Vienas paprasčiausių ir pigiausių būdų ten nuvykti – tiesiog Lietuvoje nusipirkti autobuso bilietą iki Talino ir iš karto keltui iki Helsinkio. Patogu – autobusas Taline nuveža iki pat uosto terminalo, tad nereikia niekur klaidžioti. Kelionė keltu per Baltijos jūrą neužtrunka ir jau po poros valandų denyje galima pamatyti artėjantį Suomijos krantą.

Pusę tūkstantmečio skaičiuojantis miestas – labai patogus turistams. Mažų mažiausiai tuo, jog praktiškai visi užrašai Helsinkyje yra trimis kalbomis – suomių ir švedų (valstybinės) ir angliškai. Be to, angliškai kalba kone kiekvienas sutiktas aptarnavimo sferoje suomis. Neretai galima ant jo vardo lentelės pamatyti ir vėliavėles, simbolizuojančias mokamas kalbas. Suomijoje mokėti keturias ar daugiau kalbų – įprastas dalykas.

Kita vertus, navigacinės nuorodos turistams išdėliotos matomai ir estetiškai. O kur dar kasdien veikiantis paslaugus turizmo informacijos biuras.

Itin patogus ir Helsinkio viešasis transportas: jaukūs autobusai, tvarkingi tramvajai, priemiestiniai traukiniai ir metro. Taip, būtent metro – Vilniaus dydžio miestas įsirengęs visavertę metropoliteno sistemą, turinčią dvi linijas ir 17 stotelių bei kasdien pervežančią 200 tūkst. žmonių. 21 kilometro ilgio miesto geležinkelio sistema lankytojams duris atvėrė dar prieš 27 metus.

Karštą vasaros dieną čia maloniai vėsu, o per pūgą malonu sušilti. Už septynis eurus nusipirkus vieną bilietą visu miesto viešuoju transportu galima naudotis visą dieną bet kuria kryptimi. Vis dėlto, taksi Helsinkyje tikrai yra itin brangus malonumas.

Kitas variantas keliauti šiltu metų laiku po Helsinkį – dviratis. Čia juos galima tiesiog nemokamai pasiskolinti, paliekant poros eurų užstatą. Žinoma, dviračiai galbūt ir ne idealios būklės, bet vis dėlto. Važinėti čia nepaprastai malonu – beveik visur patiestas atskiras, lygus dviračių takas, įrengti dviratininkų šviesoforai, o vairuotojai į dviratininkus žiūri ne iš aukšto, o su pagarba.

Galima būtų atskirai aprašinėti ir nuostabų Helsinkio pajūrį, pilną nuostabiausių vaizdų. Bet neverta, nes tai reginys, kurį geriau pamatyti pačiam, nei perskaityti straipsnyje. Vis dėlto, negalima nepaminėti salų aplink miestą arba tiesiog nepasiūlyti ekskursijų aplink pakrantes laivu. O salose - muziejai, parkai ir gražūs vaizdai. Tačiau to nemažai ir pačiame mieste.

Pavyzdžiui, iš įdomesnių muziejų tikrai galima išskirti Suomijos dizaino muziejų, demonstruojantį komercinį ir pramoninį dizainą, nepamirštant ir Suomijos pasiekimų šioje srityje. Tenka pripažinti, jog iš jų lietuviams galima nebent tik mokytis ir patyliukais pavydėti. Žinoma, Helsinkyje yra ir tradiciniai miesto ir nacionalinis muziejai, yra ir dailės muziejus, kitaip sakant – paveikslų ir skulptūrų galerija. Tačiau jie savo interaktyvumu nė iš tolo neprilygsta pažintiniam „Heureca“ muziejui, kurį tikrai galima nuoširdžiai rekomenduoti kiekvienai šeimai – vaikams ten tikrai bus ką veikti kelias valandas, tokių įdomių vietų Europoje jiems nėra daug.

Kitas įdomus objektas – mūsiškio Šiuolaikinio meno centro atitikmuo Helsinkyje - „Kiasma“ muziejus. Erdviame, savitos modernistinės architektūros penkių aukštų pastate rodoma pažangių ir jaunesnės kartos Suomijos ir aplinkinių šalių menininkų kūryba – instaliacijos, videoprojekcijos, interaktyvūs objektai ir pan. Žodžiu, įėjimas vertas kiekvieno iš septynių eurų. Aviacijos aistruoliams galima drąsiai parekomenduoti valstybinį Suomijos aviacijos muziejų, esantį netoli Helsinkio oro uosto.

Dar mieste yra 1952 metams pastatytas olimpinis stadionas, turintis 72 metrų aukščio bokštą apžiūrai, iš kurio atsiveria gražūs vaizdai. Besidomintys gali nemokamai šiokiadieniais aplankyti Suomijos parlamentą. Arba pasidžiaugti vakare tikrų tikriausia karšta, bet sausa suomiška pirtimi – čia jos beveik kiekviename viešbutyje. Planuojant kelionę verta nepamiršti, jog Helsinkyje dažnai vyksta įvairiausi festivaliai ir koncertai bei vaidinimai ir kiti renginiai – kultūrinis gyvenimas Suomijoje nėra ta sritis, kuriai būtų galima pinigų ar pastangų.

Mėgstantys gerus daiktus Helsinkyje irgi ras ką veikti – pačiame miesto centre įsikūręs milžiniškas prekybos centras „Stockmann“, priešais jį veikia didžiausias šiaurės Europoje knygynas su daugybe angliškų knygų ir žurnalų. O „Itäkeskus“ pagrįstai save vadina didžiausiu šiaurės Europos prekybos centru. Jau nekalbant apie įvairiausias smulkias suomiško dizaino parduotuvėles, parduodančias visokius aksesuarus namams. O kur dar net keli Helsinkio turgūs!

Įdomesni Suomijos sostinės vaizdai

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (16)