Totorija yra musulmoniškas kraštas, kalbantis tiurkų grupės kalba. Taigi daugelis užrašų čia dvikalbiai. Miestuose mečečių apsuptyje įsikūrusios stačiatikių cerkvės, o pastatų apipavidalinime netrūksta islamiškų motyvų. Kita vertus, lyčių lygybė – moterys čia dirba statybose, vaikšto itin trumpais sijonais ir pan.
Virš milijono gyventojų turinti respublikos sostinė Kazanė, kurią Europoje garsina krepšinio klubas „Uniks“, yra modernus, nors ir netvarkingas miestas. Nuo 2009 metų Balandžio 1,1 mln. gyventojų turintis ir tūkstantmetinę istoriją turintis miestas oficialiai įgavo teisę vadinti save „trečiąja Rusijos sostine“. Čia įsikūrę šeši populiarūs universitetai.
Miestą puošia ir UNESCO saugomas paveldo objektas, garsusis Kazanės kremlius – balta tvora aptverta teritorija su muziejais, Totorijos Prezidentūra ir nemaža mečete. Kontrastai milijoniniame mieste tokie, jog net ir einant centrine senamiesčio, Baumano gatve, tarpuvartėse matai senų pastatų griuvėsius.
Pavyzdys apie viešąjį susisiekimą. Prieš kelerius metus Kazanėje atidarė jauniausią Rusijoje, bet neautomatizuotą ir trumpą metro. Jame vos šešios stotelės, kursuoja gūdų sovietmetį primenantys, klaikaus dizaino ir didžiulį triukšmą keliantys bei jau rūdyti pradėję traukiniai, o fotografuoti viduje (viešoje vietoje!) privalomas vadovybės sutikimas (to net Maskvoj nereikia, ką jau kalbėt apie Europą).
Stotys apipavidalintos islamiškais ir pabrėžtinai nemoderniais motyvais, visose jose prastas ir tamsus apšvietimas, po žeme – daugybė neišvėdintos drėgmės, stotyse – vos po vieną išėjimą. Šypseną sukėlė nebent tai, jog bėgančioje eilutėje, kurioje turėtų būti rodomas maršrutas ir būsimų stotelių pavadinimai, net trim spalvom transliuojama reklama. Kitaip sakant, puikus pavyzdys, kaip neturi atrodyti ir veikti metro. Guodžia nebent tai, jog metro iš tikrųjų padeda tvarkytis mieste su susisiekimo problemomis – mašinų grūstys centrinėse gatvėse jau ne vienerius metus vargina vietinius vairuotojus.
Ne geresni reikalai ir su kitu transportu. Po miestą važinėja baškiriški, Neftekamsko mieste pagaminti „Nefaz“ markės autobusai. Aišku, jie stipriai kokybe ir patogumu bei patikimumu nusileidžia mūsų gatvėse riedėjusiems seniems „Volvo“ ir „Scania“ autobusams, yra prastesnių savybių netgi už senus vengriškus „Ikarus“ autobusus, tačiau tai dar palyginti nieko.
Kazanėje gatvėmis rieda ryškiai raudoni kiniški autobusai, gaminti firmos „Xiamen Golden Dragon Bus Co Ltd“. Miestas juos eksperimento dėlei pasiskolino iš kinų bandomiesiems važiavimams. Praėjus nuo autobusų eksploatavimo pradžios metams šiandien jie atrodo tarsi važinėtų mažiausiai dešimtmetį. Sulankstyti, įskilinėję, itin smirdintys bei natūraliai susidėvėję.
Žodžiu, grįžtant prie temos, atrodo kad „Nefaz“ autobusų kokybė, primenanti planinės ekonomikos laikus, čia tinka. Panašu ir su Kazanės tramvajumi. Išgręžtos ir taip prastos gatvės, seni riedmenys. Visame transporte bilietėlių išvaizda nei kiek nepasikeitė nuo pat tarybinių laikų, jie liko visiškai tokie patys.
Žiūrint kitu kampu, akį džiugina modernūs ir gražiai įrengti pastatai. Šalia Kremliaus – elitinių namų kvartalas, kiek toliau – valstybinių namų ir bankų kvartalas, aplink saugu ir ramu. Šalia vandenį raižo vandens motociklai, o kartais pamatai žemai sau praskrendantį vieną-kitą sraigtasparnį.
Ir apskritai, Totorija pasirodė kur kas geriau tvarkoma ir skrupulingiau prižiūrima nei jos kaimynė Baškirija. Galbūt taip yra dėl naftos išteklių, tačiau veikiau tai tiesiog sumanaus krašto valdymo rezultatas. Ekonomiškai regionas – vienas pirmaujančių visoje Rusijos federacijoje.
Akį džiugina švarios ir netriukšmingos gatvės, tvarkingai apželdinti horizontai. Pavyzdžiui, už keliasdešimties kilometrų nuo Kazanės esančiame Zelenodolske šiandien ramu, tvarkinga, įspūdį palieka švarūs namų kiemai ir lygiai išasfaltuotos gatvės. Matyt, todėl, jog dar sovietmečiu čia buvo įkurti stambūs kariniai objektai – karo laivų statykla, mašinų gamyklos.
Apsilankymo verta ir Kazanės citadelė, vadinama Kremliumi. Skirtingai nuo Rusijos sostinėje esančio Kremliaus, šio sienos baltos ir įėjimas vidun – laisvas, nemokamas. Viduje judėjimo nevaržo visur iš akių nepaleidžianti apsauga, o ir kainos viduje esančių kioskelių daug saikingesnės. Kremliaus viduje kviečia ir viena didžiausių Europoje Kul Šarifo mečetė. Be to, puikiausiai matyti ir Totorijos Prezidentūra, atsiveria ir nuostabi panorama į Kazankos upės krantinę. Netoliese esančioje Baumano gatvėje – daugybė architektūros paveldo paminklų, o pačioje upės krantinėje – originaliai atrodančios architektūros ekspozicija.
Vaizdai iš Totorijos ir jos sostinės Kazanės – fotoalbume.
