O gaila. Nes nėra geresnio laiko pamatyti Romos griuvėsius nei tada, kai minia jau išsiskirsčiusi, oras vėsus, ir sugrįžta toji tyla, kuri lydėjo šią erdvę didžiąją jų egzistavimo laiko dalį.
Problema, tiesą sakant, tai, kad nedaug vietų prieinamos naktį. Tačiau šį rudenį situacija Romoje pasikeitė. Caracalla pirtys jau seniau buvo naudojamos vakariniams operos pasirodymams, kurį laiką jos buvo atvertos ir naktiniams turams.
Senaisiais laikais pirtys užėmė 28 akrus (11 hektarų). Skliautinės lubos buvo tokios elegantiškos, kad architektai nukopijavo jas projektuodami Niujorko Penn stotį. Jose buvo frigidariumas (šaltos vonios), tepidariumas (šiltos vonios) ir kaldariumas (karštos vonios), taip pat didžiulis plaukimo baseinas, dvi skirtingos salės svarmenų kilnojimui, boksui ir imtynėms. Tiems, kurie norėjo mankštinti ne tik kūną, bet ir protą – biblioteka su lotyniškais ir graikiškais tekstais. Šį šiuolaikinio pramogų centro pirmtaką vainikavo parduotuvės ir restoranai.
Tačiau čia panašumai su šiuolaikiniais SPA centrais baigiasi. Papuoštose mozaikomis, freskomis ir šimtais skulptūrų pirtyse taip pat buvo vieni svarbiausių senovės Romos meno kūrinių. Vienas garsiausių – Farnese Bull, skulptūrinė grupė, sukurta antrajame amžiuje prieš mūsų erą iš vientiso marmuro bloko.
Šiandien to nepamatysite – Farnese Bull dabar yra Neapolio archeologiniame muziejuje. Tačiau vis dar išlikę mozaikų fragmentai, kuriuose vaizduojami delfinai ir jūros monstrai, be to, čia susidarysite geresnį įspūdį apie senovės Romos pastatų didybę nei, tarkime, tarp kuklesnių Palatino griuvėsių.
Įspūdis dar sustiprėja prisiminus, kad Caracalla kompleksas buvo toli gražu ne vienintelis pirčių kompleksas Romoje. Viešąją pirtį pastatė imperatorius Neronas, taip pat – Agripa, Titas, Trojanas, Diokletianas ir Konstantinas, stengdamiesi pranokti kits kitą. Senovės mieste buvo 900 pirčių, rašo guardian.co.uk.
