Senovės Kinijoje lotoso žiedas buvo laikomas tyrumo simboliu; budistai ir daoistai jį laikė šventu. Bijūnas (”gėlių karalius”) simbolizavo pavasarį, o narcizai nešė sėkmę.
Kinai šilką gamino bent jau nuo 3000 m. pr. Kr. Romėnai Kiniją vadino “Serica”, arba “šilko šalimi”. Kinai kruopščiai saugojo šilko verpimo paslaptis, o už šilkverpių vikšrų ar kokonų išvežimą iš šalies buvo baudžiama mirties bausme.
Pasak kinų legendos, šilką 3000 m. pr. Kr. atrado valdovo Huang Di žmona Xi Ling Sui. Kai į jos arbatą įkrito vikšro kokonas, iš jo karštame vandenyje ėmė formuotis siūlai; taip gimė šilkas.
Seniausia pasaulyje popieriaus skiautė rasta Kinijoje ir siekia pirmą ar antrą amžių prieš mūsų erą. Popierius buvo toks tvirtas, kad iš jo buvo gaminami net drabužiai ir lengvi šarvai.
Kinai pirmieji pasaulyje (III a.) pradėjo naudoti balno kilpas.
Kinijos “vieno vaiko” politiką galima kaltinti už tai, kad buvo nužudyta daug moteriškos lyties kūdikių. Dėl to šalyje šiuo metu berniukų yra 32 milijonais daugiau nei mergaičių. Ateityje dešimtys milijonų vyrų negalės susirasti žmonų. Kai kurie ekspertai sako, kad šis neatitikimas gali sukelti grėsmę pasaulio saugumui.
Pirmosios žinomos Homus Erectus rūšies palaikai - “Pekino žmogus” - rasti Kinijoje. Jis gyveno prieš maždaug 300 000 - 500 000 metų. Manoma, kad jis mokėjo įkurti laužą.
Pirmojoje XX a. pusėje Šanchajus buvo vienintelis pasaulyje uostas, į kurį nuo holokausto bėgantys žydai galėjo patekti be vizos.
Kinų matematika vystėsi nepriklausomai nuo graikų matematikos, todėl šis faktas labai įdomus matematikos istorikams.
Kinų žibintai atsirado maždaug 250 m. pr. Kr. ir yra laikomi ilgo gyvenimo simboliais. Kadaise jie simbolizavo šeimos turtus. Turtuolių žibintai būdavo tokie dideli, kad juos pritvirtinti prireikdavo ne vieno žmogaus.
Tang dinastijos periodu išsilavinę žmonės vieni su kitais sveikindavosi ir atsisveikindavo ekspromtu sukurtais poetiškais posmeliais.
1974 m. grupė ūkininkų Saanxi provincijoje aptiko labai senų indų šukių. Taip buvo atrasta Kiniją suvienijusio valdovo Qin (259-210) kapavietė. Kape rasta tūkstančiai žmogaus dydžio kareivių statulų, arklių ir vežimų.
Tęsinys - po nuotraukų albumu
Didysis Kinijos kanalas yra seniausias ir ilgiausias pasaulyje kanalas. Jo ilgis - 1795 km, jį kerta 24 užtvankos ir 60 tiltų .
Šikšnosparnis yra tradicinis kinų sėkmės simbolis. Jų atvaizdais dažnai puošiami porceliano, tekstilės ir kiti gaminiai.
Su dviračiais Kiniją 1891 m. supažindino du amerikiečių keliautojai Allen ir Sachtleben. Dabar dviratis yra pagrindinė milijonų kinų susisiekimo priemonė. Dviračiu po Beidžingą važinėjosi ir paskutinis Qing dinastijos valdovas Puvi. Šiais laikais Kinija yra viena didžiausių dviračių gamintojų.
1898-1901 m. Šiaures Kinijoje vykęs “Boksininkų sukilimas” buvo nukreiptas prieš krikščionių misionierius, užsienio diplomatus ir technologijas. Ši slapta grupė “boksininkais” buvo pavadinta todėl, kad praktikavo kovos menus ir slaptus ritualus, bet nenaudojo ginklų.
Kabančius tiltus išrado kinai 25 m. pr. Kr. Vakaruose pirmieji tokie tiltai pasirodė tik po 1800 metų.
Pirmoji Nobelio premijos laureatė amerikietė Pearl S. Buck (1892-1973) šia premija apdovanota už knygas apie Kiniją, ypač už romaną “Geroji žemė” (1931).
Žodis “civilizacija” (“wen”) kinų kalba tariamas taip pat kaip žodžiai, reiškiantys rankraštį, raštą ir kaligrafiją. Buvo manoma, kad kaligrafija atskleidžia kaligrafo moralę ir dvasingumą, nes tai yra “širdies raštas”.
Karpis laikomas stiprybės ir ištvermės simboliu. Šios žuvies žvynai ir pelekai primena drakoną, kuris kinams yra didžiausias galios simbolis. Apskritai Kinijos kultūroje žuvys vaidina svarbų vaidmenį, o žodžiai “žuvis” ir “gausa” vadinami tokiu pačiu žodžiu (“yu”).
Kai kuriose Kinijos dalyse mergaitėms buvo rišamos dvi plaukų uodegytės, o ištekėjusios moterys suimdavo plaukus į vieną uodegą. Gali būti, jog dėl šios priežasties Vakaruose uodegytės asocijuojasi su vaikais ir mažomis mergaitėmis.
Senovės Kinijoje tikėta, kad veidrodžiai jų savininkus apsaugo nuo piktų dvasių ir gali parodyti ateitį. Jei žmogų išgąsdino vaiduoklis, jam būdavo liepiama ilgai žiūrėti į veidrodį. Veidrodžiai dažnai kabinti ant laidojimo kambarių lubų.
Ilgiausios Kinijos upės yra Jangdzė (6300 km) ir Geltonoji, arba Chvangchė (4700 km).
Kinai išplėtojo trijų pradų (Dangus, Žemė ir Žmogus) teoriją. Šie motyvai atsispindi peizažu tapyboje ir gėlių kompozicijose.
Prieš 5000 metų kinai prisijaukino arklius ir nuo tada kinų gyvenime jie vaidina labai svarbų vaidmenį. Arklys siejamas su vyriškuoju simboliu “yang” ir ugnies elementu. Manoma, kad arklio metais gimęs žmogus bus žvalus, nepriklausomas, protingas, kalbus, greitai supykstantis ir mokės elgtis su pinigais.
Atsinaujinimo ir atgimimo simboliu Kinijoje laikoma cikada, nes ji gyvena ilgiau už kitus vabzdžius (17 m.) ir keičia odą. Senovės Kinijoje žmonės į mirusiųjų artimųjų burnas įdėdavo cikadą, nes tikėjo, kad ji sulėtins irimo procesą ir pagreitins atgimimą kitame pasaulyje.
Turtingi vyrai galėjo turėti tiek meilužių, kiek pajėgė išlaikyti. Kinų valdovai turėjo didžiulius haremus su šimtais moterų.
Svarbiausias paukštis kinų legendose yra feniksas. Jis simbolizuoja moteriškąją imperatorienių galią. Antrasis pagal svarbą paukštis yra gervė. Šis grakštus paukštis - ilgo gyvenimo simbolis. Antys - irgi svarbūs simboliai, kurie reiškia laimę ir santuokinę ištikimybę.
Kinijos kultūrinės revoliucijos (Didžioji proletarinė kultūrinė revoliucija, 1966-1976) pasekmės - badas, tūkstančiai aukų, didžiulių dirbamos žemės plotų erozija.
Vakarų kultūroje drakonas laikomas piktu padaru, tačiau kinams jis - pats didingiausias sutvėrimas, siejamas su imperija. Kiti trys gerbiami gyvūnai yra feniksas, tigras ir vėžlys.
Aukščiausias pasaulyje kalnas (8849 m) pavadintas vieno iš pirmųjų kalno tyrinėtojų brito Džordžo Everesto garbei. Kinai ši kalną vadina žodžiu “Oomolangma”, kuris reiškia “Visatos motina”.
Kinijos vėliava buvo įteisinta 1949 m. rugsėjį ir pirmą kartą plevėsavo Tiananmeno aikštėje (tai didžiausia pasaulyje žmonių susibūrimo vieta) 1949 m. spalio 1 d. (šią dieną buvo įkurta Kinijos Liaudies Respublika). Raudona vėliavos spalva simbolizuoja revoliuciją, didelė žvaigždė - komunizmą, o mažos - Kinijos žmones.
Kinai didžiuojasi seniausiu pasaulyje kalendoriumi. Šis Mėnulio kalendorius buvo sudarytas 2600 m. pr. Kr., jame vaizduojama 12 Zodiako ženklų. Jis buvo kuriamas 60 metų.
Kinijoje vis daugėja apsigimimų. Gamtosaugininkai ir pareigūnai dėl to kaltina didelį Kinijos užterštumą.
Kad kinai valgė grybus, pirmą kartą paminėta 3000 m. senumo rašytiniuose šaltiniuose. 1996 m. Kinijoje surinkta 600 000 tonų grybų; pagal šį skaičių ji pirmauja pasaulyje. Kinijoje galima rasti 60 proc. visų pasaulio grybų rūšių.
2007 m. Kinijoje buvo atšauktas vietinės gamybos šunų maistas ir dantų pasta, nes juose buvo nuodingų medžiagų. Liepos mėnesį Kinijos Maisto ir Vaistų tarnybos vadovas buvo apkaltintas korupcija ir nuteistas mirti.
Žymūs kinų kilmės aktoriai yra Jackie Chan, Chow Yun Fat, Bruce Lee, Jet Li, Zhang Zivi, Lucy Lui.
2008 m. Pekine vykusios Olimpinės žaidynės buvo brangiausios žaidynės pasaulio istorijoje. 2004 m. Atėnų Olimpinės žaidynės kainavo 15 milijardų JAV dolerių, o Pekino - net 40 milijardų.
