būti laimingam reikia bendrauti“
Pokalbis su fotografu Paulium Staniūnu
Pas kaimynus. Po Latvijos pilis.
Šalis. Marokas – rasi viską, ko geidžia širdis

Keliaujame su vaikais
Mažytės Mėtos ekstremalios kelionės
Kelionė po Kiniją
Naujas fotografijų konkursas „Kelionės žmogus“
Naujas kelionių konkursas „Atrask ir pažink Lietuvos saugomas teritorijas“
Kaimo turizmas
Dvarų gyvenimas
Tremtinių takais. Permės sritis, Rusija.
Mano kalnai. Dovilė Garlaitė