„Visi žymiausi Lietuvos ir pasaulio lenktynininkai pradėjo važinėti kartingais“, – sako Girdausko ralio mokyklos vadovas Gintaras Kaminskas. Pats išbandęs savo jėgas lenktynių trasoje, atrado save ne sportuodamas, bet populiarindamas kartingus: „Mano misija suvesti patyrusius lenktynininkus su tais, kurie nori mokytis.“ Girdausko ralio mokykla turi du kartodromus – Kačerginėje prie „Nemuno žiedo“ ir Kaune, „Vilko“ uždarą maniežą, kur galima važinėti visus metus.
Kartodrome pirmiausia laukiami vaikai, kurie gali pradėti važinėti jau nuo 6–7 metų. Jie sėda į mokomuosius kartingus, turinčius apsaugas, kad būtų, kiek įmanoma, sumažinta avarijų pasekmių rizika. Po kelerių metų vaikai gali toliau sportuoti, tapti profesionaliais lenktynininkais. Tačiau net ir nutraukus treniruotes visą gyvenimą išlieka vairavimo įgūdžiai, nes vienas iš uždavinių ir yra išmokyti saugiai važiuoti.
„Pas mus sportuoja ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Yra tokių, kurie pirmą kartą atsisėdo į kartingą 30–40 metų. Vienas vyresnio amžiaus vyras pradėjęs važinėti taip pamėgo šį sportą, kad dabar dalyvauja Lietuvos kartingų čempionatuose“, – pasakoja G. Kaminskas.
Mokomoji trasa Kačerginėje įrengta naudojant senas padangas. Ja važiuojama mokomaisiais kartingais, kurie išvysto 70 km/val. greitį. Sportui skirtos platesnės ir tiesesnės trasos, kuriomis kartingas įsibėgėja iki 170 km/val. Tačiau mokantis svarbu ne greitai pralėkti tiesiąja, o sugebėti įveikti posūkius, dirbti su stabdžių ir akseleratoriaus pedalais.
Girdausko ralio mokykla organizuoja ir vairuotojų pasitobulinimo kursus. Pirmą kartą atvykę žmonės neretai būna nusiteikę skeptiškai - turiu vairuotojo pažymėjimą jau 30 metų ir ką gi naujo galėčiau išmokti? Deja, jų vairavimo patirtis lygi nuliui, kai tenka įveikti „skidcar“ rungtį. Tai važiavimas automobiliu, kurio užpakaliniai ratai pakelti ant rėmo su mažais ratukais. Taip dirbtinai sukuriamas automobilio slydimas kelyje – šiek tiek daugiau greičio ir, vos pasukus vairą, mašina tampa nevaldoma. „Nevaldoma“ tik naujokams, o ne instruktoriui, kuris sėdi šalia ir kantriai aiškina, ką reikia daryti. Labai gaila, bet visi profesionalūs lenktynininkai gali patvirtinti tą patį: mūsų keliuose pilna tokių, kurie neturi pakankamų vairavimo įgūdžių, todėl tiek daug skaudžių eismo nelaimių.
„Skidcar“ rungtis skirta įveikti baimei, nes kai paslystama kelyje, pirmiausia apima baimė ir užgulamas stabdžio pedalas. O tada – galas, mašina verčiasi arba lekia į griovį.
Iš pradžių atrodo, kad automobilio su pakeltu užpakaliu ant ratukų niekaip nepavyks suvaldyti, nes jis malasi į visas puses, o pabandžius stabdyti pradeda suktis ratu. Gerai, kad aikštelėje daug vietos, o jeigu taip atsitiktų mieste, neatsargiai išlėkus į apledėjusią gatvę? Žinoma, mašinos valdymo įgūdžiai nesusiformuos per pusvalandį. Pasąmonė automatiškai diktuoja sprendimą: jei paslysti, vairą suki į kitą pusę. „Iš tiesų, reikia daryti priešingai – norint ištiesinti važiavimo trajektoriją, vairas sukamas ta pačia kryptimi, kur neša užpakaliniai ratai. Elementari fizika“, – popieriaus lape braižo Gintaras Kaminskas. Teoriškai aišku, o kad pavyktų ir praktiškai, reikia nemažai pasitreniruoti.
Daugkartinis absoliutus Lietuvos ralio čempionas, pasaulio etapo nugalėtojas Saulius Girdauskas apgailestauja, kad Lietuva neturi nė vieno gerai įrengto kartodromo.
Jis savo sportininko karjerą taip pat padėjo kartodrome. Jam buvo 7-eri, kai pirmą kartą atsisėdo į kartingą. Vaikui dėl savo pasirinkimo ilgai svarstyti neteko, nes žengė tėvo Kastyčio Girdausko, garsaus lenktynininko, pėdomis. Saulius dar nebuvo gimęs, kai jo tėvas dalyvavo sąjunginiame ralio čempionate su zaporožiečiu, vėliau su moskvičiumi, volga...
S. Girdauskas sako, kad jam pasisekė sportuoti tais laikais, kai buvo gana geros sąlygos – sporto klubus rėmė SDAALR (rusiškai vadintas „Dosaf’u“). Kaune automobilių garažai stovėjo toje vietoje, kur dabar atkurta Prezidentūra.
Jaunajai sportininkų kartai savo žinias perduodavo patyrę lenktynininkai. Dirbo ir techninė komanda. Patiems sportininkams taip pat teko daug padirbėti tobulinant įsigytas mašinas iš Baltarusijos ar Čekijos. Žinoma, garaže padaryti stūmoklį ar švaistiklį nebuvo galimybių, todėl bendradarbiauta su gamyklomis, kurių cechuose parinkdavo metalą, jį termiškai apdorodavo ir tik vėliau prasidėdavo „rankų darbas“, techninė kūryba.
Tobulėjo ir kartingai, didžiausias techninis progresas įvyko 1970–1980 metais. Nors dar S. Girdauskas sąjunginėse varžybose 1989 metais startavo su kartingu, kuris iš esmės mažai kuo skiriasi nuo dabartinių.
Kartingo tėvynė – Jungtinės Amerikos Valstijos. Jo prototipas – vežimėlis be variklių, kuriais mėgėjai smagindavosi riedėdami nuo kalnelių. Per Antrąjį pasaulinį karą lakūnai į automobiliukus įstatė žoliapjovių variklius ir pritaikė lėktuvų ratus.
Į pirmus lietuviškus kartingus buvo įmontuoti motociklų varikliai, tiesiojoje jie pasiekdavo beveik 150 km per valandą greitį. 1962 m. gegužės 25 dieną Vilniaus Vingio parke įvyko pirmosios Lietuvos kartingų pirmenybės.
„Dabartinė kartingų sporto situacija yra apgailėtina. Latviai, estai, baltarusiai turi daug kartodromų, o mes nė vieno normaliai įrengto. Šis sportas laikosi tik ant entuziastų pečių. Net ir unikali „Nemuno žiedo“ trasa vienintelė Europoje įrengta tokioje vietoje, kur pati gamta sukuria ypatingas sąlygas, nėra tinkamai sutvarkyta, apleista. Kam investuoti į žiedinių lenktynių trasą, jei nėra kartodromų – juk būtent juose išauga būsimi čempionai“, – teigia S. Girdauskas.
Pasak lenktynininko, gabiems sportininkams padėjo iškilti tėvai, tačiau talentų yra ir tarp vaikų namų auklėtinių, o jiems, kaip ir daugeliui iš provincijos, šis sportas tapo beveik neprieinamas. Anksčiau buvo kitaip, Saulius prisimena be tėvų užaugusį savo draugą, kuris buvo priimtas į Sąjungos rinktinę. „Kartingai galėtų būti ir nusikalstamumo prevencijos priemonė. Pusvalandis praleistas prie kartingo vairo reikalauja gero fizinio pasiruošimo. Per treniruotę „išsikrauni“ taip, kad išgaruoja visos mintys apie šlaistymąsi gatvėje“, – mano lenktynininkas Saulius Girdauskas.
Kol situacija tokia, kad nukreipus lėšas į vieną sporto šaką nuskurdinama kita, belieka pasidžiaugti, kad kartodromuose važinėja entuziastai.
