„Apie AIESEC stažuotes užsiminė mergina, su kuria teko kartu keliauti į JAV per Work and Travel USA programą. Sudomino tai, jog darbo galima ieškotis praktiškai bet kurioje pasaulio šalyje, o ne tam tikruose regionuose, kaip kartais būna (pvz. tik JAV, UK ir Airijoje). Taip pat po dviejų vasarų, praleistų JAV, darbą norėjose dirbti jau pagal specialybę, o AIESEC tai galėjo padėti įgyvendinti.
Jordanijoje dirbau IT administratoriumi. Į tai įeina viskas, kas susiję su kompiuteriais: interneto puslapio priežiūra, programinės įrangos ir pačių kompiuterių ir jų komponentų instaliavimas ir palaikymas, tinklų priežiūra“,- pasakojo Arminas.
Suprantama, jokia tolima kelionė nepraeina be išbandymų, Arminui iššūkis buvo pirmomis savaitėmis važinėti ir orientuotis Ammane. „Viešo transporto beveik nėra, visi važinėja taksi, o šių vairuotojai ne tik nežino adresų (kurių, beje, praktiškai niekas nenaudoja – tik teoriškai jie yra), bet jiems dar ir kelią neretai tenka nupasakot, kaip nuvažiuot iki norimo objekto. Mieste yra autobusai, bet jie neturi ne tik griežtų maršrutų, bet ir stotelių. Be to, visi vairuotojai labai sunkiai kalba angliškai, tad labai gelbsti visi pramokti arabiški žodžiai: kairėn, dešinėn, tiesiai ir pan.
„Kitas išbandymas buvo kalbos barjeras. Nors Jordanijoje, palyginti su kitomis šalimis, nemažai žmonių moka angliškai, bet provincijose be arabų kalbos jau sunku. Tad išmoktos 50 frazių neretai padėdavo išsisukti iš padėties ir labai „pralauždavo ledus“ susipažįstant su vietiniais – juk jiems tai tas pats, kas mums juodaodis šnekantis lietuviškai. Taip pat iš pradžių buvo sunku nuraminti sąžinę derantis su prekeiviais, bet dabar ji tokia skaidri, kad net nesimato“ – linksmai pasakojo Arminas.
Nelengva buvo ir adaptuotis dėl kultūrų skirtumų. Anot A.Kazlausko, viskas, apie ką tik galima pagalvoti, buvo skirtinga: religija, tradicijos, papročiai, maistas, augmenija, pastatai, kraštovaizdis ir mąstymas. Ta pati buvo tik Coca-Cola. „O apie islamą ir musulmonų mąstymo ypatybes galėčiau turbūt parašyti atskirą knygą ir tuo labai džiaugiuosi – šiuo atžvilgiu stažuotė atsipirko su kaupu. Jeigu galvojate, kad suprantate, kas yra islamas ir kaip mąsto musulmonai, bet negyvenote tarp jų – jūs nutuokiate tik mažytę dalį. Nesvarbu, kiek knygų ir atsiliepimų girdėjote – niekas negali atpasakoti išgyventų situacijų, arabų žvilgsnių į apsinuoginusią užsienietę ar atmosferos mažytėje vietinės reikšmės mečetėje. Visiškai kitokios vertybės, kitas garbės supratimas, kiti šeimyniniai santykiai ir kitos visuomenės normos – visa tai tikrai verta patirti pačiam.“ – teigia visa tai patyręs stažuotojas.
Vaikino teigimu, „per šalyje praleistą laiką labiausiai nustebino tai, kokia stipri religijos įtaka ir kaip „po padu“ (mūsų akimis žiūrint, ne jų!) yra laikoma moteris. Visa tai jau žinojau ir anksčiau, bet patyrus savo akimis, neretai atkardavo žandikaulis. Pavyzdžiui, viešumoje ne tik negalima susikabinus vaikščioti, bet ir glėbesčiuotis, o bučiavimąsi reikėtų išvis pamiršti. Taip pat keista buvo išgirsti, jog daugiausiai nusikaltimų yra padaroma dėl garbės ir jie nelaikomi sunkiais. Pavyzdžiui, užtinka brolis nevedusią seserį su meilužiu lovoje – nužudo seserį, nes jei nužudytų meilužį, šio giminė jam keršytų, o sava – nekeršys. Taip apgina giminės garbę, pasėdi kalėjime simboliškai kelias dienas ir toliau eina sergėti kitos sesers.“
Arminas džiaugiasi radęs laiko ne tik darbuotis, bet ir geriau pažinti arabų kraštus. “Per visą stažuotės laikotarpį ir po jos aplankiau Jordaniją, Siriją, Libaną, Izraelį/Palestiną, Egiptą ir Turkiją. Iš daugybės miestų, šventyklų, mečečių, griuvėsių, turgų, kalnų, jūrų ir dykumų, kurias aplankiau, labiausiai įstrigo Wadi Rum dykuma Jordanijoje (matyt, ne veltui ją Žvaigždžių karams pasirinko G. Lucas‘as), Petra senovinis miestas (vėl G. Lucas‘o pasirinkimas Indiana Džonso nuotykiams), plaukimas Negyvojoje jūroje, nardymas Raudonojoje jūroje, Jeruzalės religijų katilas, Izraelio/Palestinos siena, visais atžvilgiais primenanti mūsiškę Berlyno, Damasko turgus, Jeita Grotto požeminiai urvai Libane ir Egipto piramidės.“
“Vykstant į arabų šalis, patarčiau pasiimti lengvų rūbų karštam orui. Sakau būtent lengvų, o ne trumpų, nes musulmonų kraštuose nei šortai, nei trumpos aptemptos suknelės, palaidinės ar marškinėliai be rankovių nedėvimi, ypač merginų. Užsivilkus labiau apnuoginantį drabužį geriausiu atveju sulauksite atidaus žvilgsnio, blogiausiu – užgauliojimų. Kaip minėjau, tai ypač svarbu merginoms, nors ir vaikinams derėtų paisyti vietinių papročių. Taip pat verta paminėti, kad su trumpais drabužiais būsite neįleisti į mečetes bei kai kuriuos kitus viešus pastatus. Na, o svarbiausia - atsivežti pozityvų mąstymą, pagarbą kitokiems žmonėms ir lankstumą.“ – negailėjo patarimų buvęs VU Matematikos ir Informatikos fakulteto studentas.
Jis džiaugiasi priėmęs stažuotės iššūkį ir teigė, kad „tokios programos pliusai – neribotos galimybės keliauti, pažinti kitas kultūras, įgyti patirties dirbant pagal specialybę, taip pat draugų ratas išsiplečia visame pasaulyje, o ir pati AIESEC narių bendruomenė padeda greičiau integruotis į vietinį gyvenimą. Minusai – nedidelė alga (beveik nepriklausomai nuo šalies ar kompanijos) neleidžianti pakankamai sutaupyti pinigų, jeigu yra poreikis. Ypač aktualu perkant brangius lėktuvo bilietus į tolimas šalis.
Pokalbio pabaigoje paklaustas, kas paskatintų likti arabų šalyse, Arminas sakė, kad metams kitiems gal ir būtų pasilikęs, jeigu darbas būtų kiek kitokio pobūdžio ir alga didesnė – jos visiškai užteko vietiniam poreikiams, bet nuskristi į Lietuvą aplankyti giminaičių jau mažoka.
„Visgi likti tokioje šalyje matyt visam laikui/ilgam laikui nesiryžčiau ir nenorėčiau – pernelyg mūsų, europiečių, mąstymas skiriasi nuo arabų. Tiesiog po kurio laiko išsunkia psichologiškai visas tas chaosas, kuris yra nors ir yra savotiškai mielas ir be galo įdomus. Taip pat manau, jog pasaulis yra pernelyg platus, kad ilgam reikėtų užsistovėti vienoje vietoje“,- atviravo vaikinas.
Ir pokalbį užbaigė Marko Tveno žodžiais: „Po dvidešimties metų tu būsi labiau nusivylęs dalykais, kurių nedarei, negu tais, kuriuos darei. Taigi išplauk iš ramybės uosto. Pagauk pasatą savo burėms. Tyrinėk. Svajok. Atrask.“
