Mohandas K. Gandhi (1869-1948) pasaulyje žinomas Mahatmos vardu. Senovės Indijos sanskrito kalba šis žodis reiškia “didelę sielą”. Jis pašventė savo gyvenimą tam, kad taikiai išvaduotų Indiją iš britų nelaisvės. Spalio 2-oji, jo gimimo diena, yra nacionalinė švente. Mahatma Ghandi buvo nužudytas 1948 m.
Induistai ir budistai lotoso žiedą laiko šventu. Delyje stovi lotoso žiedo formos šventykla su 27 milžiniškais marmuru dengtais “žiedais”.
Figmedis laikomas nemirtingumo simboliu ir yra minimas daugelyje indų mitų bei legendų. Tai nacionalinis Indijos medis.
Mėgstamos induistų vestuvių dekoracijos - medetkos. Jos yra fortūnos ir laimės simbolis.
Oficialus šalies pavadinimas yra Indijos respublika. Pavadinimas “Indija” kilo iš Indo upės, o šiosios pavadinimas greičiausiai kilo iš žodžio “sindhu”, kuris sanskrito kalba reiškia “upę”. Oficialus Indijos pavadinimas sanskrito kalba yra “Bharat”. Toks buvo legendinio karaliaus vardas epinėje poemoje “Mahabharata”.
Britai indus supažindino su kriketu, ir šis sportas tapo populiariausiu sportu Indijoje. Nacionaliniu sportu vadinamas žolės riedulys. 1928 m. Olimpinėse žaidynėse Indijos rinktinė laimėjo aukso medalį.
Indai nusipelnė matematikos, trigonometrijos ir algebros srityse. Dešimtainė sistema buvo išrasta Indijoje 100 m. pr. Kr. Skaičius “0” irgi atsirado Indijoje.
Nacionalinis vaisius yra mangas, o nacionalinis paukštis - povas. Kadaise povai buvo auginami maistui.
Daugelis istorikų sutinka, kad pirmoji rašytiniuose šaltiniuose paminėta plastinė operacija buvo aprašyta senoviniuose indų Sanskrito tekstuose.
Oficialios Indijos kalbos yra hindi ir anglų kalbos. Šalyje taip pat pripažįstamos 17 kitų kalbų (telugų, bengalų, pundžabio, sanskrito, tamilų, kanadų, urdu ir kt.)
Be šių kalbų, Indijos gyventojai taip pat šneka 1652 dialektais.
Indijoje primelžiama daugiausia pasaulyje pieno.
Indijos kelių tinklas (beveik 3 mln. kilometrų) yra trečias pagal ilgį pasaulyje, o geležinkelių tinklas - antras. Geležinkeliai - daugiausia žmonių pasaulyje samdanti nekarinė organizacija, kurioje dirba 1.6 milijono darbuotojų.
Indijos kultūroje ir folklore labai svarbus vaidmuo tenka upėms. Jos buvo garbinamos kaip deivės, nes aprūpina sausumą vandeniu. Tikima, kad išsimaudžius Gangos upėje nuplaunamos nuodėmės. Šioje upėje dažnai išbarstomi ir mirusių artimųjų pelenai.
Raziya Sultana (1205-1240) buvo pirmoji Indijos vadovė moteris. Ji buvo laikoma puikia lydere, nors jos valdymas tetruko trejus metus, kol buvo nužudyta.
Daugelis indų prieš valgydami nusiplauna rankas, veidą ir kojas. Mandagūs žmonės ima maistą dešine ranka, o moterys sėda prie stalo tik tuomet, kai pavalgo kiti šeimos nariai. Maisto švaistymas laikomas nuodėme.
Vedų eros metais vienas svarbiausių karališkų ritualų buvo žirgų aukojimas.
Eidami į laidotuves žmonės rengiasi ne juodais, bet baltais drabužiais. Našlės irgi dažnai vilki baltai, nors kitos moterys (tiek vienišos, tiek ištekėjusios) mėgsta ryškius, spalvingus drabužius.
Visa Indija yra toje pačioje laiko zonoje.
1947 m. rugpjūčio 15 d. (tai Indijos nepriklausomybės diena) šalis buvo padalinta į Indiją ir Pakistaną, atskirti milijonai gyventojų. Manoma, kad nepriklausomybė pareikalavo nuo kelių šimtų tūkstančių iki milijono žmonių aukų.
Garsūs šiuolaikiniai indų rašytojai - Salman Rushdie (“Šėtoniškos eilės”, 1988), Vikram Seth (“Tinkamas vaikinas“, 1993), Arundhati Roy (“Mažmožių dievas”, 1997).
Indijoje yra šeši metų laikai: vasara, ruduo, žiema, pavasaris bei vasara ir žiema, kuomet pučia musonai.
Indija - didžiausia pasaulyje arbatos gamintoja, o arbata (chai) yra populiariausias šalyje gėrimas.
Tadžmahalą pastatė mogolų imperatorius Šah Jahan (1592-1666) savo mylimai žmonai Mumtaz Mahal (1593-1631). Žinomiausia šio architektūros perlo vieta yra balto marmuro mauzoliejus. Tadžmahalo statyba truko 22 metus, jį statė 22 000 darbininkų.
Pirmoji ir didžiausia senovės Indijos civilizacija įsikūrė Indo upės (dabartinė Pakistano teritorija) slėnyje maždaug 3000 m. pr. Kr. ir yra vadinama Indo slėnio civilizacija. Ši ankstyvoji imperija buvo didesnė už bet kurią kitą imperiją, tarp jų ir Egipto bei Mesopotamijos.
Po to, kai 2000 m. pr. Kr. ši indų civilizacija žlugo, į šiaures vakarų Indiją atkeliavo indoeuropiečiai arijai; prasidėjo Vedų civilizacijos era. Arijai kalbėjo sanskrito kalba, kuri yra visų Europos kalbų motina. Iš arijų ir Indo slėnio religijų susiformavo induizmo religijos pagrindas; dievybių Shiva, Kali ir Brahma šaknys siekia arijų civilizaciją. Arijams priskiriamos vedos - seniausieji indų raštijos tekstų rinkiniai ir kastų sistemos, arba žmonių suskirstymas į luomus pagal jų etninę kilmę ir užsiėmimą.
Aleksandras Didysis užkariavo Indiją, nes norėjo išsiaiškinti “vandenyno” paslaptį. Jis buvo girdėjęs, kad šis vandenynas - tai didžiulė nesibaigianti jūra, supanti šalies krantus. Pasiekęs Indijos vandenyną, jis paaukojo Poseidonui keletą jaučių kaip padėką už pagalbą siekiant šio tikslo.
Indų dievų ir deivių vaizdavimui didelės įtakos turėjo graikų skulptūra, ypač po Aleksandro Didžiojo užkariavimo 330 m. pr. Kr. Tiesą pasakius, pirmieji indų dievai buvo panašūs į graikų, ir tik vėliau išryškėjo indams būdingas stilius.
Indijos valdovas Chandragupta Maurya (340-290 m. pr. Kr.), įkūręs Maurijų imperiją (321-185 m. pr. Kr.), buvo saugomas grupės raitų moterų.
Kai pirmojo nepriklausomos Indijos vyriausybės vadovo pacifisto Jawaharlal Nehru (1889-1964) nuotrauka pasirodė “Vogue” žurnale, iki kaklo užsagstomas prigludęs švarkelis, kuriuo jis vilkėjo, tapo labai madingas tarp moderniosios subkultūros judėjimo atstovų Vakaruose. “Nehru švarką” išgarsino “The Beatles”, Johny Carson (1925-2005) ir Sammy Davis Jr. (1925-1990).
