Prieš vykstant į Varšuvą ir pradėjus domėtis vietinėmis įdomybėmis, pasirodė ne taip lengva rasti nusimanančių ir galinčių išsamiai patarti, mat daugelis tiesiog nelabai įsivaizduoja, kas gero gali būti taip netoliese. Žinoma, turistui Varšuva nėra tokia patraukli, kaip koks Helsinkis ar Niurnbergas, bet vis dėlto pusdienį čia tikrai yra ką veikti.
Pirmiausia, tradiciškai, dėmesio vertas tiek daug kartų įvairiausiuose filmuose matytas Varšuvos senamiestis, į kurį anksčiau mėgdavo keliauti įvairiausių filmų komandos – nes aplinka gana jauki, o sąnaudos būdavo nedidelės. Tiesa, senamiesčio apžiūra daug laiko neatims – jis tikrai gerokai mažesnis už vilnietiškąjį, nepaisant to, kad Varšuva gyventojų skaičiumi lygi trigubam Vilniui. Karo aidas.
Miestas turi ir metropoliteną, jis puikiai įrengtas, tik... Jis palyginti mažas. Nepasieksi juo patogiai nei senamiesčio (artimiausia stotelė – Varšuvos Rotušė), nei oro uosto. Iki geležinkelio stoties nuo stotelės – geras kilometras. Žodžiu, akivaizdžiai ne turistams skirtas. Pastariesiems skirtas nebent tik autobusas nuo senamiesčio ir stoties iki oro uosto (Nr.175). Kitas viešasis transportas, nors ir išplėtotas (naktiniai reisai, ekspreso maršrutai) yra tiesiog neintuityvus, jį reikia studijuoti, gilintis. Taksi naudotis išvis visi aplinkiniai nepataria, mat bendra Varšuvos taksi vežikų reputacija yra, švelniai tariant, prieštaringa.
Verta pravažiuoti pro miestą naktį. Jo visas centras šviečia, blizga, spindi. Įvairiausios reklamos, iškabos, plakatai, apšviesti pastatai, iliuminuojantis aukščiausias miesto pastatas – stalinietiško stiliaus Kultūros ir mokslo rūmai. Kas važiavo per Lenkijos sostinę naktį, pamena įspūdingus vaizdus – čia aukštybiniai pastatai išdygo gerokai anksčiau nei Vilniuje, o ir gatvės gerokai platesnės. O pačiame miesto centre, nežinia kodėl, vienoje iš aikščių lyg niekur nieko išdygusi sau palmė.
Kita lenkiška įdomybė – mieste beveik visos maisto parduotuvės vadinasi „Delikatesy“. Užėjus į vidų ir peržvelgus asortimentą ir nieko ten neradus, supranti dar kartą buvęs apmulkintas – tai paprasčiausia maža parduotuvėlė, be jokių delikatesų. Žinoma, jei delikatesais nelaikysime mūsų kasdienio maisto. Tad būnant Varšuvoje verta neapsigauti, viliojamiems tokių skambių iškabų.
Žodžiu, į Varšuvą važiuoti verta. Bent jau dienai. Neturint specialių reikalų ilgiau čia, ko gero, neužsilaikoma. Kita vertus, žavi vietinių turizmo biurų malonus dėmesys turistams – nemokami žemėlapiai tikrai patogūs ir kokybiški, paslaugūs bei norintys tinkamai atstovauti savo miestą darbuotojai.
